Lenkijoje spalio 30-osios vakarą smarkiai paaštrėjo daugiau kaip dešimtmetį trunkanti konstitucinė krizė. Varšuvoje prie Konstitucinio Tribunolo sutelktos policijos pajėgos, paskelbta apie jo pirmininko ir pavaduotojo nušalinimą, o opozicija apkaltino Donaldo Tusko vyriausybę mėginimu perimti šią instituciją.
Padėtis tapo tokia įtempta, kad Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis (Karol Nawrocki) nutraukė skrydį į Senegalą ir grįžo į Varšuvą. Konstitucinio Tribunolo paskyroje socialiniame tinkle „X“ šie įvykiai pavadinti valstybės perversmu. Premjeras D. Tuskas savo ruožtu pareiškė, kad būtina atkurti teisinę valstybę.
Ginčas jau pasiekė diplomatinę tarnybą: Lenkijos ambasadorius Kinijoje pateikė atsistatydinimo pareiškimą. Vėlų penktadienio vakarą į įvykius viešai sureagavo ir Aukščiausiojo Teismo vadovas.
Kas spalio 30 dieną įvyko Varšuvoje?
Penktadienį apie 18 valandą Konstitucinio Tribunolo interneto svetainėje pasirodė pranešimas, kad jo pirmininkas Bogdanas Švenčkovskis (Bogdan Święczkowski) ir pavaduotojas Bartlomėjus Sochanskis (Bartłomiej Sochański) vienam mėnesiui nušalinami nuo tarnybinių pareigų vykdymo.
Sprendimą paskelbė teisėja Ana Korvin-Piotrovska (Anna Korwin-Piotrowska). Ji pareiškė, kad dėl ilgiausio teisėjo darbo stažo laikinai perima vadovavimą Tribunolui.
Teisėja rėmėsi įstatymų nuostatomis, kurios, jos aiškinimu, leidžia išskirtinėmis aplinkybėmis laikinai nušalinti teisėją, jeigu jo veiksmai gali pakenkti teismo autoritetui ar sutrikdyti veiklą.
A. Korvin-Piotrovska apkaltino ligšiolinę vadovybę trukdžius naujai išrinktiems teisėjams pradėti darbą, nesušaukus teisėjų susirinkimo ir sutrikdžius Tribunolo 2027 metų biudžeto rengimą.
Tačiau B. Švenčkovskis nušalinimo nepripažino. Jo šalininkai tvirtina, kad A. Korvin-Piotrovska pati nėra teisėtai pradėjusi eiti Tribunolo teisėjos pareigų, nes jos priesaikos nepriėmė prezidentas.
Taigi dvi teisėjų grupės nesutaria ne tik dėl to, kas turi vadovauti Konstituciniam Tribunolui, bet ir dėl viena kitos įgaliojimų.
Prie Tribunolo susirinko protestuotojai, įsikišo policija
Prie Tribunolo rūmų Varšuvoje, Šuchos alėjoje, susirinko opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) šalininkai. Tarp jų buvo partijos vadovas Jaroslavas Kačinskis (Jarosław Kaczyński), buvęs premjeras Mateušas Moraveckis (Mateusz Morawiecki) ir kiti opozicijos politikai.
Įvykio vietoje buvę žurnalistai pranešė apie protestuotojų šūksnius prieš D. Tuską. Kai kurie žmonės meldėsi laikydami rožinius ir religinius paveikslėlius.
B. Švenčkovskis ir jo šalininkai mėgino patekti į Tribunolo pastatą. Prie jo stovėjo gausios policijos pajėgos. Kilo susistumdymų, dalis protestuotojų įėjo į aptvertą teritoriją.
Varšuvos policija oficialiame pranešime paaiškino, kad pareigūnai buvo pasiųsti užtikrinti saugumo, gavus generalinio prokuroro ir Tribunolo teisėjos kreipimusis dėl galimo pavojaus žmonėms bei viešajai tvarkai.
