Vienas Europos žvalgybos šaltinis teigia, kad Rusijos saugumo tarnybos kariuomenę laiko grėsme, todėl jos generolai tampa lengvais taikiniais.
Antrą kartą per kiek daugiau nei metus sprogimas sukrėtė Maskvos priemiestį Balašichą – per išpuolį žuvo aukšto rango Rusijos kariškis.
Birželio 9 d. po BMW automobiliu padėtas sprogstamasis užtaisas detonavo vairuotojui pajudėjus iš stovėjimo vietos, pranešė nepriklausomas Rusijos leidinys „The Insider“. Pasak žiniasklaidos, žuvęs asmuo buvo generolas leitenantas Damiras Davydovas – Rusijos gynybos ministerijos pareigūnas, atsakingas už raketų ir artilerijos šaudmenų tiekimą Ukrainoje kovojančioms Rusijos pajėgoms.
Išpuolio vieta pasirinkta neatsitiktinai. Kaip pranešė Prancūzijos laikraštis „Le Monde“, sprogimas įvyko maždaug už 350 metrų nuo vietos, kur 2025 m. balandį per automobilio sprogdinimą žuvo Rusijos generalinio štabo Vyriausiosios operacijų valdybos viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Jaroslavas Moskalikas.
Likus vos keliems mėnesiams iki J. Moskaliko žūties, Maskvoje buvo nužudytas dar vienas aukšto rango Rusijos karininkas.
Rusijos radiologinės, biologinės ir cheminės apsaugos pajėgų vadas generolas leitenantas Igoris Kirillovas žuvo, kai prie daugiabučio namo sprogo elektriniame paspirtuke paslėptas sprogmuo. Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) šaltinis naujienų agentūrai „Reuters“ patvirtino, kad šią operaciją įvykdė Ukrainos specialiosios tarnybos.
Šie išpuoliai yra platesnės aukšto rango Rusijos kariuomenės pareigūnų nužudymų ir pasikėsinimų kampanijos dalis. Europos žvalgybos šaltinio teigimu, ši kampanija atskleidžia didėjančią įtampą pačioje Vladimiro Putino saugumo sistemoje.
Nuo 2022 m. vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, aukšto rango Rusijos karininkai žuvo per raketų smūgius, dronų atakas, automobilių sprogdinimus, aviacijos katastrofas ir fronto mūšius.
„Rusijos saugumo institucijose tvyro vidinė trintis, – „Fox News Digital“ sakė vienas Europos žvalgybos šaltinis. – Rusijos kariuomenė siekia, kad FSB būtų atsakinga už generolų fizinę apsaugą, tačiau FSB priešinasi tokios atsakomybės prisiėmimui.“
Pasak šaltinio, šis konfliktas atspindi gilesnį valdžios institucijų varžymąsi Vladimiro Putino sistemoje. Kelių šaltinių teigimu, saugumo tarnybos joje jau seniai užima privilegijuotą padėtį kariuomenės atžvilgiu.
„Tai siekia dar sovietinius laikus, – teigė Europos žvalgybos šaltinis. – Saugumo tarnybos nepasitiki kariuomene, o kariuomenė nepasitiki saugumo tarnybomis.“
Šaltinio ir Rusijos opozicijos veikėjo Maksimo Katzo teigimu, pagrindinė įtampa kyla pačioje V. Putino valdžios sistemoje. Karas padidino kariuomenės reikšmę mūšio lauke, tačiau Kremlius aukšto rango karininkus ir toliau vertina kaip potencialią grėsmę režimui.
Dėl to susidarė paradoksali padėtis: Rusijai būtini patyrę kariuomenės vadai, kad ji galėtų tęsti karą Ukrainoje, tačiau saugumo tarnybos, dominuojančios V. Putino valdžios sistemoje, nenori prisiimti atsakomybės už jų apsaugą.
Tarp žuvusiųjų – ir Rusijos generalinio štabo Operatyvinio rengimo valdybos viršininkas generolas leitenantas Fanilas Sarvarovas, kuris žuvo per automobilio sprogdinimą Maskvoje.
