Romaldas Abugelis. Čiurlionio metams praūžus

M. K. Čiurlionis yra neginčijamai žymiausias visų laikų Lietuvos menininkas. Jis buvo simfoninės muzikos pradininkas, unikalus dailininkas, chorvedys, lietuvių kultūros puoselėtojas. Adelės ir Konstantino Čiurlionių šeimoje gimęs Mikalojus Konstantinas (pirmagimis iš devynių vaikų) išgarsino ne tik Varėnos kraštą, bet ir Lietuvą.

Pirmuosius devyniolika iš kelių šimtų per gyvenimą sukurtų darbų Čiurlionis pateikė 1904 m. Varšuvos dailės mokyklos mokinių parodai. 1906–1907 metais jau 33 jo paveikslai buvo eksponuoti pirmoje lietuvių dailės parodoje Vilniuje. Po to jo kūriniai keliavo ir tebekeliauja po pasaulį, žavėdami žymiausių dailės galerijų lankytojus. Rusija, Belgija, Prancūzija, JAV, Ukraina, Estija, Suomija, Šveicarija, Latvija, Kroatija, Ispanija, Italija, Japonija… Menų sinteze ir kosmine pasaulėjauta pasižymėjęs menininkas tapo žinomas pasaulyje.

Genijaus vardas įamžintas ir Lietuvoje, ir už jos ribų. Jo vardu pavadintos gatvės, mokyklos, muziejai, meno kolektyvai, namai, kelias, kalnas Prano Juozapo Žemės salyne, viršukalnė Pamyro kalnuose, asteroidas. Apie jį parašyta tūkstančiai straipsnių, išleista daug knygų ir albumų. Čiurlionio vardas skamba ne tik mūsų, bet ir užsienio valstybių mokyklose. Apie vieną iš jų – Italijoje noriu papasakoti kiek plačiau.

Kanino (Canino) mokyklos aštuntokas Leonardas, besidomintis gamta, aviacija ir automobiliais, baigiamojo darbo ašimi pasirinko visiškai kitą sritį. Jo tema: „M. K. Čiurlionis. Žymiausias Lietuvos menininkas“. Moksleivis pasirinko itin sunkią užduotį, nes darbas turėjo apjungti mokykloje mokytus dalykus.

Šis miestelis nuo Romos į Šiaurę nutolęs apie šimtą kilometrų. Jis garsėja itin puikiu „Canina“ veislės alyvmedžių aliejumi. Žymus dar ir tuo, kad čia gimė būsimasis popiežius Paulius III, Kanino lordas buvo Napoleono brolis Lučianas, o miestelio pašonėje stūkso istorinio antikinės etruskų tautos Vulci miesto likučiai.

Pirmoji Leonardo pažintis su Čiurlioniu įvyko Milane, šio menininko kūrinių parodoje. Nors jis tuo metu buvo dar mažametis, dailininko darbai jo atmintyje įsirėžė ilgam. Kiek paaugęs jis godžiai sklaidė Čiurlionio paveikslų albumus, klausėsi jo sukurtos muzikos.

Leonardui labai rūpėjo pajusti menininko namų dvasią, todėl rengdamas darbą aplankė ir M. K. Čiurlionio namus – muziejų Druskininkuose. Vilniuje jam pavyko pamatyti ir virtualios realybės filmą „Angelų takais“. Unikali meno erdvė, sukurta Čiurlioniui, vaikinui paliko neišdildomą įspūdį.

Leonardas informacinių technologijų įgūdžius pademonstravo savo darbą pristatęs 45 skaidruolėmis. Jose tilpo ne tik Lietuvos vizitinė kortelė, svarbiausi menininko biografijos faktai, bet ir daug kitų dalykų. Ypatingą vietą užėmė dailininko paveikslų ir kitų darbų iliustracijos. Komisijai, kuri buvo sudaryta iš dešimties mokytojų ir dviejų mokinių, ypač patiko paveikslas „Pilies pasaka“.

Darbo pristatymo metu jam teko kalbėti net keturiomis kalbomis. Apart italų kalbos jis turėjo parodyti ir anglų bei prancūzų kalbų mokėjimo įgūdžius, todėl dalis skaidruolių buvo parengtos ir pristatytos šiomis kalbomis.

Lietuviškų šaknų turintis mokinys, kalbėdamas apie didžiojo menininko gimtinę užsiminė, kad lietuvių kalba yra ne tik viena iš seniausių, bet ir 1992 m. UNESCO pripažinta gražiausia pasaulio kalba. Tai labai suintrigavo komisiją, todėl Leonardui teko pakalbėti ir lietuviškai. Beje, Leonardas pasidžiaugė, kad Pizos universitete nuo 1998 m. veikia didžiausias Italijoje Baltistikos centras, kuriame galima mokytis lietuvių kalbos. Leonardo darbo pristatymas išsiskyrė dar ir tuo, kad jo metu skambėjo foninė muzika – Čiurlionio simfoninė poema „Miške“.

