Jonas Nedzveckas. Prancūziją vėl drebina masiniai protestai, prasidėjo susirėmimai su policija

Šeštadienį (spalio 24 d.) Prancūziją vėl užliejo masinių protestų banga. Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, visoje šalyje į gatves išėjo apie 410 tūkstančių demonstrantų, iš jų 110 tūkstančių – Paryžiuje.

Profesinių sąjungų vertinimu, protestantų būta apie 800 tūkstančių. Sostinėje taikiai prasidėjusios eitynės peraugo į susirėmimus su policija. Pareigūnai panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas, o visoje šalyje vykdomi masiniai sulaikymai.

Tai jau antrasis iš eilės savaitgalis, kai Prancūziją krečia didelio masto neramumai. Prieš savaitę, spalio 17 dieną, per šalį nuvilnijo smurtinės riaušės, kurių metu, kaip pranešė „Associated Press“, buvo nuniokota arba apiplėšta apie 3 tūkstančius prekybos objektų.




Šeštadienį Prancūzijos valdžia, siekdama užkirsti kelią panašiam scenarijui, mobilizavo iki 70 tūkstančių policijos ir žandarmerijos pareigūnų – 10 tūkstančių daugiau nei praėjusį savaitgalį. Sostinės gatvėse pasirodė šarvuočiai, vandens patrankos, buvo sustiprintas patruliavimas prie svarbiausių valstybės ir kultūros objektų.

Paryžiuje – vandens patrankos ir ašarinės dujos 

Pagrindinės demonstracijos Paryžiuje prasidėjo gana taikiai. Dešimtys tūkstančių žmonių žygiavo sostinės pietrytinėje dalyje, reikalaudami geresnio švietimo finansavimo, didesnių atlyginimų, prieinamesnio būsto ir veiksmų augančioms pragyvenimo išlaidoms mažinti.

Tačiau eisenai artėjant prie pabaigos padėtis paaštrėjo. Pasak „Fox News Digital“ ir „Associated Press“, dalis protestuotojų pradėjo mėtyti įvairius daiktus į policijos pareigūnus. Teisėsauga atsakė ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis. Vaizdo įrašuose matyti, kaip policija mėgina išsklaidyti dideles demonstrantų grupes.

Paryžiaus prokuratūros duomenimis, šeštadienio demonstracijų metu buvo sulaikyti 64 asmenys, tarp jų šeši nepilnamečiai. Dalis sulaikymų buvo susiję su įtariamais ginklų laikymo pažeidimais arba pasirengimu grupiniams smurtiniams veiksmams.

Dar anksčiau Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent’as Nuñezas pranešė apie 135 sulaikytus asmenis visos šalies mastu. Tai buvo ankstesnis, skirtingu metu pateiktas nacionalinis rodiklis, todėl šių skaičių sudėti negalima.

Paryžiaus policijos pareigūnai taip pat pranešė užkirtę kelią protestuotojų bandymui įsibrauti į automobilių prekybos saloną.

Neramumai persimetė į kitus Prancūzijos miestus

Smurtiniai incidentai neapsiribojo  Paryžiumi. Pranešama apie susirėmimus tarp policijos ir gobtuvais prisidengusių jaunuolių Marselyje bei Lione.

Klermon-Ferane, Grenoblyje, Lilyje ir Nicoje policija panaudojo ašarines dujas. Nicoje taip pat buvo pasitelkta vandens patranka. Dižone, Nacionalinės žandarmerijos pranešimu, į pareigūnus buvo šaudomi fejerverkai.

Lione, kur vietos valdžia buvo uždraudusi dalį protestų, policija mėgino išsklaidyti prie universiteto susirinkusius demonstrantus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dar prieš šeštadienio demonstracijas apkaltino ultrakairiąsias grupuotes naudojantis socialiniu nepasitenkinimu politiniams tikslams. Valdžios institucijų teigimu, prie taikių protestų prisijungia ir smurtą organizuojantys asmenys.

Tuo tarpu profesinės sąjungos pabrėžia, kad dauguma demonstrantų protestuoja taikiai, o visuomenės nepasitenkinimą lemia realios socialinės ir ekonominės problemos.

Paryžiuje uždaryti garsiausi muziejai, parduotuvės saugomos barikadomis

Nauja protestų banga paralyžiavo ir dalį Prancūzijos sostinės kultūrinio gyvenimo.

Šeštadienį lankytojams durų neatvėrė Luvras, Orsė, Pikaso muziejai bei „Grand Palais“. Turistai prie Luvro vartų rado pranešimus apie laikiną muziejaus uždarymą.

Tuo pat metu verslininkai, prisimindami praėjusio savaitgalio plėšimus, užkalė parduotuvių vitrinas ir sustiprino apsaugą. Kai kurie centriniai Paryžiaus rajonai priminė miestą, besirengiantį ne įprastoms demonstracijoms, o naujai viešosios tvarkos krizei.

Vidaus reikalų ministras Laurent’as Nuñezas prieš protestus paragino policiją nedelsiant reaguoti į plėšimus ir kitus nusikaltimus.