Jei redaguosite visą straipsnį, rekomenduočiau visur vartoti vienodą terminiją (pvz., „sprogdinimas“, „sprogmuo“, „aukšto rango karininkas“, **„Vyriausioji operacijų valdyba“), kad tekstas būtų nuoseklus ir publicistiškai sklandus.
Prie automobilio sprogimo vietos Maskvoje guli apgadintas „Kia Sorento“, kuriame 2025 m. gruodžio 22 d. žuvo Rusijos generalinio štabo Operatyvinio rengimo valdybos viršininkas generolas leitenantas Fanilas Sarvarovas.
Nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos priemonės „Mediazona“ duomenimis, nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios patvirtinta mažiausiai 15 Rusijos generolų žūtis.
Tarp jų – penki generolai leitenantai, septyni generolai majorai ir trys atsargos generolai.
Dalis jų žuvo toli nuo Maskvos, netoli fronto linijos.
Rusijos Pietų karinės apygardos vado pavaduotojas generolas leitenantas Olegas Čiokovas žuvo 2023 m. liepą per Ukrainos raketų „Storm Shadow“ smūgį Rusijos okupuotame Berdianske. 35-osios jungtinės armijos štabo viršininkas generolas majoras Sergejus Goriačiovas žuvo 2023 m. birželį per Ukrainos kontrpuolimą Zaporižios srityje. O 14-ojo armijos korpuso vado pavaduotojas generolas majoras Vladimiras Zavadskis žuvo 2023 m. lapkritį netoli Krynkų Pietų Ukrainoje.
Kiti aukšto rango karininkai buvo nukauti Rusijos teritorijoje arba Rusijos kontroliuojamuose regionuose.
Rusijos karinių oro pajėgų vadas generolas leitenantas Aleksandras Otroščenka žuvo 2026 m. kovą per karinio transporto lėktuvo katastrofą virš okupuoto Krymo. Į atsargą išėjęs generolas majoras Kanamatas Botaševas, kovojęs privačios karinės bendrovės „Wagner“ gretose, žuvo 2022 m. gegužę, kai virš Luhansko srities buvo numuštas jo pilotuojamas šturmo lėktuvas Su-25.
Tarp pirmųjų aukų buvo ir Rusijos radiologinės, biologinės bei cheminės apsaugos pajėgų vadas generolas leitenantas Igoris Kirillovas. Jis žuvo 2024 m. gruodžio 17 d., kai prie pastato Maskvoje sprogo elektriniame paspirtuke paslėptas sprogstamasis užtaisas.
Rusijos generolų netektys prasidėjo jau pirmosiomis invazijos į Ukrainą savaitėmis. Tuomet žuvo 41-osios jungtinės armijos vado pavaduotojas generolas majoras Andrejus Suchoveckis ir 8-osios armijos vado pavaduotojas generolas majoras Vladimiras Frolovas.
Rusijos opozicijos veikėjas Maksimas Katzas teigia, kad kariuomenė Rusijos valdžios sistemoje jau seniai užima pažeidžiamą padėtį.
„Rusijoje FSB yra didžiausia ir įtakingiausia saugumo institucija, o pats Vladimiras Putinas yra kilęs iš šios sistemos, – sakė M. Katzas portalui „Fox News Digital“. – Todėl saugumo struktūros visada žiūrėjo į kariuomenę kaip į galimą grėsmę.“
Pasak jo, Kremlius istoriškai baiminasi populiarių kariuomenės vadų, nes kariuomenė yra viena iš nedaugelio institucijų, galinčių mesti iššūkį politinei valdžiai.
„Rusijos kariškių nerasite aukščiausiuose valdžios postuose, – sakė M. Katzas. – Dar nuo Stalino laikų valdžia bijo kariuomenės. Kai karininkas tampa gerai žinomas ir įgyja autoritetą, sistema vienaip ar kitaip jį neutralizuoja – teisiškai, kaip nutiko Jevgenijui Prigožinui, arba kitais būdais. Rusijoje populiarus generolas yra nepageidaujamas reiškinys.“
M. Katzo teigimu, net ir karo metu, kai kariuomenės reikšmė išauga, V. Putino sistema stengiasi išlaikyti ją politiškai silpną.
