
1995 m. gegužės 20 d. Lukiškių aikštėje Vilniuje buvo padėtas paminklinis akmuo su užrašu: „Šioje vietoje bus įamžintas nežinomo partizano ir kovotojo dėl Lietuvos laisvės atminimas“. Akmenį pastatė Lietuvos partizanai, tremtiniai, politiniai kaliniai, 1941 m. birželio sukilimo dalyviai bei sąjūdininkai. Paminklinis akmuo – ženklas, suteikiantis pirminę informaciją apie būsimą įvykį, kuris taip ir neįvyko.

Akmuo buvo pašalintas Lukiškių aikštės komunalinio sutvarkymo darbų metu Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus kadencijos laikotarpiu. Kartu su akmeniu buvo pašalinta ir socialinio užsakymo formuluotė, kuri buvo logiška ir visiems suprantama, nes pateikiama korektiška informacija apie ketinimą „įamžinti nežinomo partizano ir kovotojo atminimą“, nenurodant priemonių ir įamžinimo pobūdžio (skulptūra, meninis akcentas ar kt.). Atrodo, kad viskas aišku ir paprasta.
Po 30 metų vaizdas pasikeitė iš esmės – aikštės dangos rekonstruotos, bet kyla klausimų: Ar čia tikrai pagrindinė Lietuvos valstybės aikštė sostinėje Vilniuje, o gal čia tik Vilniaus miesto savivaldybės bendro naudojimo erdvė, atliekanti skvero funkcijas? Kaip taip atsitiko, kad istorinės atminties kultūrinė substancija su aiškiai išreikštu socialiniu užsakymu virto kažkokia komunaline būsena be siužeto ir turinio?
<…>
Prasidėjo Istorijos ir Atminties interpretacijos. Supriešinami du dalykai: sociumo dėmesys atminties ženklams (politinė kolektyvinė atmintis) ir angažuotos istorikų bendruomenės polinkis į kultūrinę (interpretacinę) atmintį. Atminties sampratų įvairovė tampa ideologinių manipuliacijų priemone. Kolektyvinė istorinė atmintis transformuojama į instrumentinį Atminties kultūros mechanizmą. Tai reiškia, kad istorikai pradeda „braidžioti“ po politinių technologijų lauką. Politologai lygina du skirtingus diskursus – 1) patriotinį, t. y. istorinės atminties įamžinimą per klasikinio pobūdžio skulptūrą, ir 2) liberalų, t. y. klasikinės tradicijos neigimą, akcentuojant šiuolaikinio meno socialumą. Šie diskursai tarpusavyje neturi nieko bendro.
Daugiau skaitykite Delfi.lt