„Tai bus ilga diena“, – pareiškė ministras, kalbėdamas apie laukiančią teisėsaugos operaciją.

Orleane – masinis protestas prieš Marine Le Pen partiją ir organizuotas „Antifa“ grupių telkimasis

Ypatingo dėmesio šeštadienį sulaukė Orleano miestas, kuriame vyko protestai prieš Marine Le Pen vadovaujamą Nacionalinio susivienijimo (Rassemblement National) partiją, rengiančią savo suvažiavimą.

„The Washington Post“ duomenimis, proteste Orleane dalyvavo apie 20 tūkstančių žmonių. Demonstrantai nešė plakatus, raginančius vienytis prieš fašizmą ir už socialinę pažangą.

Dar spalio 23 dieną „Fox News Digital“ paskelbė tyrimą apie plataus masto kairiųjų ir antifašistinių organizacijų mobilizaciją Prancūzijoje.

Žurnalistų surinktais duomenimis, protestų organizavimo ir palaikymo tinkle nustatytos 287 organizacijos, tarp jų 50 grupių, tiesiogiai naudojančių „Antifa“ pavadinimą, 27 komunistinės, socialistinės ir kitos revoliucinės kairės organizacijos bei 24 profesinės sąjungos.

Tyrime taip pat aprašoma demonstrantų vežimo autobusais, lėšų rinkimo ir protestų koordinavimo sistema. Orleane surengtas vadinamasis „Antifašistinis kaimas“, kuriame vyko politinės diskusijos, susitikimai ir kiti renginiai.

Prancūzija pasiekė „socializmo aklavietę“

Prancūzija pasiekė „socializmo aklavietę“, o dešimtmečius vykdyta kairioji politika prisidėjo prie didėjančių socialinių neramumų ir viešųjų paslaugų nuosmukio. Taip penktadienį pareiškė Prancūzijos dirbtinio intelekto technologijų verslininkas Brivaelis Le Pogamas, komentuodamas visoje šalyje plintančius smurtinius protestus.
Televizijos „Fox News“ laidoje „The Faulkner Focus“ kalbėjęs bendrovės „Argil AI“ generalinis direktorius ir vienas jos įkūrėjų Brivaelis Le Pogamas teigė, kad dabartinė padėtis Prancūzijoje yra ilgalaikės valstybės politikos pasekmė.
„Šiuo metu matome tik socializmo aklavietę“, – pareiškė jis. „Tai labai liūdna. Dabar šalyje tvyro visiškas chaosas. Manau, kad tam yra daug skirtingų priežasčių, tačiau svarbiausia iš jų – socializmo pasekmės“, – pridūrė verslininkas.
Le Pogamas atkreipė dėmesį, kad Prancūzijos socialinės apsaugos sistema, ilgą laiką laikyta vienu svarbiausių šalies laimėjimų, vis sunkiau pateisina gyventojų lūkesčius.
Pasak verslininko, nors Prancūzijoje veikia visuotinė sveikatos priežiūros sistema, kai kuriuose šalies regionuose pacientams tenka itin ilgai laukti gydytojų konsultacijų ir būtinų medicinos paslaugų.
„Mes už tai mokame mokesčiais, iš savo atlyginimų. Tačiau metai po metų padėtis blogėja. Kai kuriose Prancūzijos vietovėse, norint patekti pas gydytoją, tenka laukti net metus“, – teigė jis.
Verslininkas įsitikinęs, kad panašios problemos kamuoja ir švietimo sistemą bei kitas viešąsias institucijas. Jo vertinimu, pernelyg didelis valstybės vaidmuo ir biurokratinė kontrolė prisidėjo prie viešųjų paslaugų kokybės prastėjimo.
„Iš esmės viskas, prie ko prisilietė valstybė, pradedant švietimu, ėmė byrėti ir kasmet darėsi vis blogiau“, – pareiškė Le Pogamas.

E. Macronas dėl neramumų kaltina ultrakairiąsias grupuotes

Prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad vyriausybė imsis priemonių užkirsti kelią, jo žodžiais, neteisėtoms protesto akcijoms. Jis taip pat apkaltino ultrakairiąsias grupuotes kurstant smurtą ir destabilizuojant padėtį šalyje. Pasak E. Macrono, šių grupuočių tikslas – „nuversti Respubliką“.
Tuo pat metu „Fox News Digital“ paskelbė tyrimą, kuriame aprašomas plataus masto radikalių organizacijų tinklas Prancūzijoje. Leidinio duomenimis, protestų mobilizacijoje dalyvauja 287 organizacijas apimantis tinklas, tarp jų – apie 50 „Antifa“ grupių.

