
Kodėl man toks klausimas „pasistojo“?
Pastarosiomis dienomis tapo visiškai akivaizdu, kad Monikos Garbačiauskaitės vadovaujamas antinacionalinis transliuotojas idėjų susirėmimo ringe stoja į „Antifos“ pusę, o M. Garbačiauskaitė yra ne tik po sunkia biurokratine LRT generalinės direktorės našta sukumpusi moteriškaitė, bet ir ideologinis bendrovės vėliavnešys arba bent taip turėtų būti pagal idėją, ar ne?

Pirmąjį viešą „Antifos“ organizuojamą mitingą Lietuvoje (kitoje Vinco Kudirkos aikštės pusėje) LRT nušvietė itin palankiai, iš esmės kaip prasmingą alternatyvą labusų susibūrimui prie paminklo, be to, šis transliuotojas viešai transliavo savo pasipiktinimą, kad policija „Antifos“ rengiamo mitingo išvakarėse perspėjo kairiuosius ekstremistus dėl atsakomybės prieš Lietuvos įstatymus, draudžiančius smurtinius veiksmus. Maža to, LRT neatsiribojo vien nesutramdomos simpatijos „Antifos“ draugovių veiklai Lietuvoje pademonstravimu, bet štai lrt.lt pagrindinė autorė, tokia Belousova, portalo rubrikoje įrodinėja, kad TV reportažai apie Prancūzijoje vykstančio maišto padugnių smurtinius veiksmus prieš gyventojus yra tik negrabios falsifikacijos, neva dirbtinio intelekto sufabrikuoti vaizdeliai.
Kaip dabar atrodo bent man, LRT yra vienintelė tokia visuomeninio transliuotojo statusą turinti, gyventojų mokesčiais išlaikoma žiniasklaidos bendrovė demokratiniame pasaulyje, kuri pasišovė išpopuliarinti teroro taktiką išpažįstančio judėjimo forsuotai simpatišką įvaizdį.
Nieko nuostabaus, jeigu prisiminsime, kad M. Garbačiauskaitės vadovaujamos LRT kelrode žvaigžde tapo šūkis, raginantis už demokratiją kovoti nedemokratinėmis priemonėmis.
Taigi, jeigu anksčiau lrt.lt fokusavo dėmesį į tiesioginį ekstremistinio homoseksualizmo pašlovinimą, dabar bando įpiršti, jeigu iki galo ir netiesiogiai, įsivaizdavimą, kad smurtiniai veiksmai yra pateisinami pažangos idėja grindžiamos revoliucijos, tarkime, atmetančios nacionalinius prietarus, vardu…
Kaip dabar nepabandyti įsivaizduoti, kad ta prancūzų dailininko Eženo Delakrua paveikslo „Laisvė, vedanti liaudį“ pagrindinė figūra, vaizduojanti stovinčią barikadų viršūnėje moterį su apnuoginta krūtine, yra savotiškas M. Garbačiauskaitės invariantas.
Tačiau jeigu jūs čia dėl vaizduotės pertekliaus imsite atpažinti M. Garbačiauskaitės tipažą, jums gali imti nebestovėti net tai, kas taip ilgai stovėjo, nes ponia generalinė direktorė yra ne stovinti, bet giliai sėdinti, su prigijusiomis ir įsišaknijusiomis krėsle ataugomis figūra, kad tave velniai nujotų, nebent galima pasiguosti, kad pasodinta į postą totalinės konjunktūros mūsų herojė yra jau pasmerkta būtent kaip konjunktūros išvarža prarasti savo postą net ne dėl mūsų protestų, oi ne, kurie į dangų neina, o dėl tos paprasčiausios priežasties, jog pasikeitę nauji konjunktūros vėjai jau reikalauja naujų herojų.
