Prof. dr. Vytautas Radžvilas
Dar vienas latvių sprendimas grumiantis dėl savo tautos ir valstybės išlikimo. Ir dar viena pamoka mums. Savo drąsiu ir ryžtingu apsisprendimu nepriimti Briuselio primetamų imigrantų kvotų arba mokėti „solidarumo mokesčiu“ veidmainiškai vadinamų baudų kaimynai duoda išgyvenimo pamoką.
Tos pamokos esmė – labai paprasta ir aiški filosofija: jeigu tauta nerūpi pati sau, juo labiau ji nerūpės svetimiems. Niekas nekvaršins sau galvos dėl jos išlikimo ir niekas jai nepadės išlikti, jeigu ji pati nekovos už savo teisę būti.
Žodis „kova“ – čia esminis. Nereikia karo, bado ir maro, kad tauta išnyktų. Nebūtina ir masiškai žudyti tautą arba ją deportuoti ir išsklaidyti po tolimus kraštus. Daugybė tautų išnyko tyliai ir nepastebimai, gyvendamos ramų, dažnai ir sotų gyvenimą, mėgaudamosi gerove ir net jausdamosi laimingos. Tokios slinktys į nebūtį ypač pavojingos, nes dauguma tautos narių iš tiesų nejaučia, kad yra nykstanti žmonijos gentis, o suvokiantiems, bet nenorintiems nieko keisti, būna kur kas lengviau apsimesti nesuprantančiais tikrosios padėties.
Tokia būklė – ideali dirva iliuzijoms ir saviapgaulei. Kur kas sunkiau ir lėčiau ateina paprasta mintis – išsigelbėti galima tik ginantis. Atrodytų, kiek kartų aukščiausi Europos Sąjungos pareigūnai nesivaržydami sakė – tautos ir nacionalinės valstybės yra atgyvenos.
Jie savaip teisūs. Nes aiškiai supranta, kad kol savo žemėje gyvena kalbos, kultūros, istorinės atminties ir tradicijų saistoma bendruomenė, tol ši bendruomenė iš principo bus pajėgi formuoti ir reikšti savo kolektyvinę valią kaip politinė tauta ir veikti kaip suvereni valstybė.
Neatsitiktinai tikra valstybė centralistinės integracijos šaukliams yra ir tikras blogis. Tokios valstybės lengvai nepašokdinsi. Ji integruosis ne taip ir ne tiek, kaip ir kiek užsimanys nepasotinamai vis didesnės galios alkstanti Briuselio biurokratija.
Tačiau turėjo nutekėti daug vandens, kol ES tautos pradėjo plačiau susivokti, ką reiškia tie nuolatiniai Briuselio didžiūnų priminimai, kad kodėl jos ir jų valstybės esančios tik atgyvenos. Prireikė „welcome refugees!“ aklos euforijos ir kartaus nusivylimo patirties, kad pamažu ateitų praregėjimas. O jam atėjus būtų suprasta, kad plačiai atlapoti duris milijoniniams „pabėgėlių“ srautams buvo ne naivumo ar apmaudaus trumparegiškumo nulemta klaida.
Įgyvendintas gerai apgalvotas planas atskiesti europiečių tautas visiškai svetimų kultūrų žmonėmis ir paversti jas „nieko bendro neturinčiomis“ multikultūrinėmis, jokiais tvirtesniais solidarumo ryšiais nesaistomomis, todėl lengviau valdomomis visuomenėmis.
Šitaip fragmentuojant visuomenes suskaldomos ir valstybes įsteigusios tautos – pagrindinis kliuvinys sparčios ir absoliučios ES centralizacijos kelyje. Atsitokėjančios ir vis aiškiau suvokiančios grėsmę Vakarų Europos tautos pakilo mūšiui už savo išlikimą, o palaimingo snūduriavimo laikais vos 2–3 proc. siekdavusi rinkėjų parama valstybių suverenitetą ginančioms partijoms šoko į rekordines aukštumas.
Tai iš esmės yra XXI amžiaus tautinio ir valstybinio atgimimo sąjūdžių banga. Tai nebėra įprastinė partinė politika, kurios tikslas – vilioti rinkėjų balsus banaliais „dešinės“ ir „kairės“ šūkiais ir pažadais.
