Prof. Jonas Grigas. Ar verta kartais panuobodžiauti?

Džiaugiantis prasidėjusia vasara Dzūkijos vienkiemyje, vienatvėje kartais apima nuobodulys, nes kai esame palikti likimo valiai, mūsų mintys klaidžioja nepageidaujamomis kryptimis.

Nuo tada, kai atsirado išmanieji telefonai, dauguma žmonių kišenėje nešiojasi psichologinį elektros šoko mygtuko atitikmenį – prietaisą, kuris gali akimirksniu neutralizuoti nuobodulį. Dažnai griebiamės telefonų, kad ką nors veiktume tylos ar vienatvės akimirkomis arba vakare, kai užklumpa nerimastingos mintys. Tai ne visada blogai – per daug apmąstymų yra nesveika – tačiau dabar nepageidaujamų minčių klajonių išvengti yra lengviau nei bet kada anksčiau, ir kad dauguma žmonių blaškosi ekranuose.

Išmanieji telefonai padeda produktyviau išnaudoti laiką, optimizuoti kiekvieną mūsų gyvenimo minutę. Jei anksčiau važiuojantis į darbą keleivis autobuse spoksodavo pro langą ar skaitydavo knygą, dabar jis skaito el. laiškus. Sėdėti ir nieko neveikti laikoma laiko švaistymu. Tačiau nieko nedarydami dažnai gana įtemptai mąstome. Kas nutinka visoms toms sunkioms ar nesutramdytoms mintims, kurios pradeda formuotis milisekundėmis prieš mums išsitraukiant telefonus?




Prof. Jonas Grigas

Nors nuobodulys gali atrodyti nemalonus, jis yra naudingas. Kaip ir alkis ar vienatvė, jis įspėja mus apie poreikį daryti ką nors kitaip. Pasak Floridos universiteto psichologės Erin Westgate, mes pradedame nuobodžiauti, jei kažkas nepatraukia mūsų dėmesio. Tai nereiškia, kad kažkas turi būti ir įtraukiantis, ir prasmingas, kad išlaikytų mūsų susidomėjimą: žaidimas gali būti įtraukiantis, bet beprasmis, o geros pasakos skaitymas prieš miegą 100-ąjį kartą nėra įtraukiantis, bet vis tiek gali atrodyti prasmingas. Anot VU neuromokslininkės dr. Lauros Bojarskaitės, nuobodžiavimas smegenis gali nuvesti vertingų įžvalgų ir kūrybiškų sprendimų keliu. Kasdieniniame gyvenime labai svarbu pasilikti laiko nieko neveikimui: tuomet smegenys ne tik ilsisi, bet ir apdoroja informaciją, generuoja idėjas bei treniruoja kūrybinius raumenis.

Kai užklumpa nuobodulys, jis turėtų paskatinti daryti ką nors įtraukiančio ar prasmingo. Jei tinkamai nereaguojate į savo nuobodulį arba jei dėl kokių nors priežasčių nėra prieinami įdomūs ar prasmingi dalykai, jūs pradedate nuobodžiauti, ypač jei jaučiate depresiją, nerimą, nepasitenkinimą gyvenimu, turite žemesnius akademinius pasiekimus ar piktnaudžiaujate narkotinėmis medžiagomis.

Yra įrodymų, kad nuobodulio padidėjimas sutapo su išmaniųjų telefonų populiarumo augimu. Praėjusiais metais paskelbtame straipsnyje tyrėjai pažymėjo, kad studentų, kurie save apibūdino kaip nuobodžiaujančius, dalis Kinijoje ir JAV nuolat didėjo po 2010 m., per pirmąjį išmaniųjų telefonų dominavimo dešimtmetį. Kodėl skaitmeninė žiniasklaida gali turėti tokį poveikį? Tyrimai parodė, kad pagrindinė priežastis, kodėl mes imame telefonus ar tikriname socialinius tinklus, yra nuobodulio malšinimas, tačiau toks elgesys jį tik paaštrina. Vienas tyrimas parodė, kad žmonės, kuriems buvo nuobodu darbe, dažniau naudojosi savo išmaniaisiais telefonais ir vėliau jautė dar didesnį nuobodulį.

Gali būti, kad telefono tikrinimas patenkina tik dalį to, ko jums reikia, kai pradedate jausti nuobodulį. Skaitmeniniai įrenginiai patraukia dėmesį – iš tikrųjų viskas, su kuo sąveikaujate ekrane, buvo sukurta taip, kad jį patrauktų ir išlaikytų, tačiau didelė dalis to, ką darome internete, neturi prasmės. Vidutinis amerikietis savo išmaniajame telefone per dieną praleidžia daugiau nei keturias valandas ir daugiau nei septynias valandas internete. Tai reiškia, kad 17 savo suaugusiojo gyvenimo metų praleidžia naršydami internete. Net didžiausi technologijų mėgėjai nenorėtų taip praleisti savo vieno brangaus gyvenimo.

