Artūras Račas. Nesuprantu, mieli kolegos iš Lietuvos žiniasklaidos elito, kodėl jūs taip išsigandote?

Reaguodamas į Lietuvos žiniasklaidos elito susirūpinimą bei iškilių visuomenės veikėjų susijaudinimą, bei atsižvelgdamas į tai, jog LRT misija yra telkti visuomenę, o ne ją skaldyti, nusprendžiau nebekandidatuoti į LRT etikos kontrolieriaus postą.

Naudodamasis proga, noriu padėkoti visiems, šiandien skyrusiems dėmesio mano kukliai asmenybei.

Pirmiausia – LRT gynimo nuo Račo kampaniją inicijavusiai LRT laidų vedėjai Ritai Miliūtei. Ji yra tikra žurnalistė. Sugebanti iš patikimų šaltinių gauti ne tik LRT Tarybos narių susirašinėjimus su administracija, bet net ir LRT etikos kontrolieriaus konkurso atrankos komisijos vertinimus, kai net to konkurso dalyviai yra nežinomi. Bravo, Rita Miliute. Būtų labai gaila, jei tavęs LRT eteryje nebeliktų.

Nuoširdžiai dėkoju LRT Tyrimų skyriaus vyriausiajai tyrėjai Indrei Makaraitytei. Neabejoju, kad net jei ji rašytų apie graikiškų salotų receptą, tame įraše vis tiek atsirastų pastraipos apie Rusijos propagandą ir R. Žemaitaitį ir jo botus. Tikri tyrėjai turi būti prognozuojami ir nuspėjami. Taip ir toliau, Indre.

Esu dėkingas ir Žurnalistų profesionalų asociacija vadovei Birutei Davidonytei, kuri, kai neskaito iš lapelio, turi problemų suprasti Lietuvos įstatymų nuostatas, nekalbant jau apie elementarias teisės žinias. Bet, Birute, profesionalais negimstama, jie nepaskiriami, taip kad Tau dar viskas prieš akis. Svarbiausia – nenuleisti rankų.

Negaliu nepadėkoti už man skirtą dėmesį ir komunikacijos ekspertui beigi pagrindiniam Lietuvos „Nemuno aušros“ tyrėjui Karoliui Žukauskui. Tavo įžvalgos apie lojalumą bei taksistus, Karoli, yra labai vertingos. Pasigedau, tiesa, tavo sekėjų ir rėmėjų tau atsiųstos mano nuotraukos su Artūru Skardžiumi ar video iš „Vynotekos“, kurioje perku „Švyturio“ baltą ar „The Irishmen“, bet tikiuosi, kad iki kito Tavo įrašo apie mane ši klaida bus ištaisyta.

Atskirą padėką skiriu buvusiam LRT programų direktoriui Jonui Baniui už ypač gražų paveikslėlį, kurį, šiek tiek patobulinęs, leidau sau panaudoti. Mielas Jonai, būtinai padovanosiu tau ką nors iš „Philip Morris“ produkcijos, kai susitiksime. Galėsiu užprenumeruoti Tau „Lietuvos rytą“, jei norėsi. Vardan senų gerų laikų.

Buvau sujaudintas ir mažiau iškilių Lietuvos visuomenės veikėjų man skirto dėmesio. Ačiū Nomedai Marčėnaitei, Mantui Meškeriui, Giedriui Sakalauskui, Vitaliui Zaikauskui ir visiems kitiems, kurie nors greičiausiai ir nieko neišmano nei apie žurnalistiką ar etiką, nepasivargino pareikšti savo ekspertinės nuomonės apie mane.

Be abejonės, turiu padėkoti ir pagrindiniam Lietuvos naujienų portalui „Delfi“, kuris operatyviai sureagavo į visuomenėje kilusį susijaudinimą ir aprašė įtampą sukėlusį mano bandymą tapti LRT etikos kontrolieriumi. Buvau šiek tiek nustebęs, jog tekstas buvo korektiškas, išskyrus gal „Veido“ rašinių panaudojimą kaip šaltinį.

Man šiandien skirtas Lietuvos žiniasklaidos elito bei iškilių visuomenės veikėjų dėmesys privertė mane susimąstyti ir apgalvoti savo galbūt ne visiems priimtinus veiksmus.

O bet tačiau, ten, įrašo pradžioje, aš pajuokavau.

Žinoma, kad kandidatuosiu ir visą savaitgalį skirsiu pasirengimui būsimam susitikimui su LRT Taryba.

Tai, kas vyko šiandien, tik patvirtino, kad einu teisingu keliu.

Bet, nesuprantu, mieli kolegos iš Lietuvos žiniasklaidos elito, kodėl jūs taip išsigandote. Juk Etikos kodeksas yra surašytas juodu ant balto, tad net ir tapęs LRT etikos kontrolieriumi, aš negalėčiau jo perrašyti.

Etikos kontrolieriaus vienintelė ir pagrindinė pareiga – prižiūrėti, kad to Kodekso būtų laikomasi.

Taip kad nėra ko bijoti.

Pasimatysime.