Tiesa, kuri praėjusią savaitę Miunchene supykdė H. Clinton, yra ta, kad jos propaguojama revoliucija griauna Vakarus namuose ir silpnina juos užsienyje.
Jonathonas Van Marenas
Praėjus dešimtmečiui po pralaimėjimo Donaldui Trumpui prezidento rinkimuose, Hillary Clinton, regis, nieko neišmoko. Vasario 14 d. Miuncheno saugumo konferencijoje vykusioje diskusijoje su Čekijos užsienio reikalų ministru ir vicepremjeru Petru Macinka ji piktai sureagavo į pastabą, kad D. Trumpo iškilimą lėmė kairiojo sparno ekstremizmas.
Diskusijoje „Vakarų ir Vakarų takoskyra: kas lieka iš bendrų vertybių?“ H. Clinton teigė, kad D. Trumpas seka Vladimiru Putinu. „Jis išdavė Vakarus, žmogiškąsias vertybes, išdavė NATO chartiją, Atlanto chartiją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją“, – pareiškė ji.
„Jums jis tikrai nepatinka“, – šmaikščiai pastebėjo konservatyvios partijos „Vairuotojai už save“ lyderis P. Macinka. Jis pažymėjo, kad D. Trumpo išrinkimas iš dalies buvo reakcija į politiką, kuri nuėjo „per toli“. H. Clinton akimirksniu įsižeidė ir ėmė trukdyti jam užbaigti mintį.
„Tai, ką D. Trumpas daro Amerikoje, manau, yra reakcija, – sakė P. Macinka. – Reakcija į kai kurias politikas, kurios iš tikrųjų nuėjo per toli, nutolo nuo paprastų žmonių. Matėme atšaukimo kultūrą, matėme „woke“ revoliuciją. Nesutinku su lyčių revoliucija, klimato pavojaus signalizmu…“
„Kuri lytis? Moterys, turinčios savo teises?“ – pertraukė H. Clinton, su išraiška, kuri, anot autoriaus, ir paskatino rinkėjus balsuoti už D. Trumpą.
„Manau, kad yra dvi lytys…“ – bandė tęsti P. Macinka.
„O kaip pusė mūsų – ar galime turėti savo teises?“ – vėl įsiterpė H. Clinton, arba nesuprasdama jo argumento, arba sąmoningai jį užgoždama. P. Macinka, žinoma, nekalbėjo apie moterų teises. Jis turėjo omenyje lyčių ideologiją ir teiginius apie dešimčių lyčių egzistavimą.
„Kai kurie iš mūsų mano, kad yra daugiau nei dvi lytys“, – sakė jis. „Aš manau, kad yra vyras ir moteris, o visa kita greičiausiai yra socialinis konstruktas. Tai kažkas, kas nuėjo per toli.“
H. Clinton pakeitė temą ir nukreipė pokalbį į Ukrainą. „Bet ar tai pateisina Ukrainos žmonių išdavimą, kai jie fronto linijose gina savo laisvę?“ – klausė ji. „Ir jų dvi lytis, jei dėl to nerimaujate?“
Galiausiai P. Macinkos kantrybė išseko. „Ar galiu užbaigti savo mintį? Atsiprašau, jei tai jus nervina. Tikrai atsiprašau.“ Auditorijoje pasigirdo juokas. „Tai manęs nenervina, – atsakė H. Clinton. – Tai daro mane labai, labai nelaimingą.“
Galima spėti, kad tokios diskusijos jai išties kelia nepasitenkinimą. Jos jautrumas P. Macinkos požiūriui į lyčių ideologiją nestebina. 2016 m. rinkimų kampanijoje ji translyčių asmenų klausimą pavertė viena pagrindinių temų, palaikė translyčių mokinių „teisę“ naudotis moterų patalpomis ir rėmė Lygybės aktą, translyčių teises vadindama „aukščiausiu prioritetu“.
2022 m. H. Clinton kiek pakeitė retoriką, teigdama, kad translyčių asmenų darbotvarkė „neturėtų būti prioritetas“ rinkimų metu, tačiau patikino LGBT organizacijas, jog išlieka jų pusėje.
Demokratų partija pripažino, kad jų pozicija translyčių klausimu pakenkė per 2024 m. prezidento rinkimus. Hillary vyras, buvęs prezidentas Billas Clintonas, buvo sunerimęs dėl D. Trumpo reklamų, nukreiptų prieš Kamalą Harris dėl jos paramos mokesčių mokėtojų lėšomis finansuojamoms kalinių lyties keitimo procedūroms. Jis esą net kreipėsi į jos kampaniją, ragindamas atsisakyti šios politikos, tačiau buvo nepaklausytas.
„Pabudusi revoliucija“ ne tik paskatino populizmo augimą, bet ir suteikė medžiagos Putino propagandai. V. Putinas nuolat lygina Vakarų požiūrį į lyčių ir LGBT klausimus su vis griežtesne Rusijos politika šioje srityje, teigdamas, kad Vakarai morališkai degraduoja, nutoldami nuo krikščionybės.
2022 m., kai Rusijos ginklų prekeivis Viktoras Boutas buvo iškeistas į JAV krepšininkę Brittney Griner, jis Rusijos televizijoje pareiškė, kad tai, kas vyksta Vakaruose, esą primena „civilizacijos savižudybę“, ir kritikavo pasakojimus apie daugybę lyčių.
Vakarų priešai seniai kaltina mus moraliniu išsigimimu. Tačiau, autoriaus teigimu, progresyvi politika palengvino tokių kaltinimų sklaidą. Kai dalis politinio elito vaikų lyties keitimą įvardija kaip žmogaus teisę, oponentams, anot jo, nebereikia kurti papildomų argumentų.
Diskusijos, kurioje susikirto H. Clinton ir P. Macinka, paantraštė – „Kas lieka iš bendrų vertybių?“ – iškelia esminį klausimą: apie kokias vertybes kalbama? Apie tas, iš kurių išaugo krikščioniškoji Europa ir Jungtinės Amerikos Valstijos? Ar apie vertybes, kurios, autoriaus manymu, išsivystė po seksualinės revoliucijos?
Tiesa, kuri praėjusią savaitę Miunchene supykdė Hillary Clinton, yra ta, kad jos propaguojama revoliucija griauna Vakarus viduje ir silpnina juos tarptautinėje arenoje. Autoriaus vertinimu, Petras Macinka buvo teisus – ir, galbūt, ji pati tai suprato.
Jonathonas Van Marenas – europeanconservative.com autorius, gyvenantis Kanadoje. Jis bendradarbiavo su „First Things“, „National Review“, „The American Conservative“. Naujausia jo knyga – „Prairie Lion: The Life & Times of Ted Byfield“.
europeanconservative.com