Skiriamasis šios sąjūdinės bangos bruožas – glaudus politikų ir piliečių ryšys. Politikai drąsiai kovoja už savo tautų teisę išlikti savimi, o piliečiai tą kovą paremia daugiatūkstantinėmis demonstracijomis. O tai jau būtent tautinio „sujudimo“ tikslia šio žodžio prasme požymis.
Latviai taip pat kyla. Jie akivaizdžiai supranta, kad sėdėti sudėjus rankas tikintis, jog ES viršūnės stebuklingai pakeis savo požiūrį į tautas ir atsisakys gyventojų pakeitimo ir šalies kolonizavimo svetimšaliais politikos yra beviltiška ir naivu. Todėl jie pradeda iš tiesų kovoti ir gintis priiminėdami politinius ir teisinius sprendimus, kurių niekada nedrįsta ir neįstengia priimti kolonijinės teritorijos arba provincijos.
Bet tokius sprendimus privalo išdrįsti ir įstengia priimti tikrai suverenios valstybės. Latviai neabejotinai yra užsimoję susigrąžinti suverenių tautų privilegiją spręsti savo likimą patiems. Jie liaujasi apsigaudinę iliuzijomis dėl tikrųjų „integracijos“ tikslų. Mato ir blaiviai pripažįsta, kad kito kelio išsigelbėti kaip tautai ir valstybei tiesiog nėra.
Deja, Lietuvai priklauso visai kitai tautų ir valstybių grupei. Paklusniųjų lygai. Ir tas paklusnumas kaimynų suverenių ir savarankiškų sprendimų fone vis labiau bado akis. Ypač Vasario 16-osios išvakarėse.
Tuoj švęsime Valstybės atkūrimo 108-ąsias metines, Bet ar tikrai valstybės? Po kelių dienų Gedimino prospektu žygiuos graži šventinė eisena. Ji praeis pro Lukiškių aikštę. Bet kodėl ne pro valstybės reprezentacinę aikštę, kurioje turėtų vykti svarbiausios tos dienos iškilmės? Kieno valia ar „patarimu“ Lietuvos valstybė niekaip neišdrįsta turėti savo reprezentacinės aikštės su Laisvės kovų simboliu Vyčiu centre ir memorialu žuvusiems didvyriams?
Pagalvojus šmėsteli dar niūresnė mintis. O gal Lietuvos valdžiai yra paslaugiai paaiškinta, kad netikslinga įrengti tokią aikštę Vilniuje, nes Vilnius Lietuvos sostinė – tik laikinai?
Gal iš tiesų Lietuvos valdžios lenkiasi būsimųjų Vilniaus šeimininkų ar besitikinčiųjų tokiais tapsiant valiai? Iš tiesų – kuo paaiškinti tą dešimtmečius trunkančią iracionalią, tiesiog gyvulišką baimę statyti šalies sostinėje jos istorinį bei politinį statusą ir patį Lietuvos valstybingumą įamžinančius ženklus?
Bet kuriuo atveju žvelgiant į latvius iškyla esminis klausimas. Latvija neabejotinai siekia ir mėgina vėl tapti valstybe – o kaip Lietuva?
Ar latvių pamoka pagaliau paskatins pasidaryti išvadas, ar vėl bus apsimetama, kad lietuviams nėra kuo sekti ir ko nors išmokti?
Jeigu nėra, gal geriau viešai paskelbti: mums, lietuviams, savos valstybės nebereikia!
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
Prof. dr. Vytautas Radžvilas – ” Dar vienas latvių sprendimas grumiantis dėl savo tautos ir valstybės išlikimo. Ir dar viena pamoka mums.”..
Nelabai yra suprantamos buvusio eurosojūzo specialisto, aiškinusio savo studentams „eurosojūzo privalumus” Radžvilo šiandieninės „GRUMTYNĖS” su tuo pačiu eurosojūzu.. Beje, į kurio stojimą kas savo noru, kas už kruopų pokelį.. referendume balsavo „už”. Buvimas eurosojūze turėjo vietos eiliniams liumpenams „užtikrinti” vakarietišką gyvenimo lygį, o stojimas į NATO ir jo 5 straipsnis turėjo garantuoti taip vadinamo „elito” išlikimą ir galimybę stumdytis prie valdžios lovio…
Epšteino falai visiškai sumaišo „visur ir visas kortas”…
Visos pono Radžvilo patrankos nukreiptos proeš Briuselį.Tą patį Briuselį kuris, jei kas, turės apginti Lietuvą nuo rusiškų patrankų ir tankų…
Esame tarp kūjo ir priekalo…
Kurią blogybę bevelytum pavadinti svarbiausa – tuos* kurie jau užpuolė, ar tuos kurie kėsinasi pulti, a?
