Užėjo internetuose trydos, kodėl Baltijos šalių, taip pat Danijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos amerikiečiai nepakvietė į Bergeno Grupės formato susitikimą aptarti NATO pertvarkos krypčių.
Na tai jeigu susitinka Bergeno grupė, kuriai nei mes, nei kiti „nepakviestieji” nepriklausom, tai kokios pretenzijos? Mes gi nepykstam, kad mūsų į Višegrado trikampį nekviečia. Tai, ką rašo Trumpo giliai nekenčiantis „Politico“, yra gryniausias sliekų ieškojimas ant asfalto.
Pradžiai, kas ta Bergeno Grupė? Ją sudaro Vokietija, Lenkija, Švedija, Norvegija, Suomija, Olandija. JAV Karo sekretoriaus pavaduotojas Elbridge Colby, atsakingas už JAV karinės strategijos pertvarką, yra šios grupės varomoji jėga. Birželio mėnesį Bergene, Norvegijoje, jis surengė pirmąjį grupės susitikimą ir pakvietė šešis prioritetinius sąjungininkus, kuriuos savo įrašė X apibūdino: „NATO sąjungininkai, kurie sparčiai vykdo savus Hagoje nustatytus gynybos išlaidų įsipareigojimus, turi pakankamus išteklius prisidėti ir yra pasirengę imtis praktinių veiksmų“.
Trys kriterijai:
- a) Aukštos gynybos išlaidos;
- b) Ekonomikos ir karinės galios dydis;
- c) Politinė valia veikti.
Kuriuos iš šių trijų kriterijų atinka Lietuva ar kitos Baltijos šalys?
Na taip, mūsų gynybos išlaidos pagaliau pasiekė reikiamą lygį, nors išlaikome jį traškėdami ir braškėdami. O kaip su mūsų ekonomine ir karine galia?
Baltijos šalių ekonomikos, kartu sudėjus, sudaro mažiau nei 2/3 Suomijos – mažiausios Bergeno Šešetuko narės – ekonomikos dydžio.
Suomijos gynybos išlaidos „vos“ 2,5 proc. BVP, bet pinigais tai – €7 milijardai, kai Baltijos šalys, leidžiančios joms rekordinius 5 proc. nuo BVP, kartu sudėjus išspaudžia €9,4 milijardo.
Daugiau, nei Suomija, bet užtenka šiai padidinti savo gynybos išlaidas procentais nuo BVP iki mūsų dydžio ir nebėra ką lyginti. Ir tai Suomija, pati silpniausia Bergeno Šešetuko narė.
Ne procentai lemia karinę ir politinę galią, bet galutiniai skaičiai.
Kariuomenių gal jau nelyginsime, ir taip viskas aišku – mūsų oro erdvę saugo Švedijos, Suomijos ir Norvegijos naikintuvai, o ne mūsų – Skandinavijos erdvę.
Lygiai Baltijos jūrą kontroliuoja, karinius konvojus veda Švedijos ir Suomijos laivynai, kai Baltijos šalių jungtinės jūrų pajėgos gali tik minas žvejoti (šiaip irgi labai reikalingas pajėgumas).
Iš jau minėtojo Elbridge Colby ataskaitos Senato komitetui: „Europoje siekiame „vėl paversti NATO tikru kariniu aljansu, orientuotu į „kietąją galią“ ir realų atgrasymą“. Tai darome dvišaliu lygmeniu, rengdami technines derybas ir kitus aukštesnio lygio susitikimus su pagrindiniais sąjungininkais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama karinei strategijai ir planavimui, gynybos pramonės bendradarbiavimui bei kitoms glaudesnio bendradarbiavimo galimybėms, pavyzdžiui, nuolatiniam JAV pajėgų dislokavimui Lenkijoje.
Taip pat bendradarbiaujame su geriausius rezultatus pasiekiančiais sąjungininkais mažose grupėse, pavyzdžiui, atrankinėje Bergeno grupėje, taip spartindami pastangas kurti koalicijas ir siekti pažangos įgyvendinant „NATO 3.0“ viziją.“
Skaitom dar kartą: „Daugiausia dėmesio skiriama karinei strategijai ir planavimui, gynybos pramonės bendradarbiavimui“.
Sėdi rimti vyrai, kalba, kaip vadovavimą NATO korpusams ir gynybos kryptims perduoti europiečiams.
Ką galime pasakyti mes, kol kas net visavertės divizijos neturintys, atitinkamai neturintys nei vieno generolo, gebančio vesti junginius?
Juk Šiaurės Rytų korpusui, kuriam priklausome ir mes, pakaitomis vadovauja tik lenkai ir vokiečiai, nes net jam priklausantys danai neturi atitinkamo lygio generolo.
Olandai savo laiku įliejo savo kariuomenę į Bundeswehrą kaip integralią jo dalis, tad generolų, gebančių vadovauti korpusams ir kryptims, turi. Kiti irgi turi. O štai danai – neturi.
Lygiai kaip ir Baltijos šalys neturi.
O kaip dėl pramonės?
Sėdi vyrai, kalba, kaip vystyti gynybos pramonę, gaminti lėktuvus, raketas, tankus, šaudmenis.
Sėdi aplink stalą Rheinmetall, Airbus, Polska Grupa Zbrojieniowa, SAAB, Skania, Patria, Kongsberg, jau neminint „smulkmės“.
Ką, su visa pagarba BROLIS, prie tokio stalo galime pasakyti mes, kai neturime nei metalurgijos, nei aviacijos pramonės, nei laivų statybos, nei automobilių pramonės? Kad dronus klijuojame?
Reikia objektyviai vertinti savo gebėjimus ir mažiau skaityti dabartinės JAV administracijos gyvuliškai nekenčiantį „Politico“, kuriam Trumpo ir Musko reformos užsuko dešimčių milijonų dolerių kranelį, dosniai atsuktą Bideno administracijos.
