Kartais kaltiname vieni kitus sveiko proto trūkumu, linkime vieni kitiems sveiko proto. Kunigas Robertas Grigas kalėdiniame sveikinime palinkėjo visai Lietuvai sveiko proto dovanos. Sveiko proto linkėjo Vytautas Landsbergis vasario 16 d. iš Signatarų namų balkono. Visi apie sveiką protą kalba kaip apie universalią logiką, vertindami tuos, kurie jo neturi. Tačiau tikrovė tokia, kad sveikas protas nėra toks jau įprastas, kaip savo laiku manė prancūzų filosofas Volteras.
Ar sveikas protas egzistuoja?
Jei sveikas protas nėra įprastas, tai kodėl jis vadinamas sveiku protu? Tiksliau, ką mes apibrėžiame kaip sveiką protą? Ar jis apskritai egzistuoja? Sveiku protu vadinamas požiūris, paremtas kasdiene patirtimi, intuicija ir pasaulio suvokimu. Sveiko proto apibrėžimą lemia daugybė veiksnių. Jis kiekvienam žmogui skiriasi, atsižvelgiant į kultūrą, socialines normas, lūkesčius, asmenines vertybes ir panašiai. Mokslininkai dažnai pasikliauja sveiku protu kurdami hipotezes, kai mokslo faktai nėra gausūs ar tikslūs. Tačiau pernelyg pasikliaudami sveiku protu dažnai atmesdavo teisingas idėjas kaip neįtikimas, pražiopsodavo atradimus. Ir šiuolaikinė kvantinė fizika ar reliatyvumo teorija atrodo keistos ir paradoksalios sveiko proto požiūriu. Bet neskubėkime atmesti mokslo tiesų todėl, kad jos prieštarauja sveikam protui. Geriau stenkimės jas suprasti.
Sveiko proto trūksta sprendžiant socialines situacijas
JAV Pensilvanijos universiteto profesorius Duncanas J. Wattsas teigia, kad svarbu, kaip mes sveiką protą naudojame sudėtingose socialinėse situacijose. Wattsas sveiką protą apibrėžia kaip tokį intelektą, kuriuo remiamės, kad galėtume orientuotis konkrečiose, kasdienėse situacijose, pavyzdžiui, kaip tinkamai apsirengti: darbine apranga ar išeiginiu kostiumu. Mes negalvojame apie šias taisykles kiekvieną rytą, nes tai tiesiog sveikas protas, sako jis. Problema kyla tada, kai bandome naudoti sveiką protą samprotaudami apie ekonomiką, istoriją, politiką ar kitus socialinius mokslus. Yra daug socialinių situacijų, kuriose dalyvauja tūkstančiai žmonių, kurie labai skiriasi vienas nuo kito ir sąveikauja vienas su kitu labai įvairiuose kontekstuose ilgą laiką.
Socialinės dilemos
COVID-19 pandemija žmonėms sukėlė daugybę dilemų. Kai kurių pagyvenę tėvai gyveno vieni ir buvo priklausomi nuo savo vaikų, kurie negalėjo jų aplankyti. Kiti bijojo neištirtos vakcinos ir galbūt sirgo liga, dėl kurios jiems grėsė ne tik pasiskiepyti, bet ir užsikrėsti. Kiekvienas turėjo savo paaiškinimą, kas yra prasminga konkrečioje situacijoje. Ir negalima smerkti žmogaus dėl jo sveiko proto. Dalis filosofų priešinasi sveikam protui, daugelis jį atmeta kaip kažką nereikšmingo, o kiti visiškai neigia jo egzistavimą. Kalifornijos universiteto San Diege profesorius Robas Knightas BBC paaiškino, kad tik 43 proc. mūsų kūno ląstelių yra žmogiškos, kurios formuoja mūsų sveikatą, nuotaiką ir sveiką ar nesveiką protą, todėl mes esame labiau mikrobai nei žmonės.
Ar tikrai galime tai vadinti sveiku protu?
