Jonas Nedzveckas
Briuselyje vėl iškilo nemalonūs klausimai dėl Europos Sąjungos milijonų, skirtų Baltarusijos demokratinei opozicijai ir pilietinei visuomenei remti. Šį kartą jie pasiekė Europos Parlamento institucijas. O Lietuvoje jie neišvengiamai primena jau anksčiau kilusį skandalą dėl buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko, dabartinio europarlamentaro Dainiaus Žalimo vadovautos viešosios įstaigos finansinės veiklos.
Ar šios istorijos kaip nors susijusios?
Kol kas niekas to nėra nustatęs. Tačiau yra aplinkybių, dėl kurių toks klausimas vertas viešo atsakymo.
2026 m. spalio 27 d., kaip praneša organizacija „Belarus Democratic Forum“, Europos Parlamento Peticijų komiteto pirmininkas pateikė oficialų atsakymą į peticiją Nr. 1499/2026, kurioje keliami klausimai dėl Europos Sąjungos finansinės paramos Baltarusijos pilietinei visuomenei skirstymo skaidrumo ir atskaitomybės.
Remiantis pateiktu atsakymo turiniu, peticija pripažinta priimtina nagrinėti, Europos Komisijos paprašyta preliminariai įvertinti joje nurodytas aplinkybes, o medžiaga perduota Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetui, Biudžeto kontrolės komitetui bei delegacijai ryšiams su Baltarusija.
Tai dar nėra nustatytų pažeidimų konstatavimas ar sprendimas pradėti išsamų auditą. Tačiau peticijos autoriai pasiekė, kad jų keliami klausimai būtų svarstomi Europos Sąjungos instituciniu lygmeniu.
Kur nukeliavo 200 milijonų eurų?
Kalbama apie išties didžiules sumas. Po 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimų Europos Sąjunga pakeitė finansinės paramos šiai šaliai politiką. Užuot finansavusi Aleksandro Lukašenkos režimo institucijas, Bendrija paramą nukreipė nepriklausomai žiniasklaidai, žmogaus teisių gynėjams, pilietinėms organizacijoms ir demokratinėms iniciatyvoms.
2025 m. gruodžio 9 d. Europos Komisija paskelbė apie naują 30 milijonų eurų paramos paketą. Taip nuo 2020 metų mobilizuota ES parama Baltarusijos žmonėms pasiekė 200 milijonų eurų.
Tačiau dideli pinigai neišvengiamai kelia ir didelius klausimus. Kas konkrečiai juos gavo? Kokiais kriterijais remiantis buvo pasirenkami paramos gavėjai? Kiek pinigų iš tiesų pasiekė politinių represijų aukas, o kiek buvo išleista tarpininkų, konsultantų, administratorių bei įvairių projektų vykdytojų atlyginimams?
Dar jautresnis klausimas – asmens duomenų apsauga. Peticijos autoriai nurodo galimus duomenų nutekėjimo atvejus, dėl kurių Baltarusijos piliečiams kilo politinio persekiojimo grėsmė.
Todėl prašoma ne vien finansinio audito, bet ir galimų piktnaudžiavimo atvejų bei duomenų apsaugos pažeidimų tyrimo.
Lietuviškas šios istorijos pėdsakas – Dainiaus Žalimo vadovauta įstaiga
Būtent čia verta prisiminti kitą, Lietuvoje jau gerai žinomą istoriją.
2026 m. gegužės 15 d. Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo viešojoje įstaigoje „Teisės ir demokratijos centras“, kuriai anksčiau vadovavo Dainius Žalimas.
Tyrimas pradėtas gavus europarlamentaro Petro Gražulio ir Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pareiškimus dėl galimai neteisėto valstybės ir paramos lėšų naudojimo 2021–2025 metais.
R. Žemaitaičio viešai iškeltais duomenimis, ši įstaiga per trejus metus gavo apie 246 tūkstančius eurų paramos, iš kurių daugiau kaip 30 tūkstančių eurų buvo išmokėta D. Žalimui. Šie skaičiai yra pareiškėjo teiginiai, o ne teisėsaugos patvirtintos neteisėtai panaudotos sumos.
Ypač svarbu tai, kad minėta įstaiga veikė būtent Baltarusijos žmogaus teisių gynimo ir teisinės pagalbos srityje – toje pačioje bendro pobūdžio veiklos srityje, kurios finansavimo skaidrumo klausimus dabar kelia „Belarus Democratic Forum“.
Dar viena reikšminga aplinkybė: 2026 m. balandžio 5 d. „Belarus Democratic Forum“ kreipimesi į Lietuvos europarlamentarus tiesiogiai buvo įvardytas D. Žalimas ir jo vadovautas „Teisės ir demokratijos centras“. Kreipimosi autoriai prašė įvertinti, ar yra pagrindas instituciniam patikrinimui, taip pat galimam Europos kovos su sukčiavimu tarnybos OLAF įsitraukimui.
Taigi klausimas dėl D. Žalimo vadovautos įstaigos finansinės veiklos tarptautiniu lygmeniu buvo iškeltas dar iki spalio mėnesio peticijos nagrinėjimo.
Vis dėlto vien šis ankstesnis kreipimasis neįrodo, kad peticija Nr. 1499/2026 apima konkrečią D. Žalimo vadovautos įstaigos veiklą ar jos finansinius sandorius.
