Raimundas Kaminskas. Seniausiai studentų korporacijai Lietuvoje – 100 metų

2026 m. rugpjūčio 22–23 dienomis Kaune vyko T. L. S. Korporacijos Neo-Lithuania Filisterių sąjungos 100-mečio jubiliejinė šventė.

Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Kauno Švč. Mergelės ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje.

Korp! Neo-Lithuania rūmuose (Parodos g. 26) vyko akademinė konferencija „Lietuviškų akademinių organizacijų vaidmuo stiprinant Lietuvos valstybę 1918–2026 metais. Renginyje dalyvavo LR Seimo nariai: dr. Laurynas Kasčiūnas, dr. Arvydas Anušauskas ir prof. Valdas Rakutis bei kiti svečiai.

Vėliau Volfas Engelman galerijoje vyko Šimtmečio pobūvis.

Antrą dieną T. L. S. Korp! Neo-Lithuania Filisterių sąjungos nariai organizavo ekskursiją su dainomis „Korporatų takais paslaptingam Kaune“.

Apie organizaciją

Istorijos šaltiniai liudija, kad 1922 m. Kaune buvo įsteigta Lietuvių studentų tautininkų korporacija „Neo-Lithuania“, kuri nusprendė pastatyti Tautinės lietuvių studentų korporacijos namus. Žemės reformos valdyba jiems skyrė sklypą Parodos gatvėje, o namų statybai buvo surengta pinigų rinkliava Lietuvoje ir JAV. 1923 m. lapkričio 11 d. korporacijos vienerių metų sukakties šventės metu kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas pašventino kertinį akmenį. Pirmiausiai buvo patvirtintas inžinieriaus Petro Steikūno parengtas rūmų projektas, vėliau atmestas ir pasirinktas Edmundo Alfonso Fryko projektas. Dėl lėšų stygiaus statybos darbai vyko su pertraukomis, o 1926 m. net visiškai sustojo, tad dalį mūrijimo, tinkavimo, dažymo ir kitų specialių žinių nereikalaujančių darbų atliko patys studentai. 1928 m. vasario 16 d. rūmai buvo iškilmingai atidaryti.

Rūmuose telkėsi korporacijos organizacinė veikla, buvo įrengtos administracinės patalpos, laikraščių „Jaunoji Lietuva“, „Jaunoji karta“, „Studentų balsas“ ir žurnalo „Akademikas“ redakcijos, įrengta biblioteka su skaitykla, gyvenamieji kambariai korporantams, valgykla bei ištaiginga salė, kurią dekoravo skulptorius Antanas Aleksandravičius (1885–1970). Jis pats kurį laiką gyveno rūmų pirmajame aukšte. 1931–1932 m. skulptorius sukūrė salės galinės sienos centre kalbėjusį medinį vėliavomis vainikuotą „Neo-Lithuania“ herbą, žemiau jo stovėjo Vytauto Didžiojo biustas, jam iš dešinės ir kairės, salės kampuose, buvo karaliaus Mindaugo ir kunigaikščio Kęstučio biustai. Vėliau iš medžio išdrožė ir ant sienų pakabino Lietuvos miestų ir miestelių herbus, nudažytus pagal tam tikras heraldikos taisykles, įrėmintais mediniais aukso spalva dažytais rėmais. Dar po kurio laiko salė buvo papuošta Šv. Kazimiero, Šv. Jono, Šv. Jurgio, „Senovės karžygio“, „Eilinio kario“, „Širdimi perverta kardo“, „Liūto su kardu“ reljefais.

1926 m. rugpjūčio mėn. buvo įsteigta Neo‑Lithuania filisterių sąjunga, kuriai priklausė aukštąjį mokslą baigusieji korporantai.

1928 m. nuo korporacijos atsiskyrė studentės ir įkūrė korporaciją „Filiae Lithuaniae“. „Neo-Lithuania“ nariai bendradarbiavo su kitomis Lietuvos, o taip pat ir Latvijos, Estijos, Suomijos studentų organizacijomis. Korporacijos Garbės nariais buvo kun. Juozas Tumas-Vaižgantas, Vasario 16-osios Akto signataras Jonas Basanavičius, diplomatas Bronius Kazys Balutis, inžinierius Petras Vileišis, kalbininkas Jonas Jablonskis, pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas Antanas Smetona, prelatas Jonas Mačiulis-Maironis.

1940 m. pirmosiomis sovietų okupacijos dienomis korporacija buvo uždaryta, išgabenta dalis salės dekoro, likusią dalį netrukus sunaikino pastatą užėmę sovietų kariai, – rūmai paversti kareivinėmis. Vėliau pastate buvo įkurti Pionierių rūmai.

Sovietams okupavus Lietuvą, daug korporacijos narių buvo ištremta ar žuvo besipriešindami okupantams, o dalis narių pasitraukė į Vakarų šalis.

1955 m. korporacijos „Neo-Lithuania“ nariai Kanadoje atkūrė organizacijos veiklą. JAV „Neo-Lithuania“ veikia iki šiol. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1990 m. balandžio mėnesį organizacija buvo atkurta Kaune.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, korporacijos namai buvo pervadinti Moksleivių kūrybos namais, o 1998 m. – Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmais. 2021 m. pastate savo veiklą pradėjo Kauno Miko Petrausko scenos menų mokykla. Šiandien pastatas priklauso Kauno miesto savivaldybei, kuri suteikė teisę (pagal panaudos sutartį) dalimi patalpų naudotis 1990 m. atsikūrusiai studentų korporacijai „Neo-Lithuania“. Pastebėtina, kad ant pastato Parodos gatvėje fasado pakabinta memorialinė lenta su korporacijos herbu ir įrašu „ŠIUOS RŪMUS 1928 M. PASTATĖ LIETUVIŲ STUDENTŲ TAUTININKŲ KORPORACIJA NEO-LITHUANIA, PAŠVENTINO J. TUMAS-VAIŽGANTAS, KAD JIE TARNAUTŲ PRO PATRIA / Projekto autorius E. FRYKAS“.