Danas Nagelė. Alinos Laučienės byloje teismas „tempia gumą“

Šiandien Vilniaus miesto apylinkės teisme toliau nagrinėta ilgametės anglų kalbos mokytojos Alinos Laučienės baudžiamoji byla. Tačiau verdikto dar reikės ilgokai palaukti.

Teismas nusprendė nepasitenkinti kelių ekspertų išvadomis dėl A. Laučienės straipsnio ir kvies dar vieną specialistą, kad ir šis įvertintų tekstą.

72 metų anglų kalbos mokytoja A. Laučienė kaltinimų sulaukė dėl savo 2023 metais parašyto straipsnio „LIETUVI, tavo šalis pavojuje! Kitataučiai perima valdymą! Atsimerk!“.

Šiame tekste ji rašė apie lietuvių kalbą, šalyje gyvenančius kitataučius, specialiai nenorinčius išmokti lietuvių kalbos, apie kitataučių nepagarbą lietuvių kalbai ir kultūrai. A. Laučienei pateikti kaltinimai dėl neapykantos kurstymo prieš žmonių grupę.

Ketvirtadienį teisme liudijo Samanta Kietytė, kurios ekspertizės išvados skelbia, esą lingvistiniu požiūriu straipsnis yra žeminantis Lietuvoje gyvenančius užsieniečius, nekalbančius lietuviškai.

Tačiau tuo pačiu ji pripažino, kad nėra nė vieno konkretaus sakinio, žeminančio kitataučius – visuma yra žeminančio pobūdžio.

Ekspertės teigimu, tekste yra neigiamos konotacijos žodžių, tokių, kaip „klykauja“”, „perėjūnai“, nors pripažino, kad vulgarumų nėra.

S. Kietytė pripažino: jei sakiniai, dėl kurių teiravosi teismas, būtų ne tekste, o atskiri kur nors interneto komentaruose, ji šių sakinių nevertintų kaip žeminančių ar diskriminuojančių.

Paskui ekspertė keliskart sau paprieštaravo. Spaudžiama tiek teismo, tiek kaltinamosios gynėjo Tomo Januškevičiaus, ji pripažino, kad straipsniu nėra skatinama smurtauti, tik pateikiama kritika dėl nenorėjimo kalbėti lietuviškai, amoralaus elgesio.

Taip pat pripažino, kad straipsnio intencijos objektyviai negalima įvertinti neatsižvelgiant į jo istorinį bei geopolitinį kontekstą.

„Negi neaišku, kad ginu lietuvių kalbą?“ – į ekspertę kreipėsi A. Laučienė, pasak kurios, kai kitataučiai nenori išmokti lietuviškai, kenčiame ne tik mes, bet ir jie patys.

„Ar lietuviai, Lietuvos piliečiai, turi teisę reikalauti, kad kitataučiai paklustų mūsų Konstitucijai, konkrečiai 14-ajam jos straipsniui, kuriame sakoma, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba? Kaip kad jam paklūstame mes, lietuviai?

Taip pat jūsų ekspertizės akte rašoma, kad straipsnyje akcentuojama skirtis tarp lietuvių ir kitų tautų atstovų. Lietuvius įvardijant kaip šeimininkus, o kitataučius – kaip svečius. Bet pažiūrėkime, ką rašo mūsų Konstitucija. 2 straipsnis: „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“, – pagrindinį šalies įstatymą citavo mokytoja.

Ji akcentavo, kad įvardinama Tauta, o ne tautos. „Justinas Marcinkevičius, kuris parašė preambulę Konstitucijai, joje rašo: „Lietuvių Tauta, prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę...“. Ne tautos, o Lietuvių Tauta. Šita vieta yra vienintelė pasaulyje, kur kalbama lietuviškai. Mes kitos Lietuvos neturime. Ir ją turime ginti. Ar jūs sutinkate“, – S. Kietytės pasiteiravo A. Laučienė.

Tačiau ekspertė neatsakė.

„Klausimas nėra lingvistinis. Lingvistas nevertino, kas kokias teises turi, kas atitinka Konstituciją, kas neatitinka. Tai yra teisiniai-moraliniai klausimai. Aš į juos negaliu atsakyti, nes pažeisčiau kompetencijos ribas“, – teigė S. Kietytė.

Ji sulaukė ir klausimo, iš kur ištraukė, kad tekste jo autorė tvirtina, jog į valdžią gali eiti tik grynakraujai lietuviai. „Nė vienas save gerbiantis kitatautis, turintis nors vieną lašelį nelietuviško kraujo, sau neleis eiti į Lietuvos valdymo organus, o tuo labiau į Seimą, kad galėtų žeminti lietuvių tautą ir tyčiotis iš jos kalbos bei raidyno, tyčiotis iš jos švietimo struktūros, ją visiškai sugriaunant“, – straipsnyje dėstė A. Laučienė.

„Žodžio „grynakraujis“ tekste nėra. Mintyje turėjau, kad nė vienas save gerbiantis kitatautis neitų į valdžią, juolab į Seimą. Ką turėjau mintyje? Kad lenkė Evelina Dobrovolska (Ewelina Dobrowolska) pasiūlė įvesti į mūsų abėcėlę tris lenkiškas raides ir taip sulaužė lietuvių kalbos abėcėlės stuburą. Ne aš neleisiu, o jie patys turi būti garbingi žmonės ir pagalvoti, ar eina į valdžią ginti lenkų interesus, ar lietuvių Tautos“, – akcentavo A. Laučienė.

Ankstesniame posėdyje liudijęs kaltinamosios tekstą vertinęs kalbos ekspertas Laimutis Laužikas pateikė visiškai priešingas išvadas. Jis nurodė, kad tekste įžvelgė kritiką kitataučiams dėl jų nenoro pritapti Lietuvoje.

„Kritikuojami nenoras mokytis, nenoras pritapti Lietuvoje, nenoras perimti tapatybės“, – pažymėjo L. Laužikas, akcentuodamas, kad čia nėra jokio paniekinimo, tyčiojimosi iš grupės asmenų ar kitos tautos. Dar anksčiau apklausti kiti ekspertai irgi buvo priešingų nuomonių.

Todėl teisėja Evelina Petraitienė nusprendė apklausti dar vieną specialistą, kad „būtų pašalinti neaiškumai“.

Nors advokatas tam kategoriškai prieštaravo, nes byla ir taip jau nagrinėjama pustrečių metų, o ir specialistas vis tiek negali padaryti teisinių išvadų, teisėja laikėsi savo.

Specialistas, kurį pasiūlys Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas, bus kviečiamas lapkričio 24 dieną.

Po posėdžio T. Januškevičius „Vakaro žinioms“ sakė, kad jam susidarė įspūdis: kaip kad kai kurie referendumai rengiami tol, kol Tauta nubalsuos „kaip reikia“, tol ir ekspertai bus kviečiami, kol pateiks išvadas „kokių reikia“.

„Lingvistai nepadarys teisinės išvados, tą turi padaryti teismas, o apklaustas jau ne vienas ekspertas. Kiekviena išvada gali būti subjektyvi ir skirtinga. Pasaka be galo“, – reziumavo T. Januškevičius, pridurdamas, kad gynyba kvies ir savo pasirinktą specialistą.

respublika.lt