Lietuvos vyresnių gyventojų atminties rezultatai – vieni prasčiausių Europoje

Europos visuomenė sensta, o Lietuva – ne išimtis. Ilgesnė gyvenimo trukmė kartu kelia klausimą, kaip užtikrinti, kad vyresniame amžiuje žmonės kuo ilgiau išliktų sveiki ir savarankiški. Senstant keičiasi ne tik fizinė sveikata – silpnėti gali ir pažintiniai gebėjimai, svarbūs daugeliui kasdienių veiklų.

Šie pokyčiai gali apsunkinti savarankišką gyvenimą, riboti galimybes dirbti ir mažinti gyvenimo kokybę, o ilgainiui didinti artimųjų pagalbos, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar ilgalaikės globos poreikį.

Todėl svarbu suprasti, kokia yra Lietuvos vyresnio amžiaus žmonių situacija ir kokie veiksniai galėtų padėti kuo ilgiau išsaugoti jų pažintinius gebėjimus. Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkų atlikta analizė atskleidė, kad Lietuvos 50 metų ir vyresnių gyventojų atminties rodikliai yra vieni žemiausių Europoje.

Analizei naudoti Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo duomenys. Šis tarptautinis tyrimas renka informaciją apie 50 metų ir vyresnių Europos gyventojų sveikatą, socialinę ir ekonominę padėtį bei kitus su senėjimu susijusius veiksnius, todėl leidžia palyginti skirtingose šalyse gyvenančių žmonių situaciją. Šiai analizei panaudoti 2021–2022 m. vykdytos devintosios SHARE tyrimo bangos 65 536 dalyvių iš 27 Europos šalių duomenys, tarp jų – 1394 Lietuvos gyventojų.

Ryškiausi skirtumai tarp Lietuvos ir kitų Europos šalių nustatyti vertinant gebėjimą įsiminti ir prisiminti naują informaciją. Tyrimo dalyvių buvo prašoma įsiminti pateiktus žodžius ir juos prisiminti iš karto bei praėjus tam tikram laikui. Lietuvos gyventojų rezultatai prisimenant žodžius iš karto buvo vieni žemiausių tarp 27 analizuotų šalių. Vertinant gebėjimą tuos pačius žodžius prisiminti vėliau, žemesni rezultatai nustatyti tik Lenkijoje. Atmintis yra svarbi daugelyje kasdienių situacijų – ji leidžia išmokti ir išsaugoti naują informaciją, prisiminti, ką turime padaryti, orientuotis kasdienėse užduotyse ir savarankiškai jas atlikti. Todėl ryškesni atminties sunkumai gali ne tik kelti nepatogumų kasdieniame gyvenime, bet ir mažinti žmogaus savarankiškumą bei gyvenimo kokybę.

Tačiau Lietuvos gyventojų rezultatai buvo žemesni ne visose tirtose pažintinių gebėjimų srityse. Atliekant užduotį, kuriai svarbūs kalbiniai gebėjimai, sukauptos žinios ir gebėjimas greitai jomis pasinaudoti, Lietuvos rezultatai buvo artimesni kitų Europos šalių rezultatams. Šiais gebėjimais remiamės kasdien bendraudami ar bandydami iš turimų žinių greitai atrinkti tuo metu reikalingą informaciją – jie svarbūs tam, kad galėtume sklandžiai pasinaudoti per gyvenimą sukauptomis žiniomis įvairiose kasdienėse situacijose.

Taigi Lietuvos gyventojų pažintinių gebėjimų profilis nėra vienodai nepalankus – Europos kontekste labiausiai išsiskyrė būtent gebėjimas įsiminti ir prisiminti naują informaciją.

„Gebėjimas įsiminti ir vėliau prisiminti naują informaciją yra vienas iš tų pažintinių gebėjimų, kurie jautriau reaguoja į su amžiumi susijusius pokyčius. Tačiau kalbiniai gebėjimai ir per gyvenimą sukauptos semantinės žinios gali išlikti santykinai stabilesni. Tai gali iš dalies paaiškinti, kodėl Lietuvos gyventojų rezultatai skirtingose užduotyse taip skyrėsi“, – teigia VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docentas dr. Vytautas Jurkuvėnas.

Anot VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto mokslininkės dr. Viktorijos Azumos: „Šie rezultatai svarbūs ir platesniame visuomenės senėjimo kontekste. Pažintinių gebėjimų silpnėjimas vyresniame amžiuje gali turėti įtakos žmonių savarankiškumui ir gyvenimo kokybei, o visuomenės mastu – sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir ilgalaikės globos poreikiui.“

Todėl Lietuvos ir kitų Europos šalių skirtumai kelia ne tik klausimą, kokio masto jie yra, bet ir kas galėtų juos paaiškinti.

