2025-10-21 Vokietijoje XXVII knygos mėgėjų draugijos valdybos narys Alvydas Surblys vedė pažintinę ekskursiją po Hanau miestą svečiams iš Lietuvos.
Lietuvos nevyriausybinių organizacijų ir LGGRTC atstovų išvyką į Vokietiją organizavo XXVII knygos mėgėjų draugija, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.
Hanau (Hanau) arba Hanau prie Maino (Hanau am Main) yra miestas Vokietijoje, Heseno žemėje, į rytus nuo Frankfurto prie Maino.
Hanau pradžia siejama su čia Romos karių įrengta stovykla. Vėliau miestas išsiplėtė aplink Hanau valdytojų pilį. Nuo 1303 m. Hanau turi miesto teises.
Šiame mieste yra gimę rašytojai broliai J. ir W. Grimai ir kompozitorius P. Hindemitas.
Per II pasaulinį karą miestas buvo sugriautas, bet vėliau atstatytas.
Istorijos šaltiniai liudija, kad 1945 m. pavasarį Hanau apleistose kareivinėse pradėjo kurtis lietuviai karo pabėgėliai. Čia apsigyveno nemažai pabėgėlių ir iš Mažosios Lietuvos. Pavyzdžiui, Jonas Grigolaitis, knygos „Nacių pragare“ autorius, tapo stovyklos komiteto pirmininku, o mokytojas M. Kleinaitis vadovavo pradžios mokyklai, kun. S. Neumannas rūpinosi evangelikų sielovados reikalais. Hanau stovyklos lietuvininkai ir jų bičiuliai materialiai rėmė „Keleivį“ bei Mažosios Lietuvos Tarybą.
Prieš 80 metų (1945-05-27) lietuviai įsteigė Hanau lietuvių draugiją, kurios pirmininku tapo V. K. Jonynas. Vėliau Hanau lietuvių stovyklą pavadino Pabaltijo stovykla. Jungtinių Tautų pagalbos ir atkūrimo administracijos ir JAV karinės administracijos įsakymu nuo 1945 m. birželio mėn. stovykla tapo tarptautine. Kiekvienos tautybės gyventojams atstovavo komendantas. Lietuvių komendantu buvo paskirtas B. Juškys (vėliau J. Gudauskas). 1945 m. gegužės mėn. buvo įkurta stovyklos tarptautinė policija, o tais pačiais metais įsikūręs Techninis biuras (vadovas P. Drąsutis) sutvarkė stovyklos elektros tinklą, vandentiekį, kanalizaciją, pastatus, įsteigė technikos dirbtuves. Buv. kareivinių arklidėse lietuviai įrengė bažnyčią, greta jos pastatė paminklą Didvyriams ir kankiniams atminti (projekto autorius P. Drąsutis). Tuo metu netoli stovyklos lietuviai buvo pastatę du kryžius ir įsirengę iškilmių aikštelę su aukuru.
1945 m. liepos mėn. stovykloje gyvenantys lietuviai mokytojai įkūrė švietimo tarybą, įsteigė vaikų darželį, pradinę mokyklą ir gimnaziją. Prie mokyklų veikė skautų, ateitininkų organizacijos, visuomeninis būrelis Aukuras ir kitos organizacijos.
1945 m. mieste buvo įsteigti anglų kalbos, pedagogikos, prekybos ir kooperacijos, vairuotojų, 1946 m. – miško technikų, siuvėjų, kirpėjų, elektrotechnikų, seserų samariečių kursai. Lietuviai mokėsi ir stovyklos tarptautinėse techninėse dirbtuvėse, kurios sudarė apie 60 proc. visų mokinių. 1945 m. rugpjūčio mėn. lietuviai, buvę pašto darbuotojai, įsteigė lietuvių pašto agentūrą, kurią vėliau pavadino „Lietuvių paštu“. 1945 m. įsikūrė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Hanau skyrius, Lietuvių moterų komitetas, sporto klubas „Perkūnas“, dainų ir šokių kolektyvas „Dainava“, dramos kolektyvas „Atžalynas“, kooperatyvas „Nemunas“. 1945 m. vasarą ir rudenį iš kitų Vokietijos vietovių į Hanau stovyklą atsikėlė apie 4000 lietuvių ir tapo viena didžiausių pabėgėlių stovyklų.
1946 m. kovo 3–4 d. Hanau stovykloje susirinkę jau demokratiškai išrinkti tremtinių atstovai (nuo kiekvieno tūkstančio po vieną) priėmė Lietuvių Tremtinių Bendruomenės Statutą ir išrinko Vyriausiąjį LTB Komitetą iš 9 narių.
1946 m. kovo 4 d. tapo Lietuvių Bendruomenės įkūrimo diena.
Hanau buvo leistas pirmasis informacinis biuletenis LTB Vyriausiojo komiteto informacijos.
1946 m. pradžioje Hanau stovykloje buvo sudarytas Baltijos tautų bendradarbiavimo komitetas. 1946 m. įsikūrė dailės studija (vadovas J. Kaminskas), Lietuvos inžinierių tremtinių draugijos Hanau skyrius, Hanau lietuvių studentų sąjunga, veiklą atnaujino Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai. Lietuvių iniciatyva stovykloje atidaryta kino ir teatro (2000 vietų) salės.
1947 m. Hanau buvo atidaryta lietuvių biblioteka ir skaitykla (apie 1500 lietuviškų knygų, 200 egz. lietuviškų žurnalų). 1948 m. įsteigtas kooperatyvas Taupa. 1948 m. buvo surengta lietuvių dailininkų tremtinių paroda. Čia buvo išleista vadovėlių lietuvių mokykloms: A. Tarulio Vokiečių kalbos gramatika, F. Tarulienės Geografija gimnazijoms, Elementorius, skaitymo knygelės Tėviškėlės aidas pradinėms mokykloms ir kiti.
Hanau mieste vyko daug įvairių lietuvių profesinių organizacijų ar interesų grupių suvažiavimų: 1945 m. – miškininkų (įkurtas Lietuvos miškininkų centras Vokietijoje; antrasis suvažiavimas vyko 1947 m.), teisininkų (įkurta Lietuvių teisininkų tremtinių draugija), 1946 m. – gimnazijų ir progimnazijų direktorių, žemės ūkio darbuotojų (buvo daugiau kaip 300 dalyvių), gydytojų (buvo apie 200 dalyvių; įkurta Lietuvių gydytojų tremtinių sąjunga), periodinės spaudos leidėjų (buvo apie 100 dalyvių; atkurta Lietuvos žurnalistų sąjunga), vaistininkų, evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų kunigų ir bažnytinių darbuotojų, katalikų kunigų (dalyvavo 162 lietuviai kunigai, vyskupai V. Brizgys ir V. Padolskis), Lietuvių studentų tarybos (apie 30 narių atstovavo apie 2000 studentų), Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovų, 1947 m. – amatininkų ir darbininkų atstovų, 1948 m. – dantų gydytojų, pašto darbuotojų (įsteigta Lietuvių paštininkų sąjunga) ir kitų.
1949–1951 m. dauguma lietuvių iš Hanau stovyklos išvyko į JAV ir į kitas šalis. 1955 m. Vokietijos lietuvių bendruomenės Hanau apylinkei (1950 m. pertvarkyta iš Lietuvių tremtinių bendruomenės skyriaus) priklausė apie 200 žmonių ir ji veikė iki XX a. dešimtmečio vidurio.