Policija pabrėžė, kad jos pareigūnai veikė tik pastato išorėje ir į patį Tribunolą neįžengė. Per neramumus pareigūnų link buvo mėtomi daiktai, sulaikyti trys asmenys, perlipę teritorijos aptvarą.
Opozicija policijos veiksmus vertina kaip paramą vienai iš konfliktuojančių teisėjų grupių. Policija tvirtina, kad jos užduotis buvo užtikrinti viešąją tvarką, o ne spręsti ginčą dėl Tribunolo vadovybės.
Patikimo protesto dalyvių skaičiaus kol kas nepateikta. Todėl socialiniuose tinkluose plintantys teiginiai apie tūkstančius į gatves išėjusių lenkų nėra patvirtinti.
Policija paneigė kalbas apie visuotinį pajėgų telkimą
Penktadienio vakarą proteste dalyvavęs politikas Gžegožas Braunas (Grzegorz Braun) paviešino policijos vadovybės raštą dėl didesnės pareigūnų parengties lapkričio 2–8 dienomis. Kilo spėlionių, esą visoje šalyje policija telkiama dėl Tribunolo krizės.
Tačiau jau spalio 31-osios naktį Lenkijos policijos vadovybė šią sąsają oficialiai paneigė.
Pasak policijos, spalio 29 dienos nurodymas išlaikyti didesnę parengtį lapkričio pradžioje susijęs su sabotažo ir diversijų grėsmėmis, o ne su protestu prie Konstitucinio Tribunolo.
Prezidentas nutraukė kelionę į Senegalą
Prezidentas K. Navrockis, sužinojęs apie įvykius Varšuvoje, nutraukė skrydį į Senegalą ir nurodė lėktuvui grįžti į Lenkiją. Šį sprendimą patvirtino Lenkijos Prezidentūra.
„Tokiu metu prezidentas turi būti Lenkijoje. Nutraukiu skrydį į Senegalą. Grįžtu“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė valstybės vadovas.
Penktadienio vakarą K. Navrockis grįžo į Varšuvą. Prezidentūroje vyko susitikimas su B. Švenčkovskiu ir Lenkijos Aukščiausiojo Teismo pirmuoju pirmininku Zbignevu Kapinskiu (Zbigniew Kapiński).
Premjeras D. Tuskas tuo metu gynė teisinės valstybės atkūrimo veiksmus. Pasak jo, po ankstesnės PiS valdžios tai sudėtingas ir kartais skausmingas, tačiau būtinas darbas.
Aukščiausiojo Teismo vadovas pasmerkė įvykius
Vėlų penktadienio vakarą pareiškimą paskelbė Aukščiausiojo Teismo pirmasis pirmininkas Z. Kapinskis. Jis griežtai sukritikavo policijos pasitelkimą ir B. Švenčkovskio bei jo pavaduotojo nušalinimą.
Z. Kapinskis įvykius pavadino demokratinei teisinei valstybei precedento neturinčiu atveju. Jo vertinimu, konstitucinės institucijos veiklos ginčai negali būti sprendžiami jėga ar nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos.
Aukščiausiojo Teismo vadovas teigė, kad toks konfliktas gali paralyžiuoti Tribunolo veiklą ir dar labiau pakirsti pasitikėjimą teismais. Tai jo pareikšta teisinė pozicija, o ne galutinis sprendimas dėl nušalinimo teisėtumo.
Prokuratūra pateikė penkis prašymus panaikinti teisėjų neliečiamybę
Tą pačią dieną Lenkijos teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Valdemaras Žurekas (Waldemar Żurek) pranešė perdavęs Konstituciniam Tribunolui penkis prašymus panaikinti jo vadovų teisinę neliečiamybę.
Keturi prašymai susiję su B. Švenčkovskiu, vienas – su jo pavaduotoju B. Sochanskiu. Pasak ministro, prašymai sudaro 224 puslapius, o kartu pateikta 50 tomų bylų medžiagos. Dokumentai perduoti A. Korvin-Piotrovskai.
