Žinia apie Latvijos valdžios apsisprendimą atmesti ES primetamas privalomas imigrantų kvotas arba mokėti didžiules baudas kelia dvilypes mintis ir jausmus. Tai jau antrasis iš tiesų principinis – suvereniai valstybei derantis – „braliukų“ žingsnis.
Prieš tai atmetė Stambulo konvenciją. Belieka žavėtis ir džiaugtis — tautai dar įmanoma gelbėtis, jeigu yra noro ir valios. Bet iš kur jų paimti lietuviams, kurie nori to paties ir šneka apie lietuvišką Lietuvą kaip kaimynai – apie latvišką Latviją.
Prarają kuria ne žodžiai, arba „pažiūros“ – visi kalba panašiai ar net vienodai. Ją kuria veiksmai. SSRS laikais išdrįsus prasižioti, kad masiškai plūsta „kacapai“ ir vyksta kolonizacija, laukė represijos. Tokios pat Lietuvoje ir Latvijoje.
Dabar – kiti laikai. Žodžio laisvė: plepėk ir dejuok, kiek patinka, kad per daug imigrantų, jie įžūlūs, nesimoko kalbos ir iš jos tyčiojasi, neketina integruotis. Ir lyg tyčia latvių parodytos politinės drąsos fone – p. A. Valotka šiandien konstatuoja, kad užsieniečių integracijos srityje lietuviai yra beviltiški Europos atsilikėliai.
Tas atsilikimas nėra nukritęs iš dangaus. Jis yra lietuviško mentaliteto rezultatas ir išraiška. Lietuvis iš principo neprieštarauja ir gal net norėtų būti ir išlikti lietuviu. Bet jis neturi valios juo būti. Gali kalbėti ir kalba lietuviškai, kol aplinkybės palankios. Bet užtenka joms pablogėti – savo kalbos jis negina.
Maža to, spaudimas išsižadėti gimtosios kalbos nebūtinai turi būti šiurkštus, kaip carų laikais. Užtenka net hipotetinio pavojaus, kad nukentės asmeninė gerovė ir saugumas. Akimirksniu randasi visiškas abipusis supratimas tarp valdžios ir piliečių: politikams net į galvą nešauna pasipriešinti asmenvardžių rašybos darkymui ar anglų ir kitų kalbų invazijai į formaliai valstybinės lietuvių kalbos vartojimo erdvę, o piliečiams nešauna į galvą šito reikalauti ir juos spausti.
Ta pati takoskyra Nacionalinio susivienijimo (NS) gretose. Beje, ją be galo lengva atpažinti. Tik vienas pavyzdys: į kadaise išsakytas pastabas, kad NS privalėtų viešai išsakyti poziciją dėl imigrantų kvotų ir baudų bei reikalauti Seimo ir vyriausybės apsispręsti taip, kaip tik ką apsisprendė latviai, vienas šios partijos veikėjas A. Pauga pasibaisėjęs pareiškė, jog už tokį įžūlumą sulauktume finansinių ES sankcijų.
Bet juk tai – ne kas kita, o protrūkis to paties prisitaikėliško ir serviliško mentalitato, kuriuo pasižymėjo ir LSSS administratoriai. Be abejo, Lietuvos valstybė sulauktų sankcijų.
Bet juk klausimo esmė kita: bijoti sankcijų ir priimti kasmet neišvengiamai didėsiančias Briuselio kvotas, kol tapsime mažuma savo pačių šalyje, o dar anksčiau neliks net teorinių galimybių suvaldyti kolonistų mases, ar vis dėlto pasipriešinti tokiems reikalavimams?
Lenkai, vengrai, dabar jau ir latviai ne kvaili. Jie puikiai suvokia pasipriešinimo Briuselio organizuojamam ir planingai siekiamam įgyvendinti savo šalių masinio kolonizavimo ir gyventojų pakeitimo atvykėliais finansinę kainą. Bet jie supranta ir šitų kėslų keliamą egzistencinę kainą.
Ir deda ant svarstyklių abi grėsmes: būti užgožtiems, asimiliuotiems ir išnykti palaimingoje apsnūdusio sotumo būsenoje ar vis tik surizikuoti ir sukilti? Jie renkasi riziką ir sukilimą – kaip rinkosi komunizmo sistemos griūties laikais. O mes – lietuviai?