Telefonų veiksmingumas įtraukiant mus į paviršutinišką stimuliaciją trumpam nutraukia mūsų nuobodulį. Jei liausimės į jį spoksoti, galbūt nebūsime manipuliuojami programinės įrangos kūrėjų. Kai užklumpa nuobodulys, turėtume atsispirti norui jį akimirksniu nuraminti ir paklausti savęs: ar ieškome pramogos, ar kažko prasmingesnio, kažko naujo? Tai galėtų būti pirmas žingsnis link labiau stimuliuojančio, prasmingo, kūrybingo ir laisvo gyvenimo. Taigi, panuobodžiauti kartais verta, tuo labiau, kad mobilusis telefonas skleidžia kenksmingą spinduliuotę, kuri žaloja mūsų smegenis, akis ir kitus organus (žiūr. www.esmogas.lt).

3 KOMENTARAI

  1. Jokio prašaliečio nėra. Tai rusiškas botas užprogramuotas rašyti nesąmones.

    2
    1
  2. „Prof. Jonas Grigas. Ar verta kartais panuobodžiauti?..Džiaugiantis prasidėjusia vasara Dzūkijos vienkiemyje, vienatvėje kartais apima nuobodulys, nes kai esame palikti likimo valiai, mūsų mintys klaidžioja nepageidaujamomis kryptimis.”…
    Tikras dzūkas tik ir džiaugiasi galėdamas ir turėdamas laiko „panobuodžiauti”… Ko nepasakysi apie prof. Grigą…. Dzūkas „iš nuobodulio” su džiaugsmu nukiūtins į mišką pasižiūrėti kokia šiais metais yra medžių „sveikata”, ar ant pušų yra daug „bučiukų”, pažioplinėti žinomose vietose, palyginti su praėjusiais metais, ko „bus daugiau”- uogų ar grybų.. Įdomu pastebeilyt ar „cykiai, cykiai” Nemunėlis teka, ar „tep, kap” vakar netoliese esantis ežeras ar „bala”.. „banguoja”.. Vaikštinėdamas po savą „dainavos” kraštą, sau „panosėje” paniūniuoti jaunystę primenančią dzūkišką giesmę, „pasidzyvinti”, kad „europinė” Lietuvos valdžia Kapčiamiestyje poligonams „kerta” šimtametes Dzūkijos girias.., lyg nebūtų poligonams Lietuvoje „dykų” laukų…, pasidžiaugti, kad prie jo namų kol kas girios nekerta…. Turėdamas „panuobodžiauti” daugiau laiko, dzūkas nepatingės „nukėblinti” pas artimiausią „susiedą paporyt”.. Jei bus šventadienio diena, tai su „susiedu dėl apetito būna gerai išlenkti ir nedidelę kvortą” sau gamintos „krūminės”.. Jei pasitaiko „didelė” proga, tai „išlenkti” ir daugiau „kvortų”…, kad „užeitų noras užtraukt” ne tik su visais kokią giesmę, bet būti „giesmės pravadyrium”, kad „užeitų noras pakirkyt” ir jaunesnę ” susiedką”…
    Taip kad tikram dzūkui belieka užjausti „nusigimusius”, nuobodžiaujančius dzūkus…, kaip ir išsigimusius.., ukrainiečiais, baltarusiais padarytus, periodiškai vieni kitus skerdžiančius (rurikai – prieš neriurikus, raudienieji – prieš baltuosius… ) rusus..

  3. Geros mintys. Prie jų gerai tiktų knyga „Sėkmės formulės” (dar yra knygynuose).

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Prof. Rasa Čepaitienė. Europos saulėlydis?

  Neseniai mirusio vokiečių sociologo ir ekonomisto Gunnaro Heinsohno 2003 m. išleistas fundamentalus veikalas „Sūnūs ir pasaulinė galia: teroras...

Vytautas Zelianka. Pirma išsiaiškinkime sąvokas. Teisėje sąvokos yra labai svarbu. Kaip pavadinsi, taip ir turėsi

Kalbu su žmogumi, kuris turi daug patirties perkant parduodant nekilnojamą turtą ir vis nesusilaiko parodyti, kad supranta reikalą,...

Jonas Vaiškūnas. Lenkijoje aštrėja konstitucinė krizė: policija saugo Tribunolą, opozicija kaltina valdžią perversmu

Lenkijoje spalio 30-osios vakarą smarkiai paaštrėjo daugiau kaip dešimtmetį trunkanti konstitucinė krizė. Varšuvoje prie Konstitucinio Tribunolo sutelktos policijos...

Romaldas Abugelis. Trispalvės skausmas

Vėliava yra ypatingas valstybės ženklas, tautos kultūrinio identiteto dalis. Apie trispalvę telkėmės visuomet, kai mūsų valstybei iškildavo pavojus,...