Prašymai atvertų kelią sprendimams dėl galimos baudžiamosios atsakomybės. Tačiau pats jų pateikimas nereiškia, kad teisėjų neliečiamybė jau panaikinta arba kad kaltė nustatyta.
Dėl įvykių atsistatydina ambasadorius Kinijoje
Konstitucinė krizė sukėlė atgarsį ir Lenkijos diplomatinėje tarnyboje.
Penktadienio vakarą ambasadorius Kinijoje Jakubas Kumochas (Jakub Kumoch) paskelbė dėl įvykių tėvynėje nebegalintis toliau eiti pareigų. Jis pateikė atsistatydinimo pareiškimą ir prašymą jį atleisti.
J. Kumochas ambasadoriaus pareigas Pekine ėjo nuo 2023 metų rugsėjo. Anksčiau jis atstovavo Lenkijai Šveicarijoje, Lichtenšteine ir Turkijoje, vadovavo prezidento Andžejaus Dudos (Andrzej Duda) kanceliarijos Tarptautinės politikos biurui.
Ambasadoriaus sprendimą palaikė dabartinio prezidento Tarptautinės politikos biuro vadovas Marcinas Pšidačas (Marcin Przydacz). Jis pasitraukimą susiejo su, jo vertinimu, neteisėtais vyriausybės veiksmais prieš Tribunolą.
Tačiau užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis (Radosław Sikorski) J. Kumocho sprendimą pavadino neprofesionaliu ir pareiškė, kad šis daugiau nebeatstovauja Lenkijos Respublikai. Vėliau ministras apkaltino diplomatą palikus savo tarnybą.
Ambasadoriaus pareiškimas parodė, kad ginčas jau peržengė teismų, Seimo ir Prezidentūros ribas.
Kodėl konfliktas paaštrėjo būtent dabar?
Naujausi įvykiai susiję ne tik su teisėjų įgaliojimais, bet ir su artėjančiu 2027 metų valstybės biudžeto priėmimu.
A. Korvin-Piotrovska spalio 30 dieną pareiškė, kad ligšiolinis Tribunolo pirmininkas, neleisdamas daliai išrinktų teisėjų dalyvauti institucijos veikloje, sutrukdė parengti ir patvirtinti kitų metų pajamų bei išlaidų planą.
Pasak teisėjos, Seimui svarstant valstybės biudžetą būtina skubiai sušaukti Tribunolo teisėjų visuotinį susirinkimą ir patvirtinti institucijos finansavimo planą.
A. Korvin-Piotrovska paskelbė tokį susirinkimą sušaukusi lapkričio 3 dieną, antradienį. Svarbiausias numatytas klausimas – Tribunolo 2027 metų biudžetas.
Vis dėlto dar neaišku, ar susirinkime dalyvaus visi teisėjai ir ar jo sprendimai bus pripažinti teisėtais. Būtinybė priimti finansinius sprendimus savaime neatsako į klausimą, ar pasirinkta vadovybės nušalinimo procedūra atitinka įstatymus.
Krizės šaknys siekia 2015 metus
Dabartinė priešprieša nėra netikėtas politinis susidūrimas. Jos pradžia siekia 2015 metus, kai Lenkijoje pasikeitė valdančioji dauguma.
Kadenciją baigiantis parlamentas išrinko kelis Konstitucinio Tribunolo teisėjus. Tačiau valdžią perėmusi PiS dauguma dalies ankstesnių paskyrimų nepripažino ir išrinko savo kandidatus.
Konstitucinis Tribunolas 2015 metų gruodį konstatavo, kad trijų naujosios daugumos išrinktų teisėjų paskyrimas buvo antikonstitucinis. Nepaisant to, jie buvo prisaikdinti ir vėliau pradėjo dalyvauti Tribunolo veikloje.
Taip prasidėjo ilgalaikis ginčas, kuriame skirtingos politinės stovyklos ėmė neigti viena kitos sprendimų dėl teisėjų paskyrimo teisėtumą.
