Informaciniame kare didžiausią pavojų kelia ne visiškas melas, o subtiliai sukonstruota dezinformacija. Tai ginklas, kuriame tiesos grūdas sumaišomas su apgaulės nuodais.
Dezinformavimu vadiname sąmoningą, iš anksto suplanuotą klaidinančios informacijos sklaidą, kurios tikslas – priversti konkurentą, priešą ar net visą visuomenę priimti sprendimus, naudingus pačiam manipuliatoriui.
Šis reiškinys neturi vieno pavidalo. Apgaulė gali slėptis po suklastotais dokumentais, užsakomaisiais straipsniais, televizijos laidų diskusijomis ar net specialiai surežisuotais įvykiais. Kadangi dezinformacija dažniausiai kuriama vienai konkrečiai operacijai, ją atpažinti itin sunku.
Agresoriai žino: efektyviausias būdas pasiekti tikslą – perduoti melą per asmenis, kuriais sprendimų priėmėjas aklai pasitiki: patarėjus, padėjėjus ar ilgamečius kolegas.
Ekspertai išskiria dvi pagrindines dezinformavimo rūšis, su kuriomis kasdien susiduriame tiek versle, tiek politikoje.
1. Manipuliavimas: kova dėl įtakos ir postų
Kiekvienas vadovas, priimdamas strateginius sprendimus, privalo remtis realia situacija.
Tačiau kas nutinka, kai jo informacijos šaltinius perima manipuliatoriai?
Pasaulis vadovo akyse išsikreipia, o jo priimti sprendimai tampa naudingi tik manipuliacijos užsakovui.
Lietuvos pavyzdžiai rodo, kad manipuliavimas pasiekia piką strateginių valstybės įmonių ar įtakingų politinių postų dalybų metu. Vos tik pasigirsta informacija apie naują kandidatą į svarbias pareigas, žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose neretai pasipila koordinuoti straipsniai apie jo „netinkamumą“, abejotiną praeitį ar tariamus skandalus.
Tuo pat metu už uždarų durų su sprendimų priėmėjais susitinka „įtakingi asmenys“, kurie asmeniškai pasėja abejonės sėklą. Šis metodas Lietuvoje, deja, pasiteisina stebėtinai dažnai.
Manipuliacijos aukomis tampa ne tik politikos lyderiai. Marketingo specialistai šį meną naudoja kasdienybėje: manipuliuodami faktais ir kurdami emocinį bei psichologinį spaudimą, jie priverčia ištisas visuomenės grupes pirkti prekes ar paslaugas, kurių jiems iš tikrųjų nereikia.
2. Klaidinimas: dūmų užsklanda tikriesiems kėslams
Klaidinimas – tai sąmoningas melo skleidimas, skirtas paslėpti tikruosius planus ar veiksmus. Versle tai klasikinė strategija: bendrovė, kurdama revoliucinį produktą, konkurentams viešai transliuoja žinutę apie neva patiriamą nesėkmę ir projektui kylančias problemas. Konkurentai atsipalaiduoja, o klaidinimo autoriai ramiai skinasi kelią į monopoliją.
Istorinė pamoka: „Leo.lt“ afera
Mūsų šalies istorijoje ryškiausias masinio klaidinimo pavyzdys – „Leo.lt“ (vadinamojo „trigalvio slibino“) energetinis projektas.
Projekto iniciatoriai nuolat maitino visuomenę gražiomis istorijomis apie tai, kaip privatus verslas ir valstybė suvienijo jėgas, kad pagaliau padarytų Lietuvą energetiškai laisvą. Buvo masiškai formuojama nuomonė, jog tai vienintelis kelias į šviesų rytojų, siekiant nuslopinti bet kokį visuomenės pasipriešinimą.
Tačiau realybė už uždarų durų buvo visiškai kita. Paaiškėjo, kad po skambiomis frazėmis apie nepriklausomybę buvo paslėptas planas perimti dalį valstybės nuosavybės į privačias rankas, dirbtinai padidinti jos vertę ir vėliau pelningai parduoti. Projekto sumanytojai tikėjosi uždirbti milijardus, o visuomenei skirta dezinformacija pasitarnavo kaip tobula dūmų užsklanda.
Šiandieniniame pasaulyje, kur informacija plinta sekundžių greičiu, gebėjimas atskirti tiesos ir melo hibridus tampa nebe prabanga, o būtinu išgyvenimo įgūdžiu.
Rusijos dezinformacijos pavyzdžių neteikiau todėl, kad Rusijos skleidžiama informacija yra iš esmės klaidinanti ir neatitinkanti tikrovės. Tai tiesiog melas. Rusija gyvena paraleliniame pasaulyje, kuris neturi nieko bendro su šia, tikrąja realybe.
Papildykite mane ir pateikite daugiau pavyzdžių apie Lietuvoje skleistą ir (arba) skleidžiamą dezinformaciją.
Pavyzdžiui, prieš kelis dešimtmečius valdžia mulkino Lietuvos visuomenę pateikdama informaciją, kad elektros skirstomųjų tinklų įmonę reikia padalyti į dvi įmones, ir tikino, jog vartotojai gaus didelę naudą.
Padalijo. Praėjus keleriems metams, buvo pučiama migla, kad šias įmones reikia vėl sujungti į vieną, nes vartotojai esą vėl gaus didelę naudą.
Vienu ir kitu atveju valdžios finansuojami juodųjų ryšių specialistai klaidino žmones.
Didžiausia dezinformacija buvo per plandemiją.