Pristatydamas baigiamąjį darbą Leonardas pažėrė daug įdomių Italijos ir Lietuvos geografijos palyginamųjų duomenų, pažymėdamas, kad Lietuvoje gyvena tiek pat gyventojų, kiek ir Romoje.

Moksleivis turėjo ką pasakyti ir istorijos tematika. Jis priminė, kad Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis (1467–1548) 1518 m. vedė Milano kunigaikštytę Boną Sforsą, 16–18 a. Lietuvoje dirbo kelios dešimtys italų architektų, dailininkų, skulptorių.

Komisija buvo maloniai nustebinta faktu, kad Čiurlionio mokytojo ir rėmėjo, kunigaikščio Mykolo Mikalojaus Oginskio (1849–1902) senelis kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis – garsus kompozitorius, gyveno Florencijoje. Jis palaidotas Italijos Panteone – Šv. Kryžiaus bazilikoje (Basilica di Santa Croce). Jo palaikai guli šalia Mikelandželo, Galilėjo Galilėjaus, Džoakinio Rosinio ir kitų įžymybių.

Leonardas sulaukė išskirtinio komisijos dėmesio ne vien dėl jo pasirinktos neįprastos temos. Jis yra itin retas svečias mokykloje, nes nuo pirmos klasės yra ugdomas namuose. Užsuka į mokyklą tik kartą metuose – išlaikyti egzaminų. Šiais metais Leonardas sėkmingai baigė jau dešimtą klasę. Jo laukia įdomi savęs ir pasaulio pažinimo dar trijų metų moksleiviška kelionė. Kartu su pamiltu Čiurlioniu.

Natūralu, kad žymių žmonių vardai yra prisimenami, juos stengiamasi įvairiausiais būdais įamžinti. Dar vienas populiarus būdas tai padaryti yra įžymybių vardų suteikimas oro uostams. Tai vieta, kurią aplanko itin daug žmonių, vieta, kuri gali paskleisti žinią apie valstybei nusipelniusius žmones, o tuo pačiu padidinti ir šalies žinomumą, patrauklumą.

Žymių žmonių vardais pavadintų oro uostų turi JAV, Kanada, Prancūzija, Italija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Austrija, Rusija, Indija, Lenkija, Serbija, Indonezija, Brazilija, Portugalija, Jamaika ir kai kurios kitos valstybės. Būtent tokiu būdu pagerbiami ne tik valstybių vadovai ir kiti nusipelnę politikai, bet ir mokslininkai, kompozitoriai, muzikantai, rašytojai, aktoriai, karo didvyriai, sportininkai, verslininkai, išradėjai, teisėjai, žmogaus teisių gynėjai, istorinės asmenybės…

Šia patirtimi buvo bandyta pasinaudoti ir Lietuvoje, kai 2025 metais ne tik mūsų šalyje, bet ir UNESCO buvo minimas M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metų jubiliejus. Deja, nesėkmingai. Vyriausybės nutarimu Tarptautiniam Vilniaus oro uostui Čiurlionio vardas buvo suteiktas tik simboliškai ir tik laikinai – penkiems metams. Simboliškai todėl, kad menininkas buvo simbolistas, o penkerių metų laikotarpiui todėl, kad vis dar gajus sovietinis penkmetinis mąstymas?

Oficialaus vardo suteikimo skeptikai iš „Go Vilnius“ ir kiti „ekspertai“ baiminosi problemų mūsų verslo partneriams, Vyriausybė džiaugėsi, kad simbolinis vardas nepareikalaus papildomų finansinių ir administracinių kaštų, o dar kiti labai pergyveno, kad Čiurlionio vardas bus sunkiai ištariamas svetimtaučiams.

Ir kas galėjo patikėti, kad tik 35 metus gyvenęs mūsų meno karalius praėjus net 35 nepriklausomybės metams bus taip nukarūnuotas. Nors galėjo tapti puikiu atradimu tiems, kurie iki šiol jo nežinojo, galėjo tapti gražiu skambesiu atskleidžiant mūsų šalį. Nugalėjo nepagarba savo kultūrai, jos istorijai, savo šalį garsinusiam dailininkui ir kompozitoriui.

M. K. Čiurlionis išliks mūsų tautos atmintyje amžinai. O štai politikai ir valdžios keičiasi. Jau pasikeitė. Belieka tikėtis, kad minint iškiliausio mūsų menininko 155-ųjų gimimo metų jubiliejų sostinės oro uostas oficialiai taps Tarptautiniu Vilniaus M. K. Čiurlionio oro uostu.

Romaldas Abugelis yra publicistas, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos narys.