Vėliau PiS vyriausybė ėmėsi platesnės teismų sistemos pertvarkos. Jos šalininkai teigė siekiantys veiksmingesnio teisingumo ir ankstesnės sistemos trūkumų pašalinimo.
Kritikai kaltino valdančiuosius silpninant teismų nepriklausomybę ir stiprinant politinę jų kontrolę. Dėl pertvarkų kilo ilgalaikis Lenkijos ir Europos Sąjungos institucijų ginčas.
2021 metais Lenkijos Konstitucinis Tribunolas priėmė sprendimus, kuriais ginčijo kai kurių Europos Sąjungos teisės nuostatų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimų taikymą Lenkijoje.
2025 metų gruodžio 18 dieną Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje C-448/23 nusprendė, kad Lenkija pažeidė esminius Europos Sąjungos teisės principus.
Teismas taip pat nustatė rimtų teisėjų paskyrimo 2015 metais bei Tribunolo pirmininkės paskyrimo 2016 metais pažeidimų. Dėl jų Tribunolas, teismo vertinimu, neatitiko nepriklausomam ir nešališkam, pagal įstatymą įsteigtam teismui keliamų reikalavimų.
Tusko vyriausybė pažadėjo atkurti teisinę valstybę
2023 metų parlamento rinkimuose PiS prarado valdančiąją daugumą. Gruodį į valdžią grįžo D. Tusko vadovaujama koalicija.
Naujoji vyriausybė paskelbė sieksianti atkurti teismų nepriklausomybę ir pašalinti ankstesnių pertvarkų padarinius.
Tačiau ji susidūrė su sudėtinga problema: Konstituciniame Tribunole ir kitose teisminės valdžios institucijose tebebuvo daug PiS valdymo laikotarpiu paskirtų pareigūnų.
Vyriausybė ėmė ginčyti dalies Tribunolo sprendimų teisėtumą, o parlamente pradėta svarstyti, kaip pertvarkyti jo veiklą.
Politinis konfliktas persikėlė ir į gatves. 2024 metų sausį Varšuvoje vykę opozicijos protestai sulaukė plataus atgarsio. Apie juos Alkas.lt rašė ir Vytautas Radžvilas straipsnyje „Apie laisvus lenkus ir (ne)laisvus lietuvius“.
Kitas svarbus priešpriešos veiksnys – 2025 metais Lenkijos prezidentu išrinktas K. Navrockis, kurį rinkimuose rėmė PiS.
Prezidentas nepritarė daliai D. Tusko vyriausybės teismų pertvarkos sumanymų. Prezidento ir Seimo daugumos nesutarimai dar labiau apsunkino Konstitucinio Tribunolo teisėjų skyrimo klausimą.
2026 metais konfliktas pasiekė naują etapą
Šių metų kovo 13 dieną Lenkijos Seimas išrinko šešis naujus Konstitucinio Tribunolo teisėjus.
Tačiau prezidentas K. Navrockis balandžio 1 dieną priėmė tik dviejų – Magdalenos Bentkovskos (Magdalena Bentkowska) ir Darjušo Šosteko (Dariusz Szostek) – priesaikas.
Balandžio 9 dieną visi šeši išrinkti teisėjai dalyvavo priesaikos davimo iškilmėse Seime. Keturiems iš jų tai buvo mėginimas atlikti priesaikos procedūrą be prezidento fizinio dalyvavimo, o kiti du priesaiką pakartojo.
Seimo dauguma laikėsi nuomonės, kad prezidentas neturi teisės savavališkai atsisakyti priimti teisėtai išrinktų teisėjų priesaikas.
Prezidentūra ir ligšiolinė Tribunolo vadovybė tokios procedūros nepripažino tinkama. Todėl keturiems teisėjams buvo trukdoma pradėti darbą.
Gegužės 6 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė pritaikęs laikinąją apsaugos priemonę byloje Dziurda ir kiti prieš Lenkiją.