Atrodo, kad visi mėgstame kaltinti vieni kitus sveiko proto stoka, bet jei tik nedaugelis turi sveiką protą arba jei tai yra kažkas, ko turime išmokti, ar tikrai galime tai vadinti sveiku protu? Dažnai mes iš tikrųjų kalbame ne apie sveiką protą, o apie kritinį mąstymą, kuris mūsų mokyklose, deja, neugdomas. Elonas Muskas pastebėjo, kad žmonės nustoja mąstyti ilgalaikiai. Planavimo laikas sutrumpėjo nuo 30 metų iki 3. MIT tyrimai rodo, kad po 2000 metų gimusi karta išlaiko dėmesį tik 8 sekundes. Muskas tai pavadino kultūriniu Alzheimeriu. Jau šiandien algoritmai valdo dėmesį, partnerių, maisto ir minčių pasirinkimą. Tai laisvės pasirinkti praradimas. Technologijos yra stipresnės už mus, bet ne protingesnės. Turime spėti išmokti būti žmonėmis anksčiau, nei mašinos pradės viską daryti už mus ir valdyti mus. Ateityje lemiamą pranašumą turės tie, kurie gebės kritiškai mąstyti – abejoti, kelti klausimus ir turėti savo nuomonę ir sveiką protą. Lyderiais taps tie, kurie ugdys kūrybiškumą, mokės ne tik tiksliai formuluoti užduotis dirbtiniam intelektui, bet ir bendradarbiauti, išgirsti kitą bei susitarti.
Jonas Grigas yra akademikas, profesorius, fizinių mokslų daktaras, tikrasis LMA narys.
„Kiek turime sveiko proto?”
???
Kiekvienas skirtingai, nes tai tik nuomonė. Nuomonė apie sprendimus, kuriuos priima kiti. Jei tie sprendimai netrukdo gyventi, tai manome, kad tautietis gyvena, vadovaudamasis sveiku protu.
Jei naktį kviečiame kaimynui policija, tada tenka suabejoti sveiko proto turėjimu.
Valdžiai, žinoma, tai netaikoma, nes valdžios visi (beveik) sprendimai prasilenkia su sveiku protu, nes į valdžią nesiveržia tie, kurie turi sveiko proto.
Prof. Jonas Grigas teiraujasi – Kiek turime sveiko proto?.. „Kunigas Robertas Grigas kalėdiniame sveikinime palinkėjo visai Lietuvai SVEIKO PROTO dovanos. SVEIKO PROTO LINKĖJO Vytautas Landsbergis vasario 16 d. iš Signatarų namų balkono…Sveiku protu vadinamas požiūris…” ..Grigas straipsnelyje pasakoja, kad JAV „mokslininkas” Elonas Muskas „pastebėjo, kad žmonės nustoja mąstyti ilgalaikiai…”
Paskaičius straipsnelį, kaip sakytų lietuviškos gramatikos „guru”, komentaruose save pristatantis „skaitytoju”, rusų „zdravij smysl” išsiversta iš rusų kalbos, o gal carinio „okupanto primesta”, „sveiko proto” samprata atsirado „liaudyje”, kuri reiškė ne požiūrį, o buvo priežodis, naudojamas vertinant žmonių poelgių, kalbų protingumą ar kvailumą.. Liaudyje „ar turi sveiko proto” sinonimai gali būti „ar turi galvą”, „ar tau galvoje negerai”, „ar tau ne visi namuose”…..
Kaip ir daugiau nei juokingi yra „didelio” nedirbtino ir dirbtino proto duodami „sveiko proto” išvedžiojimai pasitelkus Aristotelio „sampratą” -„kolektyvinis, bendras supratimas”.., angl. common sense, pranc. esprit commune; lietuviškai- bendras, kolektyvinis supratimas…
Šiais ne materijos, o ” kvantinių virpesių” laikais, kai ” Mokslininkai dažnai PASIKLIAUJA sveiku protu KURDAMI HIPOTEZES, kai mokslo faktai nėra gausūs ar tikslūs…”(kai faktai yra gausūs ir tikslūs, šiandieninis „mokslas” tokios realybės neįsivaizduoja), „sveiko proto” sampratą kiekvienas šiuolaikinis „proto bokštas” pritaiko savo „moksluose išradingai” kur tik nori(Lansbergis ant balkonėlio, kunigas prie altoriaus..) ir kam nori..
Galima labai protingai suplanuoti banko apiplėšimą,žmogžudystę,karinę operaciją,maištą,revoliuciją,atominę bombą,protingai ką apgauti,pasisavinti,prikurti protingų biologinių ir skaitmeninių virusų,ar prirašyti kalnus „protingų”psichologinių raštų,knygų,kaip susikrauti kalnus turtų,manipuliuoti žmonėmis,užkariauti protus ir šalis su žemės ištekliais.
Jei žmogus daro įtaką kitam žmogui,tai kas įtakoja žmogaus protą?
Turime tiek, kiek karo nugalėtojai, Didysis Trejetas, leidžia. Iš šešių atimdami tris dar ilgai gausime tris, nebent prezidentas Trumpas iš jo pasitrauks ir Troikė subyrės, paleidus ką į laisvę? O kols kas vieni kitus kaltinsime sveiko proto stoka, ne daugiau.