Skirtumai išlieka ir įvertinus demografinius veiksnius

Vertinant pažintinių gebėjimų skirtumus tarp šalių, svarbu atsižvelgti į gyventojų amžių, lytį ir išsilavinimą. Įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad visi šie veiksniai susiję su individualiais pažintinio senėjimo skirtumais. Ypač nuosekliai tyrimuose išryškėja išsilavinimo reikšmė: jis siejamas ne tik su pažintinių gebėjimų lygiu vyresniame amžiuje, bet ir su jų raida gyvenimo eigoje. Šioje SHARE duomenų analizėje Lietuvos rezultatai išliko vieni žemiausių ir įvertinus šiuos veiksnius. Vadinasi, Lietuvos vietos tarp kitų Europos šalių negalima paaiškinti vien tuo, kad skiriasi jų gyventojų demografinė sudėtis.

Išryškėję skirtumai kelia svarbų klausimą – kokie veiksniai galėtų juos paaiškinti. VU mokslininkų teigimu, tolesniuose tyrimuose bus siekiama įvertinti, kokią reikšmę pažintiniams gebėjimams vyresniame amžiuje turi sveikata, gyvenimo būdas, socialinės ir ekonominės sąlygos bei kiti veiksniai. Ankstesni tyrimai rodo, kad pažintinis senėjimas priklauso ne tik nuo biologinių procesų – jam reikšmės gali turėti ir per visą gyvenimą besikaupiančios patirtys bei aplinkybės, tarp jų darbo pobūdis, socialinis aktyvumas, įsitraukimas į pažintinius gebėjimus palaikančias veiklas ir kt.

Panašūs skirtumai tarp Europos regionų pastebėti ir ankstesniuose tyrimuose: žemesni pažintinių gebėjimų rodikliai dažniau nustatomi Rytų Europos ir Viduržemio jūros regiono šalyse, o aukštesni – Šiaurės ir Vakarų Europoje.

„Šie skirtumai siejami su nevienodomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis, švietimo sistemomis, sveikatos priežiūros prieinamumu ir kitomis per gyvenimą besikaupiančiomis aplinkybėmis. Tai gali būti labai konkrečios gyvenimo patirtys ir galimybės – kiek metų žmogus mokėsi, kokio pobūdžio darbą dirbo, ar turėjo galimybių būti fiziškai ir socialiai aktyvus, užsiimti intelektine veikla, taip pat – kokia buvo jo fizinė, o ypač psichikos sveikata ir galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas“, – teigia docentas dr. Vytautas Jurkuvėnas.

Svarbus vaidmuo pažintiniame senėjime tenka ir per gyvenimą kaupiamam pažintiniam rezervui. Jis siejamas su žmogaus gebėjimu ilgiau išlaikyti pažintinius gebėjimus ir geriau kompensuoti su amžiumi susijusius pokyčius. Pažintinio rezervo kaupimui įtakos gali turėti tai, kiek žmogus laiko skyrė mokslams, gyveno aktyvų ir socialiniai turiningą asmeninį arba profesinį gyvenimą. Svarbios gali būti ir kitos per gyvenimą sukauptos patirtys.

„Pažintinį aktyvumą svarbu išlaikyti visą gyvenimą. Tam nebūtinai reikia specialių atminties treniruočių – smegenims iššūkiu gali tapti naujos kalbos mokymasis, grojimas muzikos instrumentu ar kitas naujas ir pastangų reikalaujantis įgūdis. Tyrimai rodo, kad tokia veikla vyresniame amžiuje gali padėti palaikyti kai kuriuos pažintinius gebėjimus, nors negalime teigti, kad ji apsaugos nuo demencijos ar kitų neurodegeneracinių ligų“, – sako dr. Viktorija Azuma.

Tolesnė Lietuvos duomenų analizė bus svarbi siekiant suprasti ne tik tai, kokie yra Lietuvos gyventojų pažintinių gebėjimų rodikliai, bet ir kokios gyvenimo aplinkybės gali būti su jais susijusios. Tai leistų geriau suprasti, kodėl pažintinis senėjimas skirtingose Europos šalyse vyksta nevienodai ir kokie veiksniai gali būti ypač svarbūs Lietuvos gyventojams.

Publikacija parengta vykdant projektą „Pažintinio senėjimo veiksniai Lietuvoje: tarptautinių SHARE duomenų lyginamoji analizė“, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-LISm-26-2. Projekto vykdytojai: dr. Viktorija Azuma, dr. Vytautas Jurkuvėnas, dr. Olga Zamalijeva.

VU Filosofijos fakulteto inf.