Teismas nurodė Lenkijos vyriausybei užtikrinti, kad keturiems išrinktiems teisėjams nebūtų trukdoma pradėti eiti ir vykdyti pareigų, kol bus priimtas tolesnis sprendimas dėl šios priemonės.
Rugsėjį Seimas išrinko dar vieną Konstitucinio Tribunolo teisėją – buvusį D. Tusko vyriausybės narį Maciejų Bereką (Maciej Berek).
Spalio 14 dieną jis taip pat prisiekė Seime, nedalyvaujant prezidentui. Prezidentūra tokios priesaikos nepripažino pakankama, todėl ir šio teisėjo įgaliojimai liko ginčijami.
Taigi spalio 30 dienos įvykiai – ilgai brendusio ginčo dėl teisėjų paskyrimo, jų priesaikų ir teisės dirbti Tribunole padarinys.
Venecijos komisija sukritikavo prezidento veiksmus
Dar prieš spalio 30 dienos įvykius konstitucinį ginčą įvertino Europos Tarybos patariamoji institucija – Venecijos komisija.
Spalio 13 dieną paskelbtoje išvadoje komisija nurodė, kad prezidentas turėtų nedelsdamas priimti Seimo išrinktų teisėjų priesaikas ir savo nuožiūra netikrinti jų išrinkimo procedūros.
Komisijos vertinimu, Lenkijos Konstitucija teisę rinkti Tribunolo teisėjus suteikia Seimui. Prezidento dalyvavimas priesaikos procedūroje nesuteikia jam teisės perimti parlamento įgaliojimų.
Komisija taip pat pažymėjo, kad prezidentui atsisakant priimti priesaiką arba nepagrįstai delsiant, ji gali būti duodama ir be jo fizinio dalyvavimo, laikantis privalomų procedūros reikalavimų.
Ši išvada sustiprino D. Tusko vyriausybės ir Seimo daugumos argumentus dėl išrinktų teisėjų teisės pradėti darbą.
Tačiau Venecijos komisijos išvada yra teisinė rekomendacija. Ji pati savaime neišsprendžia visų ginčų dėl konkrečių teisėjų įgaliojimų ir nesuteikia neribotos teisės keisti Tribunolo vadovybę.
Ar vadovybės nušalinimas teisėtas?
Nors D. Tusko vyriausybė dabartinius veiksmus aiškina būtinybe atkurti teisėtą Tribunolo veiklą, pasirinktas vadovybės nušalinimo būdas sukėlė abejonių net tarp ankstesnių PiS teismų pertvarkos kritikų.
Lenkijos konstitucinės teisės profesorius Marcinas Matčakas (Marcin Matczak) viešai suabejojo, ar bendrosios kompetencijos teismų teisėjams taikomos laikino nušalinimo nuostatos gali būti naudojamos Konstitucinio Tribunolo vadovybei nušalinti.
Teisininkas pabrėžė, kad Tribunolo teisėjų statusas ir atsakomybė reglamentuojami atskirai, todėl pasirinktas teisinis pagrindas kelia rimtų abejonių.
M. Matčakas, ne kartą kritikavęs PiS vykdytas teismų pertvarkas, pareiškė nesitikėjęs, kad jam kada nors teks ginti B. Švenčkovskį. Tačiau, jo vertinimu, šįkart pasirinktas teisinis pagrindas nepagrįstas.
Tai iškelia esminį klausimą: ar siekiant ištaisyti ankstesnės valdžios padarytus teisės pažeidimus neperžengiamos pačios Konstitucijos nustatytos ribos?
Kol kas vienareikšmio teisinio atsakymo nėra. Abi konfliktuojančios pusės savo veiksmus grindžia skirtingu įstatymų ir Konstitucijos aiškinimu.
Ar Lenkijoje iš tiesų vyksta valstybės perversmas?
Spalio 30 dieną oficialioje Konstitucinio Tribunolo paskyroje socialiniame tinkle „X“ pasirodė pareiškimas, kuriame teigiama, kad institucijos interneto svetainė neteisėtai perimta.
