Minėjimas prasidėjo gėlių padėjimo ceremonija prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje.
Vėliau Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko iškilmingas Laisvės gynėjų dienos 35-mečio minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.
LR Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vykusiame minėjime kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda, 1991 m. sausio 13-ąją žuvusio Lietuvos laisvės gynėjo, 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Romas Gudaitis. Renginyje taip pat kalbėjo aktorius, režisierius, teatro „Lėlė“ vadovas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų karys, šaulys Paulius Tamolė, parlamento gynėjas, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus (ATAS) pareigūnas nuo pat jo įkūrimo dienos Saulius Vincentas Tulevičius.
Lietuvos nepriklausomybės gynėjui, evangelikų reformatų kun. Tomui Šernui Seimo pirmininkas Juozas Olekas įteikė praėjusių metų Laisvės premiją.
LR Seimo Kovo 11-osios Akto salėje renginyje dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, Europos Parlamento nariai, Lietuvos bažnyčių hierarchai ir jų atstovai, Lietuvos kariuomenės vadas, tautinių bendrijų atstovai, užsienio diplomatai, laisvės gynėjai, LK savanoriai, policijos veteranai, šauliai, antisovietinio pasipriešinimo dalyviai, visuomenininkai ir kiti garbingi svečiai.
Pastebėtina, kad kun. T. Šernas yra vienintelis išgyvenęs Lietuvos pareigūnų žudynes pasienyje su Baltarusija Medininkų pasienio punkte 1991 metų liepą.
Jis aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, o 1990 m. įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą ir nuo 1991 m. sausio dirbo Lietuvos muitinėje.
1991 m. liepos 31 d. T. Šernas budėjo Medininkų pasienio poste, kai jį užpuolė Rygos buv. sovietų ypatingosios paskirties milicijos rinktinės kariai ir išžudė Lietuvos pareigūnus. T. Šernas buvo sunkiai sužeistas.
2002 m. T. Šernas buvo įšventintas į kunigus.
Laureatas yra apdovanotas Laisvės statulėle ir 200 bazinių socialinių išmokų dydžio premija, šiemet siekiančia 14 tūkst. eurų.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus bei indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Pernai premija buvo įteikta antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui kun. Juliui Sasnauskui OFM.
Nei kiek neabejoju, kad po metų Laisvės premija bus įteikta MGB „Kreminio falo“ mitingų rengėjams prie Seimo rūmų.
Juk tokią kovą už „laisvę“ įsuko, Sausio 13 vardu, kad E. Bučelytė net 1991m. šturmo metu padovanotas pirštines užsidėjo lipdamą į sceną protestuoti.