Europos Sąjungoje bręsta rimtas ginčas dėl pinigų. Vokietija, Nyderlandai, Švedija, Danija, Austrija ir Suomija pareikalavo iš esmės sumažinti Europos Komisijos siūlomą beveik 2 trilijonų eurų 2028–2034 m. ES biudžetą.
Taigi, šešios valstybės reikalauja išbraukti kelis šimtus milijardų eurų.
Rugsėjo 28 d. šešių valstybių vadovai kreipėsi į ES Tarybai pirmininkaujančios Airijos premjerą Micheálą Martiną ir Europos Vadovų Tarybos pirmininką António Costą. Jų pozicija tokia: valstybės, kurios daugiausia sumoka į bendrą kasą, nebenori automatiškai finansuoti vis didesnio ES biudžeto.
„Turime rinktis“
Šio šešeto svoris nemenkas. Jų pačių laiške nurodoma, kad šios valstybės finansuoja beveik 40 proc. visų ES valstybių narių įnašų. Šios mokėtojos kartu padengia maždaug tris ketvirtadalius šios finansinės naštos, nors sudaro valstybių mažumą.
Dar rugpjūčio 27 d. šešios šalys paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame nurodė keturis pagrindinius būsimo biudžeto prioritetus: saugumą ir gynybą, konkurencingumą, migraciją ir Europos suverenitetą.
Rugsėjį pozicija dar labiau sugriežtėjo. Laiške, kurį gavo Financial Times, teigiama: „ES biudžetas turi būti iš esmės reformuotas. Turime rinktis.“
Vienos iš šešių valstybių diplomatas Financial Times situaciją apibūdino dar tiesiau: nesumažinus biudžeto šimtais milijardų eurų, susitarimo šiemet nebus.
Beveik 2 trilijonai eurų
Europos Komisija siūlo 2028–2034 m. ES daugiametį biudžetą, kurio vertė dabartinėmis kainomis siektų beveik 2 trln. eurų, arba maždaug 1,26 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų.
Pagal Komisijos planą apie 865 mlrd. eurų būtų skiriama žmonėms, regionams ir ekonominių skirtumų mažinimui, 409 mlrd. eurų – konkurencingumui, apie 200 mlrd. eurų – ES veiklai ir partnerystėms už Sąjungos ribų. European Commission
Tačiau šešios grynosios mokėtojos mano, kad toks biudžetas pernelyg didelis. Dar rugsėjo 18 d. penkių šalių vadovai argumentavo, kad Komisijos pasiūlymas pernelyg orientuotas į iš anksto paskirstytas subsidijas ir pervedimus, o per mažai lėšų palieka naujiems strateginiams poreikiams. Vėliau prie bendro šešeto pozicijos prisidėjo ir Švedija.
Taikinyje – žemės ūkis ir parama regionams
Šis iššūkis Lietuvai ypač aktualus.
Kadangi šešios donorės nori ne tik mažesnio bendro biudžeto, bet reikalauja keisti pinigų skirstymo prioritetus – daugiau bendrų investicijų skirti gynybai, saugumui, konkurencingumui, inovacijoms ir kovai su neteisėta migracija,- klausimas iš kur turi būti imami pinigai?
O pinigų tam tektų ieškoti kitur. Financial Times nurodo, kad šešetas siekia mažinti tradicinių sričių – pirmiausia paramos žemės ūkiui ir skurdesniems ES regionams – finansavimo svorį. Šios sritys istoriškai sunaudoja labai didelę bendro ES biudžeto dalį.
Tai reiškia, kad klausimas nėra vien apie tai, ar ES biudžetas bus, tarkime, 1,7 ar 2 trilijonai eurų. Kalba vyksta ir dėl to, kam tie pinigai apskritai bus skiriami. Oficialus ES Tarybos paaiškinimas apie 2028–2034 m. biudžetą
Kitoje barikadų pusėje – 17 valstybių
Šešetui priešinasi nemaža ES valstybių grupė. Financial Times duomenimis, 17 šalių, tarp jų Ispanija ir Italija, pasisako už tradicinių sričių – žemės ūkio ir regioninės politikos – finansavimo išsaugojimą ar didinimą. Dalis jų taip pat palankiau vertina naujus ES pajamų šaltinius ir bendro skolinimosi galimybes.
Todėl formuojasi dvi gana aiškios stovyklos: vienoje – didelės ES biudžeto mokėtojos, reikalaujančios mažesnio ir kitaip sudėlioto biudžeto, kitoje – valstybės, kurioms sanglaudos politika ir žemės ūkio finansavimas tebėra vieni svarbiausių narystės ES finansinių instrumentų.
Šešetas stiprus
Svarbiausia, kad 2028–2034 m. daugiametei finansinei programai reikia visų 27 ES valstybių narių pritarimo. Todėl šešių šalių pareiškimas nėra vien politinis protestas: jos gali neleisti patvirtinti galutinio susitarimo, jeigu jų reikalavimai nebus bent iš dalies įtraukti.
Airijos pirmininkavimui dabar tenka užduotis rasti kompromisą. Naujas derybinis pasiūlymas laukiamas prieš spalio viduryje vyksiančias ES vadovų derybas.
ES institucijos siekia politinį susitarimą dėl biudžeto pasiekti iki 2026 m. pabaigos, kad 2027 m. būtų galima priimti reikalingus teisės aktus, o naujos programos pradėtų veikti nuo 2028 m. sausio. euronews
Taigi ateityje laukia ne vien buhalterinis ginčas dėl kelių šimtų milijardų. Bus sprendžiama, kokią turėsime kito dešimtmečio ES finansinę kryptį: kiek pinigų liks žemės ūkiui ir regionams, o kiek jų bus perkelta į gynybą, konkurencingumą, inovacijas ir migracijos kontrolę.
Parengė Jonas Nedzveckas
Grėsmę kelia švaistymas, o ne gaspadoriškas taupumas. Lietuvis valstietis visada buvo taupus, ne vien šiandiena gyvenantis žmogus ir šaipėsi iš šlėktiško noro pasirodyti . Kolūkiniai laikai, tiesa, lietuvį kažkiek sugadino