Pareiškime taip pat nurodyta, kad B. Švenčkovskis ir toliau yra teisėtas Tribunolo pirmininkas, o A. Korvin-Piotrovska neturi teisės jam vadovauti.
Naujosios vadovybės veiksmus paskyroje paskelbtas pareiškimas pavadino valstybės perversmu. Tačiau tai nėra Tribunolo teisėjų priimtas sprendimas, kuriuo būtų nustatytas perversmo faktas.
Tai vienos konfliktuojančios pusės kaltinimas, kurio teisinis pagrįstumas nėra nustatytas. Kol kas taip pat nėra patikimų duomenų, kad Lenkijoje būtų prasidėjęs visuotinis sukilimas ar mėginimas jėga nuversti valstybės valdžią.
Vis dėlto konstitucinė krizė jau virto atvira politine priešprieša, kurioje prezidentas ir valdančioji dauguma palaiko skirtingas konflikto puses.
Kodėl šie įvykiai svarbūs Lietuvai?
Lenkija yra viena svarbiausių Lietuvos saugumo ir gynybos sąjungininkių. Todėl jos vidaus politinis stabilumas svarbus ne tik pačiai Lenkijai, bet ir visam Baltijos regionui.
Spalio 20 dieną Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Varšuvoje susitiko su Lenkijos prezidentu K. Navrockiu ir premjeru D. Tusku.
Susitikimuose aptartas bendradarbiavimas gynybos, infrastruktūros, ekonomikos ir kitose srityse. Pabrėžta būtinybė stiprinti NATO rytinio pakraščio saugumą ir atsparumą Rusijos keliamoms grėsmėms.
Tačiau užsitęsę Lenkijos vidaus politiniai nesutarimai gali apsunkinti valdžios institucijų gebėjimą veikti išvien.
Apie skirtingus Lenkijos politinių jėgų požiūrius į regiono gynybą Alkas.lt jau rašė rugsėjį paskelbtame straipsnyje „Lenkija gintų Baltijos šalis?“.
Nors dabartinė konstitucinė krizė tiesiogiai nesusijusi su Lenkijos kariniais įsipareigojimais, užsitęsusi valdžios institucijų priešprieša gali apsunkinti svarbių politinių sprendimų priėmimą.
Kas laukia Lenkijos?
Spalio 31 dienos naktį padėtis Lenkijoje tebebuvo neaiški. Dvi teisėjų grupės laikosi skirtingų nuostatų dėl to, kas turi teisę vadovauti Konstituciniam Tribunolui. Prezidentas ir premjeras taip pat nesutaria dėl dabartinių veiksmų teisėtumo.
Artimiausias svarbus įvykis numatytas lapkričio 3 dieną, kai A. Korvin-Piotrovskos iniciatyva turėtų susirinkti Tribunolo teisėjai. Nuo to, kas dalyvaus susirinkime ir kokie sprendimai bus priimti, gali priklausyti tolesnė institucijos veikla.
Tačiau vienas susirinkimas neišspręs pagrindinės problemos – ilgus metus trunkančio ginčo dėl teisėjų paskyrimo ir paties Konstitucinio Tribunolo teisėtumo.
Dabartiniai įvykiai parodė, kokią pavojingą ribą gali pasiekti politinė priešprieša, kai valstybės valdžios institucijos nebepripažįsta viena kitos sprendimų.
Lenkijai teks atsakyti į esminį klausimą: kaip atkurti Konstitucinio Tribunolo veiklą ir visuomenės pasitikėjimą juo taip, kad teisėjų įgaliojimai ir institucijos nepriklausomybė nebepriklausytų nuo valdančiųjų politinių jėgų kaitos?
Parengta pagal Lenkijos Prezidentūros, Seimo, Aukščiausiojo Teismo, Varšuvos policijos, Lenkijos naujienų agentūros PAP, Lenkijos radijo, „Reuters“, AP, AFP, LRT, „Delfi“, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Venecijos komisijos pranešimus. Duomenys patikrinti 2026 m. spalio 31 d. naktį.
alkas.lt
