Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas J. Trumpas paskelbė memorandumą, kuriuo nurodo vykdomųjų departamentų ir federalinių agentūrų vadovams pradėti neatidėliotiną Jungtinių Valstijų pasitraukimą iš plataus spektro tarptautinių organizacijų, programų ir institucijų, įskaitant daugelį Jungtinių Tautų struktūrų.
Šis sprendimas grindžiamas 2025 m. vasario 4 d. pasirašytu Vykdomuoju įsakymu Nr. 14199, kuriuo buvo pradėta visapusiška JAV dalyvavimo tarptautinėse tarpvyriausybinėse organizacijose ir jų finansavimo peržiūra. Prezidento pavedimu valstybės sekretorius, konsultuodamasis su JAV atstovu Jungtinėse Tautose, įvertino, kurios organizacijos, sutartys ir konvencijos neatitinka Jungtinių Valstijų nacionalinių interesų.
Prezidento motyvai
Įvertinęs valstybės sekretoriaus pateiktą ataskaitą ir pasitaręs su savo kabinetu, prezidentas padarė išvadą, kad Jungtinių Valstijų narystė ar dalyvavimas dalyje tarptautinių organizacijų prieštarauja šalies interesams. Todėl memorandumą pasirašęs prezidentas nurodė federalinėms institucijoms nedelsiant imtis veiksmų, kad JAV kuo greičiau nutrauktų dalyvavimą ar finansavimą šioms struktūroms, laikantis galiojančių įstatymų.
Jungtinių Tautų atveju pasitraukimas reiškia dalyvavimo ir finansinės paramos nutraukimą tiek, kiek tai leidžia JAV teisė.
Organizacijos, iš kurių JAV pasitrauks
Memorandume pateikiamas išsamus organizacijų sąrašas, suskirstytas į dvi pagrindines grupes: ne Jungtinių Tautų organizacijas ir JT sistemos struktūras.
JAV nutrauks narystę ar dalyvavimą, be kita ko, tokiose struktūrose kaip Tarptautinė atsinaujinančiųjų išteklių energijos agentūra, Tarptautinis saulės energijos aljansas, Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija, Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga, Pasaulinis migracijos ir vystymosi forumas, Pasaulinis kovos su terorizmu forumas, taip pat Europos Tarybos Venecijos komisija ir kitos tarptautinės bei regioninės iniciatyvos.
Iš viso nurodoma daugiau nei trisdešimt ne JT organizacijų, kurių veikla, prezidento vertinimu, nebėra suderinama su JAV interesais.
Pasitraukimas taip pat apima reikšmingą JT struktūrų spektrą: JT Ekonomikos ir socialinių reikalų departamentą, regionines ekonomines komisijas Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje ir Vakarų Azijoje, JT Prekybos ir vystymosi konferenciją, JT demokratijos fondą, JT gyventojų fondą, JT lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo subjektą, JT universitetą, JT vandens ir klimato kaitos iniciatyvas bei taikos stiprinimo institucijas.
Iš viso išvardyta daugiau nei trisdešimt JT sistemos padalinių ir programų.
Įgyvendinimas ir teisinės ribos
Memorandume pabrėžiama, kad valstybės sekretorius teiks papildomas rekomendacijas, kaip praktiškai įgyvendinti šiuos sprendimus. Kartu akcentuojama, jog dokumentas negali būti aiškinamas kaip apribojantis įstatymuose nustatytus agentūrų įgaliojimus ar Valdymo ir biudžeto biuro direktoriaus funkcijas.
Taip pat aiškiai nurodyta, kad memorandumas nesukuria jokių naujų teisių ar pretenzijų, kuriomis galėtų remtis trečiosios šalys prieš Jungtines Amerikos Valstijas ar jų institucijas.
Politinė reikšmė
Šis memorandumas žymi reikšmingą JAV užsienio politikos krypties pasikeitimą ir signalizuoja aiškų siekį mažinti šalies įsipareigojimus tarptautinėms organizacijoms, kurias administracija vertina kaip neveikiančias JAV naudai. Tai vienas plačiausių bandymų peržiūrėti ir apriboti JAV dalyvavimą daugiašalėse struktūrose per pastaruosius dešimtmečius.
Memorandumas bus oficialiai paskelbtas Federaliniame registre.