Ar Europos Parlamento peticija gali būti susijusi su D. Žalimo veikla?
Šioje istorijoje atsiranda dar viena svarbi aplinkybė. Vienas iš „Belarus Democratic Forum“ kreipimosi į Europos Parlamento narius autorių – buvęs Baltarusijos ambasadorius JAV Valerijus Cepkala. Kitas – opozicijos aktyvistas Dmitrijus Bolkunecas.
Jų 2026 m. gegužės 4 d. rašte nurodoma, kad „Teisės ir demokratijos centro“ veiklos rezultatai, autorių vertinimu, nėra pakankamai aiškūs, o organizacijos gautų lėšų ir realiai suteiktos pagalbos santykis kelia abejonių.
Kreipimosi autoriai prašė išsiaiškinti, kokie konkretūs darbai buvo atlikti, kokią naudą gavo Baltarusijos demokratinė visuomenė ir ar finansavimas panaudotas pagal paskirtį.
Todėl kyla visiškai pagrįstas klausimas: ar naujoji Europos Parlamento peticija dėl Baltarusijos pilietinei visuomenei skirtų lėšų skirstymo neapima ir tų aplinkybių, kurios anksčiau buvo keliamos dėl D. Žalimo vadovautos įstaigos?
Galbūt tai du visiškai savarankiški procesai. Galbūt jų sąsajos apsiriboja tais pačiais paramos skaidrumo klausimais. Tačiau, turint omenyje ankstesnį tos pačios organizacijos kreipimąsi dėl D. Žalimo veiklos, šios galimybės negalima atmesti be papildomo patikrinimo.
Juo labiau kad pats D. Žalimas yra Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Baltarusija pakaitinis narys.
Vis dėlto iki šiol nėra viešai patvirtinta, kad Europos Komisija ar Europos Parlamento komitetai būtų pradėję atskirą tyrimą dėl D. Žalimo arba jo vadovautos įstaigos, nagrinėdami būtent peticiją Nr. 1499/2026.
Lietuvos prokuratūros tyrimas tebevyksta
Lietuvoje procesas peržengė politinių pareiškimų ribas. 2026 m. gegužės 15 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį dėl galimai apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir (arba) organizavimo.
Spalio 19 d. paskelbtais Generalinės prokuratūros duomenimis, ikiteisminis tyrimas tebebuvo atliekamas, tačiau įtariamųjų jame nebuvo.
Pats D. Žalimas jam viešai mestus kaltinimus kategoriškai atmetė. Jis tvirtino, kad įstaigos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai, finansavimo teikėjai priekaištų neturėjo, o politinių oponentų pareiškimus vertino kaip šmeižtą ir politinį susidorojimą.
Taigi įtarimai dėl netinkamo lėšų panaudojimo nėra įrodyti, o pradėtas tyrimas savaime nereiškia D. Žalimo kaltės.
Kas turėtų atsakyti į visuomenei rūpimus klausimus?
Europos Parlamento Peticijų komitetui perdavus Baltarusijos finansavimo skaidrumo klausimą svarstyti kitoms institucijoms, atsiranda galimybė gauti aiškesnius atsakymus.
Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar peticijoje Nr. 1499/2026 nurodytos aplinkybės kaip nors susijusios su ankstesniu „Belarus Democratic Forum“ kreipimusi dėl „Teisės ir demokratijos centro“. Taip pat svarbu nustatyti, iš kokių konkrečių šaltinių ši įstaiga buvo finansuojama, kokius projektus vykdė ir kaip atsiskaitė už suteiktą paramą.
Tokie klausimai galėtų būti adresuoti ir Europos Komisijai, ir Lietuvos teisėsaugai, ir pačiam europarlamentarui D. Žalimui.
Ar gali būti, kad Europos Sąjungos finansinės paramos Baltarusijai skaidrumo klausimas, dabar nagrinėjamas Briuselyje, turi tiesioginių sąsajų su Lietuvoje tiriama D. Žalimo vadovautos įstaigos veikla?
Kol kas atsakymo nėra. Tačiau nėra pagrindo ir ignoruoti fakto, kad ta pati Baltarusijos demokratinio judėjimo organizacija jau anksčiau kreipėsi į Europos Parlamento narius būtent dėl šios įstaigos finansinės veiklos.
Galiausiai demokratijos ir žmogaus teisių gynimas negali būti atskirtas nuo finansinės atskaitomybės. Jeigu Europos Sąjunga skiria šimtus milijonų eurų kovai už demokratiją Baltarusijoje, visuomenė turi teisę žinoti, kaip šios lėšos naudojamos, kas prižiūri jų panaudojimą ir kokius realius rezultatus jos duoda.
Demokratijai remti skirti pinigai turi būti skirstomi ne mažiau skaidriai, negu reikalaujama skaidrumo iš tų valstybių, kurias Europos Sąjunga ragina laikytis demokratijos principų.
Redakcinė pastaba: 2026 m. spalio 27 d. Peticijų komiteto atsakymo turinys šiame reportaže pateiktas pagal „Belarus Democratic Forum“ informaciją. Paties oficialaus atsakymo nepriklausomai patikrinti nepavyko. Kiti svarbiausi faktai pagrįsti Europos Komisijos pranešimais, viešais organizacijos kreipimaisis ir Lietuvos žiniasklaidos pranešimais apie prokuratūros tyrimą.