Užpuolė ir Angliją, Franciją, Vokietiją, ir kitas 28 ES valstybes. Anglija išsivadavo , bet neatrodo kad būtų labai patenkinta. O dėl tų kurie kėsinasi užpulti , tai kokiai Portugalijai tikrai neverta jaudintis kad užpuls ir ims gabenti portugalus į Sibirą. O kad Ukraina irgi nesijaudino iki 2014 metų,tai mums turi būti perspėjimas.
>>> Mažesnė Blogybė Geresnė 2026-02-14 , 14:22
1. ,,Užpuolė ir Angliją, Franciją, Vokietiją, ir kitas 28 ES valstybes. Anglija išsivadavo , bet neatrodo kad būtų labai patenkinta.”
Dar vienas* naivuolis… pasakyčiau riebiau, bet Zaratustra neleidžia…
,,Anglija išsivadavo” – lygiai kaip Lietuva įSIstojo į ES.
Koks tas išsivadavimas kai ramadanas primetamas krikščioniškiems anglams, kai… … …
2. ,,O dėl tų kurie kėsinasi užpulti , tai kokiai Portugalijai tikrai neverta jaudintis kad užpuls ir ims gabenti portugalus į Sibirą.”
Nuo Lisabonos iki Vladovostoko.
3. ,,O kad Ukraina irgi nesijaudino iki 2014 metų,tai mums turi būti perspėjimas.”
Parašei ,,B”, bet praleidai ,,A”, tai yra priežastį – KODĖL Ukraina nesijaudino.
UKRAINIEČIŲ vaid. f. ,,Traukinys”.
Pirmoje serijoje džiūgaujama kad važiuos į Maskvą…
>>> Yra Tame Reikale Keistumo 2026-02-14 , 12:26
,,Tą patį Briuselį kuris, jei kas, turės apginti Lietuvą nuo rusiškų patrankų ir tankų…”
Nebūk toks naivus !!!
1. KOKIĄ Lietuvą gintų, jeigu gintų, Briuselis?
Tą kosmopolitinę – ištautintą ir priveistą ,,pabėgėlių”, ar tą tautinę (nacionalistinę – fašistinę*)..?
2. Kodėl iš vis gintų nuo lenininio internacizmo? Juk abeji artimi giminės pagal ideologiją ir užmojus… išeinant iš ,,Siono išminčių protokolų”, briuseliniams sekasi netgi geriau pasaulio užvaldyme… nekalbant apie gėlių padėjimą prie Markso paminklo… ir abiejų tas pačias šaknis…
Beje, kultūrinė revoliucija to paminklo Marksui nenuvertė, kai dauguma kitų europinės tapatybės ženklų buvo nuversti.
Latvijoje visose mokyklose pereinama prie mokymo tik valstybine latvių kalba. Lietuvoje valstybė ne visur tinkamai užtikrina tėvams galimybę mokyti vaikus valstybine lieruvių kalba netoli jų gyvenamosios vietos.
Patikslinu: lietuvių kalba.
,,Deja, Lietuvai priklauso visai kitai tautų ir valstybių grupei. Paklusniųjų lygai. Ir tas paklusnumas kaimynų suverenių ir savarankiškų sprendimų fone vis labiau bado akis. Ypač Vasario 16-osios išvakarėse.”
1. Kada, kaip ir kodėl lietuviai prarado politinį sąmoningumą?
2. Šv. Valentino diena puikiai pasitarnauja ,,garo” nuleidimui prieš pat Vasario 16-tąją. Ir koks sutapimas, kokia likimo ironija…
,,Įgyvendintas gerai apgalvotas planas atskiesti europiečių tautas visiškai svetimų kultūrų žmonėmis ir paversti jas ,,nieko bendro neturinčiomis” multikultūrinėmis, jokiais tvirtesniais solidarumo ryšiais nesaistomomis, todėl lengviau valdomomis visuomenėmis.”