Ne Jungtinių Tautų organizacijos
4/7 anglies neišskiriantis energijos susitarimas
Kolombo plano taryba
Bendradarbiavimo aplinkosaugos srityje komisija
„Švietimas negali laukti“ (Education Cannot Wait)
Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis centras
Europos nacionalinių greitkelių tyrimų laboratorijų forumas
Laisvės internete koalicija
Pasaulinis bendruomenės dalyvavimo ir atsparumo didinimo fondas
Pasaulinis kovos su terorizmu forumas
Pasaulinis kibernetinių žinių forumas
Pasaulinis migracijos ir vystymosi forumas
Amerikos pasaulinių pokyčių tyrimų institutas
Tarpvyriausybinis kasybos, naudingųjų iškasenų, metalų ir darnaus vystymosi forumas
Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC)
Tarpvyriausybinė mokslo ir politikos platforma biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų klausimais (IPBES)
Tarptautinis kultūros vertybių išsaugojimo ir restauravimo studijų centras
Tarptautinis medvilnės patariamasis komitetas
Tarptautinė vystymosi teisės organizacija
Tarptautinis energetikos forumas
Tarptautinė meno tarybų ir kultūros agentūrų federacija
Tarptautinis demokratijos ir paramos rinkimams institutas
Tarptautinis teisingumo ir teisinės valstybės institutas
Tarptautinė švino ir cinko tyrimų grupė
Tarptautinė atsinaujinančiųjų išteklių energijos agentūra (IRENA)
Tarptautinis saulės energijos aljansas
Tarptautinė atogrąžų medienos organizacija
Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN)
Panamerikos geografijos ir istorijos institutas
Atlanto vandenyno bendradarbiavimo partnerystė
Regioninio bendradarbiavimo susitarimas dėl kovos su piratavimu ir ginkluotais laivų plėšimais Azijoje
Regioninio bendradarbiavimo taryba
21-ojo amžiaus atsinaujinančios energijos politikos tinklas (REN21)
Mokslo ir technologijų centras Ukrainoje
Ramiojo vandenyno regioninės aplinkos programos sekretoriatas
Europos Tarybos Venecijos komisija
Ideologinė esmė:
KLIMATO IR APLINKOSAUGOS BLOKAS
Klimatas traktuojamas ne kaip mokslinis klausimas, o kaip politinis instrumentas, kuriuo per tarptautines struktūras daromas spaudimas nacionalinėms valstybėms.
LYČIŲ, TAPATYBIŲ IR „SOCIALINĖS LYGYBĖS“ BLOKAS
Šios struktūros laikomos vertybinės politikos eksportuotojomis, kurios per „teises“ ir „lygybę“ kuria normatyvinį spaudimą valstybėms.
MIGRACIJOS IR GLOBALAUS JUDĖJIMO BLOKAS
Migracija suvokiama ne kaip suverenus valstybių sprendimas, o kaip globalus procesas, kuriam valstybės turi „prisitaikyti“
II. Jungtinių Tautų (JT) sistemos organizacijos ir struktūros
JT Ekonomikos ir socialinių reikalų departamentas
ECOSOC Afrikos ekonomikos komisija
ECOSOC Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono ekonomikos komisija
ECOSOC Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonomikos ir socialinių reikalų komisija
ECOSOC Vakarų Azijos ekonomikos ir socialinių reikalų komisija
Tarptautinės teisės komisija
Tarptautinis liekamasis baudžiamųjų tribunolų mechanizmas
Tarptautinis prekybos centras
Specialiojo patarėjo Afrikos klausimais biuras
Generalinio sekretoriaus specialiojo įgaliotinio vaikų ginkluotuose konfliktuose klausimais biuras
Generalinio sekretoriaus specialiojo įgaliotinio seksualinio smurto konfliktų metu klausimais biuras
Generalinio sekretoriaus specialiojo įgaliotinio smurto prieš vaikus klausimais biuras
Taikos stiprinimo komisija
Taikos stiprinimo fondas
Nuolatinis afrikiečių kilmės žmonių forumas
JT civilizacijų aljansas
JT programa dėl išmetamųjų teršalų mažinimo dėl miškų naikinimo ir alinimo besivystančiose šalyse (UN-REDD)
JT prekybos ir vystymosi konferencija (UNCTAD)
JT demokratijos fondas
JT energetika
JT lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo subjektas (UN Women)
JT bendroji klimato kaitos konvencija (UNFCCC)
JT žmonių gyvenviečių programa (UN-Habitat)
JT mokymo ir mokslinių tyrimų institutas (UNITAR)
JT vandenynai
JT gyventojų fondas (UNFPA)
JT įprastinės ginkluotės registras
JT sistemos vyriausiųjų vykdomųjų institucijų koordinavimo taryba
JT sistemos personalo koledžas
JT vanduo
JT universitetas
whitehouse.gov
Lietuvai irgi senai laikas išstot iš krūvos kenksmingų, Lietuvos interesam kenkiančių organizacijų. Kas svarbiausia iš tų darinių mum jokios naudos ar pagalbos, bet užtat reikalavimų krūva ir dar vis pastoviai ant viršaus papildomai prikaruana visokių kliedesių.
Na ir Augijaus arklidės, akys raibsta nuo tų kontorų „įvairovės” (o kiek pas mus jų, kaip pagalvoji, o kiek pas mus…)