D. Trumpas: „Štai kas nutinka, kai pasukama į kairę“

Prancūzijoje kilę neramumai sulaukė ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo vertinimo. Jis išreiškė susirūpinimą dėl saugumo padėties šalyje ir suabejojo, ar Nacionalinė amerikietiškojo futbolo lyga (NFL) turėtų rengti sekmadienį numatytas „Pittsburgh Steelers“ ir „New Orleans Saints“ rungtynes Paryžiaus priemiestyje Sen Deni esančiame „Stade de France“ stadione.
„Manau, kad NFL tikriausiai galėjo atidėti šias rungtynes. Nes Prancūzija iš tiesų turi didelių problemų“, – penktadienį žurnalistams sakė D. Trumpas. Prancūzijos problemas jis susiejo su kairiąja politika ir migracija.
„Štai kas nutinka, kai pasukama į kairę. Štai kas nutinka, kai į savo šalį leidžiama neribotam skaičiui žmonių atvykti iš labai nedraugiškų valstybių“, – pareiškė D. Trumpas. „Valstybės pareiga – saugoti žmones“
Brivaelis Le Pogamas kritikavo ne tik Prancūzijos ekonominę ir socialinę politiką, bet ir valdžios reakciją į visuomenę apėmusius neramumus.
Jo teigimu, užuot užtikrinusi gyventojų saugumą, valdžia vis dažniau apsiriboja perspėjimais patiems žmonėms saugotis galimų pavojų.
„Keisčiausia tai, kad vyriausybė liepia žmonėms saugotis. Man tai atrodo beprotiška“, – sakė jis. „Juk būtent valstybės pareiga yra saugoti žmones. Tai viena pagrindinių jos egzistavimo priežasčių“, – pabrėžė verslininkas.
Le Pogamo vertinimu, dabartiniai neramumai Prancūzijoje atskleidžia ne  pavienes socialines problemas – tai gili valstybės valdymo krizė.
Jo nuomone, dešimtmečius stiprintas valstybės vaidmuo ekonomikoje ir viešajame gyvenime neužtikrino nei kokybiškesnių paslaugų, nei visuomenės saugumo.

2 KOMENTARAI

  1. Žinot, patarčiau visus šiandien pasižiūrėti naujai ant greitųjų iškeptą politiškai dokumentinį video filmuką pagal visus dabartinės melosklaidos meno principus, triukus ir demagogijos meną Vamzdyje. Sukurtas pagal visus E.Bernays‘o runkelių maustymo kanonus, dogmas ir, galima sakyt, religiją. Vadinasi jis „Nuo Viši iki Le Pen“ (De Vichy à Le Pen : l‘histoire de l‘extrême droite française) šiuo adresu: https://www.youtube.com/watch?v=7k39unndoWE

  2. Tikras „verslinyko” perlas…. ko prie prisilietė valstybė viskas byra….iš švietimas ir sveikatos apsauga…fantastika, tiesiog genialu…o tai, kad įslieidinėja dešimtmečiais visus valkatas, kuriems tik įžengus į Prancūziją atsiranda „teisės” ir valstybės pareiga jį viskuo aprūpinti, nežiūrint to, kad jis parazituoja…Socialinės gerovės valstybė? Apie kokią grovę kalbama? Ar apie tą, kai pinigus vyriausybės taško į kairę ir į dešinę? Pažįstu moteri, kuri dirbo Paryžiuje vaikų aukle, privačioje šeimoje, nežinau, gal ji kur ir buvo įsidarbinusi trumpam ( tiek kiek reikia…) ir po to, kai ji grįžo į Lietuvą 2 metus gavo bedarbio pašalpą, sakyčiau neypatingą, bet vis dėto…2000 eurų per mėnesį….Kiek žinau nuskrisdavo „atsižymėti” vieną ar du kartus per metus…O kuo ne gerovės valstybė? Ir arkliui aišku, kad Lietuvoje „valstybė” sugriovė švietimą, o Lansbergiai jį „išgelbėjo” ir toliau gelbėja už mūsų visų pinigus….Kas krenta į akis, kad maišomos dvi sąvokos, nežinai tyčia ar ne, esmės nekeičia…valstybė ir valdžia toli gražu ne tas pats….Be abejo Lietuvos valdžia deda didžiules pastangas, kad valstybės neliktų…ir panašu, kad baudžiauninkus toks scenarijus tenkina…

Parašykite komentarą :

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Valdas Sutkus. BBC pamokos britų vaikams: atverti sienas – gerai, deportuoti migrantus – blogai

Britų nacionalinis transliuotojas BBC sukūrė 11–14 metų vaikams skirtą geografijos žaidimą, kuriame jie turi spręsti, ką daryti su...

Valdas Sutkus. Verktinių vyriausybė Kanadoje

Kanados ministrų kabineto posėdžiams reikėdavo ne tik įvairių dokumentų, patarėjų parengtų pažymų, bet ir didelio kiekio popierinių nosinaičių....

Ar pakankamai dėmesio mokyklose skiriame Lietuvos partizanų karui?

2026-10-15 Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime vyko Visuomeninės tarybos prie Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdis, kuriam...

Visuomenės veikėjas Stanislovas Buškevičius: nebegaliu tylėti 

Vidmantas Misevičius Neseniai politikas ir aktyvus visuomenės veikėjas Stanislovas Buškevičius išleido pirmąją autorinę knygelę „Ar prabusime ir išsaugosime lietuvišką...