Va va, ir KAS, ir KADA, ir KODĖL šitą planą sukurpė…
Nagi, pacituok save per europarlamento rinkimus…
,,… plačiai atlapoti duris milijoniniams ,,pabėgėlių” srautams…”
,,pabėgėliai”… jau žingsnis link jų vadinimo genocido įrankiais prieš baltuosius (europiečius), arba tiesiog OKUPANTAI.
,,Neatsitiktinai tikra valstybė centralistinės integracijos šaukliams yra ir tikras blogis. Tokios valstybės lengvai nepašokdinsi. Ji integruosis ne taip ir ne tiek, kaip ir kiek užsimanys nepasotinamai vis didesnės galios alkstanti Briuselio biurokratija.”
Ar ne todėl Ukrainos nepriima į ES?
Ar ne todėk Ukraina naikinama?..
O be Briuselio biurokratijos čia daugiau nieko nėra?
,,Atrodytų, kiek kartų aukščiausi Europos Sąjungos pareigūnai nesivaržydami sakė — tautos ir nacionalinės valstybės yra atgyvenos.”
Tai gal išklosi tų pareigūnų pavardes (ir jų tautybes).
Ir kaip jie susiję su frankfurtizmu.
,,Nereikia karo, bado ir maro, kad tauta išnyktų. Nebūtina ir masiškai žudyti tautą arba ją deportuoti ir išsklaidyti po tolimus kraštus.”
Aha, užtenka frankfurtizmo ir Overtono lango, ir…
,,Tokios slinktys į nebūtį ypač pavojingos, nes dauguma tautos narių iš tiesų nejaučia, kad yra nykstanti žmonijos gentis, o suvokiantiems, bet nenorintiems nieko keisti, būna kur kas lengviau apsimesti nesuprantančiais tikrosios padėties.”
,,… tauta nerūpi pati sau…”
Profesorius po 4 metų vos ne žodis žodin pakartojo tai, ką aš rašiau tiesos.lt… ir buvau puolamas…
Blusos?!
Utėlės?!
O gal marsiečiai pro Overtono langą?!
Jei ne reikalas gintis nuo imperinės Rusijos grėsmės , nereikėtų stiprinti nei senų ryšių su Lenkija nei naujų su Briuseliu. O dabar reikia.
Yra ar nėra paminklo aikštėje – tai viena, turi ar ne tauta norą išlikti – tai kita. Ne su paminklu reikia sieti nusilpusią tautos valią gyvuoti , o su nusivylimu „ne tokia” nepriklausomybe, tautos daugumos išreikštu per 1992 Seimo rinkimus. Praėjus 33 metams reikia kelti jau sunkesnį klausimą – ko dabartinei tautai trūksta kad ji neišsižada savo 1992 metų neišmanėliško paklydimo? Paklydimo, po kiekvienų rinkimų vis atnaujinamo vis naujais nusivylimais pačios tautos sau renkamomis valdžiomis.
Latviai ir estai geriau išmoko lietuvišką 1992 metų pamoką negu patys lietuviai . „Kvailas kaip lietuvis” – kas pasakė po tų rinkimų ? Brolis latvis, gero mums linkėdamas. .Ar išgirdome ir supratome ir ėmėme į galvą ? Ne.
Nėr nei kairės, nei dešinės – tik Bankas ir Epštaino popieriai. Pasikabinę beveik visi veisliniai politikieriai ir jų gražuolės, tiesa? Taigi mums, lietuviams, tikrai panašu, kad savos valstybės nebereikia, jei yra Žečpospolita be Lietuvių kalbos, o kaipgis. Kodėl dezi LRT neduoda mums latviškos muzikos, latviškų šlagerių pasiklausyt nei žinių iš Latvijos, kas ten iš tikro vyksta? Kodėl savo braliukų mes nelaikome strateginiais partneriais, o laikome imperines bendrijas? Kažkoks košmaras ir beprotystė, ne daugiau. LDK palikimas apgailėtinas ir mus žeminantis, tiesiog patyčios, ypač išėjimas iš Rusijos imperijos. Lietuvių plikbajoriams Vilniaus kaip ir nelabai reik, ar taip?
Jei ne reikalas gintis nuo imperinės Rusijos grėsmės , nereikėtų stiprinti nei senų ryšių su Lenkija nei naujų su Briuseliu. O dabar reikia.