Kai didžioji Europos politikos dalis apie migraciją vis dar kalba atsargiais „integracijos“, „įtraukties“ ir „įvairovės“ terminais, katalikų vyskupas Athanasius Schneideris pasirinko kitokį žodyną.
„Mes stebime invaziją. Jie jau nebėra pabėgėliai, tai – masinė invazija ir Europos islamizacija“, – sako jis.
Šis Schneiderio pasisakymas išplito socialiniuose tinkluose. Ir tai nėra vienkartinis emocingas pasisakymas. Schneideris panašią poziciją dėsto metų metus.
Ne kiekvienas migrantas – pabėgėlis, – sako jis.
Schneideris brėžia ribą, kuri išnyksta dabartinėse Europos diskusijose: tarp žmogaus, kuris iš tikrųjų bėga nuo persekiojimo, ir masinės migracijos kaip ilgalaikio socialinio bei politinio proceso.
Apie pirmuosius jis yra pasakęs nedviprasmiškai: „Kai žmonės iš tikrųjų yra persekiojami, jiems reikia padėti. Tačiau šimtų tūkstančių ar milijonų žmonių judėjimo į Europą nebegalima automatiškai aiškinti vien humanitarine pareiga priimti pabėgėlius”.
„Man liūdna stebėti tokį reiškinį, bet jis visada buvo Bažnyčioje visais laikais ir net iki to, kad dvasininkai išduoda Kristų iš meilės pasauliui ir norėdami jam įtikti. Taip yra nuo Judo laikų, tačiau šventieji kunigai ir vyskupai turi stipresnį liudijimo svorį.“
Vyskupas mano, kad didelio masto migracija iš musulmoniškų šalių jau keičia pačią Europos kultūrinę ir religinę struktūrą. Ir jis tai vadina tiesiai – islamizacija.
Europa keičiasi ne teorijoje
Schneideris savo argumentus sieja su tuo, ką mato Vakarų Europos visuomenėse: didėjančiomis musulmonų bendruomenėmis, islamo institucijų matomumu, religinių praktikų atsiradimu mokyklose ir viešajame gyvenime bei demografiniais pokyčiais.
Jo akimis, tai jau nebe abstrakti diskusija apie tai, kaip Europa galėtų atrodyti po penkiasdešimties metų. Pokytis vyksta dabar.
„Tiesiog turime atmerkti akis ir susidurti su realybe tokią, kokia ji yra“, – sako jis. Per pastaruosius dešimt metų kai kurios Vakarų Europos šalys, ypač Vokietija ir Jungtinė Karalystė, paskatino neproporcingai didelį žmonių iš daugumos musulmonų šalių, daugiausia priskiriamų pabėgėliams, antplūdį. Šį procesą galima apibūdinti kaip musulmonų piliečių perkėlimą į krikščioniškas Europos šalis, kurį koordinuoja aukšti politiniai pareigūnai bendradarbiaujant su tam tikromis tarptautinėmis organizacijomis. Iš tiesų, centrinės ES institucijos viešai papeikė Europos šalis, tokias kaip Vengrija ir Lenkija, kurios įvedė apribojimus imigrantams iš daugumos musulmonų šalių.
Vyskupas ypač atkreipia dėmesį į mokyklas, kuriose dėl didelio musulmonų mokinių skaičiaus tenka atsižvelgti į islamo religines praktikas, maitinimo reikalavimus ar Ramadaną.
„Tai patvirtina konkretūs politiniai faktai“, – sako jis. „Integracijos pretekstu islamo religinės praktikos įvedamos mokyklose ir viešajame gyvenime, tokios kaip halal maistas, viešos vakarienės pasninko pertraukai Ramadano metu, Ramadano tematikos reklama ir šventinis apšvietimas daugiausia krikščioniškuose miestuose. Pavyzdžiui, praėjusiais metais pagrindiniai Vokietijos politikai siuntė Ramadano sveikinimus pagrindinėje žiniasklaidoje, o katalikų dauguma Gavėnios pradžioje nesulaukė jokios panašios viešos žinutės. Daugelyje viešųjų darželių ir pradinių mokyklų visoje Europoje mokytojai veda vaikus į ekskursijas po mečetes ir moko, kaip melstis. Jei tie patys vaikai būtų nuvesti į katalikų bažnyčias melstis, neabejotinai kiltų precedento neturintis protestų audra.