„Kariuomenė nedalyvauja priimant politinius sprendimus. Jai skiriamas finansavimas, tačiau jis nukreipiamas karo reikmėms. Generolai yra pasiturintys žmonės, bet jų įtaka ir turtai neprilygsta ministrų ar FSB vadovybės galimybėms. Valdančiajame elite jie priklauso silpnesniajai grandžiai.“
Ši padėtis, pasak M. Katzo, padeda paaiškinti, kodėl patys Rusijos generolai nenori, kad už jų apsaugą būtų atsakinga FSB.
„Jiems FSB kelia gerokai didesnę grėsmę nei Ukrainos kariuomenė, – sakė M. Katzas. – Ukrainos kariuomenė retkarčiais nužudo vieną kitą generolą, o FSB daug greičiau juos pasodina į kalėjimą.“
Europos žvalgybos šaltinio teigimu, šie nužudymai svarbūs ne tik dėl operacinių nuostolių, bet ir dėl jų psichologinio poveikio Rusijos kariuomenei.
„Putinas supranta, kad žinomų Rusijos generolų netektis gali dar labiau pabloginti Rusijos kariuomenės moralę, kuri, Rusijos vertinimu, ir taip yra žema“, – sakė šaltinis.
Pasak jo, kompromisu tapo sprendimas atsakomybę už generolų apsaugą perkelti nuo FSB kitai institucijai.
„FSB nenorėjo prisiimti atsakomybės už kariškių apsaugą, todėl ši funkcija perduota Rusijos prezidento administracijos saugumo tarnybai“, – teigė Europos žvalgybos šaltinis.
M. Katzo nuomone, augantis vidinis spaudimas V. Putinui gali sutapti su rugsėjį vyksiančiais Rusijos parlamento rinkimais.
Jo teigimu, šie rinkimai nebus laisvi, o Kremlius mėgins manipuliuoti jų rezultatais.
Tačiau, pasak M. Katzo, jeigu visuomenės parama V. Putino partijai „Vieningoji Rusija“ bus smarkiai sumažėjusi, režimui bus vis sunkiau įtikinti visuomenę oficialiai paskelbtais rezultatais.
„Visi jau žino, kokius rezultatus valdžia paskelbs, – sakė M. Katzas. – Klausimas tik vienas – ar kas nors jais patikės.“
Jo teigimu, V. Putino valdžia ilgą laiką rėmėsi ne vien represiniu aparatu, bet ir visuomenės įsitikinimu, kad Kremlius iš tiesų turi daugumos gyventojų palaikymą.
„Putinas niekada nevaldė situacijoje, kai neturėtų daugumos, – sakė M. Katzas. – Jo valdžios teisėtumas grindžiamas tuo, kad žmonės tiki, jog jis turi daugumos paramą. Tačiau jei visi supras, kad daugumos jis nebeturi ir kad rinkimų rezultatai buvo ne šiek tiek pakoreguoti, o paprasčiausiai suklastoti, tai bus visiškai nauja situacija.“
M. Katzas palygino tokią padėtį su autoritariniais režimais, kurie iš valdomo populiarumo pereina prie atviros prievartos.
„Putinas negali tiesiog pralaimėti rinkimų, kaip Viktoras Orbanas, – sakė jis. – Tačiau jeigu visi Rusijoje suprastų, kad dauguma balsavo prieš jį, o oficialūs rezultatai buvo tiesiog sufabrikuoti jo naudai, tai būtų precedento neturinti situacija. Su tokia padėtimi jis dar niekada nebuvo susidūręs.“
„Fox News Digital“ kreipėsi į Rusijos ir Ukrainos vyriausybes prašydama pakomentuoti šią informaciją, tačiau iki publikacijos atsakymų negavo.
Straipsnio autorė Efrat Lachter – „Fox News Digital“ žurnalistė, rašanti tarptautinių santykių ir Jungtinių Tautų temomis.
foxnews.com