Kiti lietuviškos dvasios ugdymo imperatyvui svetimi ir priešiški didieji interneto portalai Lietuvoje, kaip atrodo, nepalaiko „Antifos“ kovinės retorikos ir teroristinės veiklos taktikos galimai dar ir dėl to, kad išlaikomi tarptautinio, o, tiksliau tariant, tautinio žydų kapitalo tokie informacijos kanalai nepritaria antisemitiniams ir Palestinos kovą išaukštinantiems minėtos teroristinės organizacijos šūkiams, net jeigu kitais atvejais „Antifą“ laikytų natūraliu savo sąjungininku.
Taigi LRT, finansuojamas iš Lietuvos gyventojų mokesčių antinacionalinis transliuotojas, lieka vos ne vienintelis kairiajam radikalizmui didesniu ar mažesniu mastu simpatizuojantis informacinis bastionas mūsų padangėje, galimai dėl savo sukaulėjusio antilietuvizmo ir vadovybės kvailumo nesugebėjęs kartu su kitais laiku prisitaikyti prie pasikeitusių konjunktūros aplinkybių.
Kad ir kaip ten būtų, aš, nenorintis remti nešvankios, o ypač teroristinės veiklos, prašau iš LRT veiklai numatytų 😯 mln. eurų atimti mano sumokamais mokesčiais finansuojamą dalį (jeigu neklystu, tai būtų 37 eurai), siūlydamas šią sumą skirti šunų prieglaudoms išlaikyti.
Kviečiu ir kitus prisijungti prie šios akcijos…






Tikėkimės LRT Vadovė neturi tikslo pakišti Lietuvą po Maskvos kalpoku. O kad pati V.Europa, pasidalinusi į kairę ir dešinę, ieškosi viena prieš kitą Maskvos paramos , tai čia Europos lengvabūdiškumas, plaukiantis iš to kad po Maskvos valdžia V. Europa niekada nebuvo. Skirtingai nuo R. Europos, kuri po padu buvo, o kairumo ligos taip galutinai ir nepersirgo. Tai laimė, kad pati Maskva tiek sudešinėjo, kad iš viso pasaulio proletarų gynėjos tapo vos ne feodalinių papročių atgaivintoja, kas nepriimtina nei mūsų kairei, nei dešinei, tai ir flirto kaip i r nėra. O Vakaruose yra, bet būtų neatsargu dėl to nuo Vakarų per toli atsiriboti..
Kiekviena pusė kovoja už savo moralinius įsitikinimus.Žmonės veikia pagal tas mintis,idėjas,kokios jiems į galvą ateina,juose įsikūnija.Atėjusi į galvą mintis žmogui neduoda ramybės,kol žmogus jai nepasiduoda ir pradeda veikti pagal minties vaizdinį,minties naudai naudoja savo kūną galvodamas,kad jis kažko siekia,ištiesų ,tai mintis naudojasi žmogaus kūnu savo tikslui pasiekti,savotiškai galima būtų sakyti pasimaitinti per žmogų.Būna,kad žmogus kažką darydamas,pradeda jausti,kad jis to daryti nenori,bet mintis,idėja jau būna užgimusi ir tiek išaugusi jo galvoje,kad jis ir nenorėdamas elgtis pagal tą mintį,jau yra per silpnas atsispirti,nebegalvoti apie tai ko jis visai nenorėtų galvoti,daryti.Mintys žmonių galvose būna dar ir tarp savęs nesutaria ir vis keliauja iš galvos į galvą,iš kartos kartą sukeldamos karus ir siekdamos taikos.
Kai Čiuldukas apdovanoja moterį įvairiais chamiškais epitetais, manau, kad tai rodo į jo psichinę sveikatą arba kad jis „seksualno ozabočen”…
Ar turite galvoje tai, kad Čiuldukui reikia pritaikyti sovietinį psichiatrijos įstymą ir patalpinti jį į Černiachosvko specialiojo tipo psichiatrijos ligoninę?
sudomintų ir šiandienos psichiatrus…