Daugelyje tradiciškai krikščioniškų šalių islamo gyventojų artimiausiu metu bus daugiau nei vietinių gyventojų. Musulmonų šeimos vidutiniškai yra gausesnės nei europiečių šeimos ir pasižymi poligamija, kurią leidžia jų religija. Tai skatina spartų ir nuolatinį gyventojų augimą. Be to, keliuose krikščionių daugumos šalyse musulmonų veikėjai jau užima pagrindines politinės įtakos pozicijas.
Tai didžiulė klaida. Vietoj to, kad skatintų imigraciją, Europos vyriausybės turėtų investuoti į humanitarinius ir ekonominius projektus, kurie leistų pabėgėliams ir imigrantams likti savo šalyse, gerintų jų gyvenimo sąlygas ir taip prisidėtų prie jų tėvynės klestėjimo ir pažangos. Imigracija, varoma ideologijos ir politikos, išrauna žmones, atima iš tautų stiprybę ir stumia jas į skurdą bei atsilikimą.“
Schneideris nemano, kad Europos demografinis ir religinis virsmas tėra savaiminė globalizacijos pasekmė. Jis kalba apie politinius sprendimus, kuriais masinė migracija buvo leidžiama ir skatinama, ir šį procesą sieja su tuo, ką pats vadina „globalia politine darbotvarke“. Jo vertinimu, tokios politikos pasekmė – silpnėjanti tradicinė Europos nacionalinė ir krikščioniškoji tapatybė.
Ir kalba ne pirmus metus. Dar 2018 m. Schneideris viešai kalbėjo apie būtinybę padėti tikriems pabėgėliams, kartu griežtai kritikuodamas masinę migraciją. O 2025 m., kai interviu jam buvo priminti ankstesni žodžiai apie Europos islamizaciją, vyskupas jų neišsižadėjo. Priešingai – pakartojo savo argumentus.
2025 m. rugpjūtį La Nuova Bussola Quotidiana žurnalistė Schneideriui priminė jo ankstesnius žodžius apie „invaziją“ ir „masinę Europos islamizaciją“ ir tiesiai paklausė: ar po septynerių metų jis vis dar laikosi tos pačios pozicijos?
Vyskupas neatsitraukė nė per žingsnį: Tikram pabėgėliui reikia padėti – Schneideris to neginčija. Tačiau kur baigiasi prieglobstis ir prasideda masinė migracija?
„Turime atskirti skirtingas imigracijos rūšis“, – sako jis portalui catholicworldreport.com. „Aš buvau migrantas su savo šeima, nes mus persekiojo ir deportavo. Kai žmonės iš tiesų yra persekiojami, reikia jiems padėti. Tačiau kalbant apie vadinamosios Europos imigracijos fenomeną, aišku ir akivaizdu iš to, ką galime stebėti, kad tai yra tarptautinių galingų politinių organizacijų organizuotas veiksmas. Tikslas, aiškus tikslas, yra atimti iš Europos jos krikščionišką ir nacionalinę tapatybę. Tai skirta susilpninti Europos krikščionišką ir tautinį charakterį. Dauguma vadinamųjų migrantų yra musulmonai, todėl vyksta ir Europos islamizacija.
Žinoma, šie žmonės nėra kalti, bet juos naudoja galingos organizacijos. To mes negalime priimti. Turime pasakyti, kad tai nėra tik krikščioniškos ir nacionalinės Europos tapatybės sunaikinimas per šią dirbtinę imigraciją. Tarptautinės politinės galios skatino ir skatino karą Sirijoje, kad turėtų progų pradėti didįjį imigracijos procesą. Imigracija iš Afrikos per Viduržemio jūrą taip pat dirbtinai sukurta – žmonės sodinami į laivus ir valtis, o tada susidaro laivų sudužimo situacijos. Tai jau labai akivaizdu. Mes, kaip Bažnyčia, negalime būti įtraukti į krikščioniškos ir nacionalinės Europos tapatybės naikinimo procesą.“
Kada integracija ima reikšti ne atvykėlių prisitaikymą prie priimančios visuomenės, o pačios visuomenės prisitaikymą prie atvykėlių? Ir kiek gali pasikeisti Europos demografinė, religinė bei kultūrinė sudėtis, kol dar galima sakyti, kad kalbama tik apie įprastą migraciją?
Schneiderio atsakymas trumpas: Europa susiduria jau ne su pabėgėlių problema, o su islamizacija.
Vyskupas Athanasius Schneideris yra Kazachstano vyskupų konferencijos generalinis sekretorius ir Celerinos (Šveicarija) titulinis vyskupas. Jis yra Koimbros Šventojo Kryžiaus reguliariųjų kanauninkų narys.
Parengė Jonas Nedzveckas
Kai žmogus nebesimaitina tinkamai ir veda nesveiką gyvenimo būdą,tai jį užpuola ligos.Ar nusilpusi ir pasiligojusi,patogiai,jaukiai gulinti dvasinio invalido lovoje ir primaitinta visokio ideologinio šlamštmaisčio Europa išgyvens tik dangus žino.
Jėzus sakė „Parašyta: Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“.
‘Per pastarąjį šimtmetį Jungtinėje Karalystėje fiksuojamas ryškus ir ilgalaikis krikšto rodiklių mažėjimas.JK anglikonų bažnyčioje kasmet atliekamų krikšto apeigų skaičius nuo maždaug 615 000 tūkstančių 1920 metais sumažėjo iki maždaug 80 000, 2022 metais.
Religinės ir bažnytinės santuokos šiuo metu sudaro maždaug 15 proc. (apie vieną iš septynių) visų Jungtinėje Karalystėje sudaromų santuokų, o didžiąją dalį (apie 85 proc.) sudaro civilinės ceremonijos.Daugelis porų tai pat gyvena be jokių oficialių bažnytinių ar civilinių ceremonijų
Tik apie 5 % suaugusiųjų britų kas savaitę lankosi krikščioniškose pamaldose – tai sudaro maždaug 2,6 mln. iš apie 70 milijonų žmonių turinčioje šalyje.
JK fiksuojami daugiausiai narkotikų vartotojų tarp jaunų suaugusiųjų Europoje. Skaičiavimai rodo, kad šalyje kasmet suvartojama maždaug 117 tonų kokaino. Nuotekų tyrimų duomenimis, Didžiosios Britanijos miestai – pavyzdžiui, London, Bristol ir Midlsbro – dažnai atsiduria Europos miestų reitingų viršūnėje pagal kokaino ir ketamino likučių koncentraciją.
2023 m. abortų skaičius Anglijoje ir Velse pasiekė rekordinį lygį – atlikta 277 970 procedūrų; tai 11 proc. daugiau nei 2022 m. ir didžiausias skaičius nuo 1967 metų aborto įstatymo legalizavimo.
1974 metais 91 % Airijos katalikų kas savaitę lankydavosi Šv Mišiose.2025 metais lankosi 30%.
Dubline ir didžiuosiuose miestuose reguliaraus lankomumo rodikliai yra gerokai žemesni (kartais nesiekia 15 proc.) nei kai kuriose kaimo bendruomenėse.
Norvegijoje reguliariai bažnyčią lanko apie 2 % gyventojų, nors daugiau nei 65 % išlieka formaliais bažnyčios nariais.
Švedijoje pamaldas kartą per mėnesį ar dažniau lanko apie 2–6 % žmonių, nepaisant to, kad maždaug 50–54 % priklauso bažnyčiai.
Danijoje fiksuojami panašiai žemi reguliaraus lankomumo rodikliai – nesiekia 3 %.
Tiesos siekis ir logiško žodžio vertė niekinama – gyvename dezinformacijos propagandos epochoje. Nugalėtojų arba kitaip stipriojo įstatymų galia verčiami atsisakyti savo kalbos, savo šaknų ir tautinės vienybės – europinės vienybės ir tapatybės. Nenorime atsisakyti apgaulės spiralės ir saviapgaulės kuriamų privalumų lengvatikių atžvilgiu. Zubrylų bele ko atžvilgiu. Tiesa ir jos siekis kriminalizuoti ir DI blokuojami. DI karo nugalėtojų rankose baisus ginklas. Nenorime suprasti, kodėl karo nugalėtojai turi valdyti ir engti silpnas tautas, jas alinti ir apiplėšinėti – apvaginėti ir hipnotizuoti univerkėse. Kodėl norima eilinius ir paprastus žmones pašalinti iš šio pasaulio? Tuos žmones Lietuvoje, tuos lietuvius, kurie nespės pabėgti.
Ar pastebėjote kiek dabar parduotuvėsė pieno produkų be laktozės? Šiek tiek mokslinių faktų, atbėgeliai yra iš šalių kur absoliuti dauguma negali valgyti pieno produktų su laktoze. Gebėjimas valgyti produktus su laktoze, beveik išskirtinai europiečių bruožas. Tai štai, aš perku tokį dalyka kaip fermantinis sūris. Parduotuvėje kur lankausi apie aštuonios rūšys fermentinio sūrio. pastaruoju matu, tik dvi rūšys normalaus sūrio, visi kiti be laktozės. Anksčiau be laktozės buvo viena dvi rūsys, visa kita normalus sūris, dabar atvirkščiai ir šitas pokytis stebuklingai sutapo su atbėgelių masiniu užvežimu. Niekada neperku sūrio be laktozės, nes tai sugadintas produktas, kur pašalintos dauguma naudingų medžiagų. Dabar jau pradeda daugėti vis daugiau varškės be laktozės ir kitų produktų, greitai išvis nebus ka valgyti. Štai taip, gaunasi jūsų skoniai ir poreikiai nesvarbūs, svarbu įtikti masiškai užvežamieims kolonistams. Visai kaip tarybiniais metais, kur kolonistai gaudavo butus, darbus ir kitas privilegijas, vietinių sąskaita. Vyksta tyčinė kolonizaciaj, su kryptingu kalbos ir kultūros naikinimu. Taip darė komunistai tarybiniais metais, dabar tokie patys patys komunistai tai daro vėl, tik vadinasi tai kitaip, bet esmė niekaip nepasikeitė. Ar žinote kaip apibūdinamas genocidas? Tai ne vien fizinis žudymas. Genocidas, tai kompleksas priemonių, kuris mažina ir silpnina, kažkokios etninės grupės galimybes gyventi ir turėti palikuonių. tai gali būti ir fizinis žudymas, o galima naikinti mažinant prieinamuma prie būsto, maisto, gydymo, visos priemonės kurios veda į vietinių gyventojų mažėjima, nesant tam natūralių priežasčių. Europoje tų priežasčių iš esmės nėra. Lietuvoje irgi. Ypač Lietuvoje, kur viskas tvarkoje su maistu, išvystyta medicina ir gyventojų tankis vienas žemiausių Europoje. Regis tik bėk ir turėk vaikų, bet milijonas išvažiavo, kiti negimdo, bet užtat masiškai kai kieno užsakymu užvežami kolonistai su privilegijomis… Tikra myslė kas čia vyksta, a ne?
Ir pabaigai šiek tiek skaičiukų angliškai.
High Lactose Intolerance Rates
Country Lactose Intolerance Rate
East Asian Countries (e.g., China, Japan, Korea, Vietnam) 90-95%
African Countries (e.g., DR Congo, Ghana) 90%+
Yemen 90%+
Mozambique 90%+
Moderate Lactose Intolerance Rates
Country Lactose Intolerance Rate
United States (African-Americans) 80%
United States (Hispanics) 50-80%
Southern European Countries (e.g., Greece, Italy) 30-50%
Low Lactose Intolerance Rates
Country Lactose Intolerance Rate
Northern European Countries (e.g., Sweden, Norway) 5-15%
United States (Caucasians) 15%
Karo nugalėtojai islamistų pagalba drapalina Europą, kad tai nepasikartotų. Trečią kartą jau bando nužudyti Europą ir, žinot, jiems gali pavykti. Mūsų neosovietikai tam pritaria – pritartų. Desovietizacijos gi nebuvo, tiesa? Įslaptintųjų ir laukiančiųjų begalės – pusė Vilniaus laukia išvadavimo, o mūsų okupacijos.