Kol kas lietuviai pasiruošę kapituliuoti. Ir galiausiai – o kaip NS? Norinčių kapituliuoti, atrodo, netrūksta. Bet kiek tokių, o svarbiausia – kokį kelią rinksis dauguma?
Apie tai ypač dera pagalvoti artėjant Vasario 16-ajai. Klausimas turi iš tiesų tragišką potekstę: ar vertėjo Signatarams skelbti Nepriklausomybę, dėl jos lieti kraują kariams ir savanoriams, jeigu daugybei Lietuvos piliečių ir politikų ši auka atrodo nereikalinga ir beprasmė?
Ar tikrai mūsų tikslas – romiai ir sočiai išnykti kaip tautai ir valstybei, ištirpstant Lietuvos teritorijoje įsikūrusių atvykėlių iš visų pasaulio kraštų lydymo(si) katile?
Dėl kalbos. Kad ir su vietiniais, gyvenančiais daug metų Lietuvoje, bestuburiai kalbasi jų kalba!!!
Bet prisiderindami galime pasakytu kad lietuviai prieš 1992 rinkimus pakliuvo ant nuodingos komunistinės užuojautos kabliuko. Jūs, brangūs Lietuvos žmonės, po 50 metų komunizmo statybos ir bankroto atgavę nepriklausomybę patriotiškai tikėjotės nuostabios Lietuvos. Jei ne Landsbergis, su jo griovimais , draskymais ir privatizavimais, tokia ir būtų buvusi, visokių latvių ir estų dideliam nustebimui ir pavydui, nekalbant apie gudus bielorusus.. Bet graži svajonė neišsipildė ir nuo tada lietuviai nepaguodžiami; iki šiol keikia Landsbergį ir jokie latviški estiški pavyzdžiai negali lietuviui įkvėpti tikėjimo Lietuvos ateitimi. Ir pačių lietuvių sau renkama valdžia. Sunkus atvejis.
Kaip apgailėtina! Vietoj to, kad įkvėpti, sutelkti Lietuvius, sukurti stiprią atsvarą kgbistams, administruojantiems Lietuvą, verkšlenti, kokie nuostabūs latviai?….Eik velniop, teoretike!. Galėsi parašyti traktatą apie Lietuvos sunaikinimą.
Kaip apgailėtina! Vietoj to, kad įkvėpti, sutelkti Lietuvius, sukurti stiprią atsvarą kgbistams, administruojantiems Lietuvą, verkšlenti, kokie nuostabūs latviai?….Eik velniop, teoretike!. Galėsi parašyti traktatą apie Lietuvos sunaikinimą.
Radžvilai, oho kokia šventvagystė ir manipuliacija su savo tokiais pareiškimais „ar vertėjo Signatarams skelbti Nepriklausomybę, dėl jos lieti kraują kariams ir savanoriams”
Tai dabar vadinasi nori grįžti į SOVIETYNĄ???? Pasibaisėtina
Žinai, Oho, kokią universitetinę „dūrą” čia mums stumi, apsimesdamas nežinančiu, kad tik vokiečiams paėmus kontrolėn šitą taip okupantų vadinamą Šiaurės-Vakarų kraštą, pavyko surinkti Lietuvos Tarybą, kaip tarpininkę tarp Vokietijos valdžios ir Lietuvių tautos, kad būtų galima atkurti Lietuvių valstybę. Be Antrojo Žalgirio šito nebūtų pavykę, nežinai ar apsimeti nežinančiu? Ir tik nepradėk meluot apie Antantę, kurios Rytinė pusė jame kapituliavo, tiksliau, Brest-Litovsko taikoje.
Žmogau, nežinau ar esi baigęs bent vidurinę mokyklą, bet akivaizdžiai turi teksto suvokimo problemų. Dar keletą kartų perskaityk Profesoriaus tekstą ir tik tada imkis komentavimo. Gal tada protingiau atrodysi.
Kokio profesoriaus? Ar šis profesorius iš tarybinių laikų? Daug tokių tarybinių profesorių buvo, bet su laiku visi jie suvaikėja.
Latvijoje gyvena daug rusų,todėl jie ir nebijo Briuselio įsakynėjimų.
O tai ruskiai latviams suteikia drąsos? Tikras „proto bokštas” esi.
Jei lietuvių nepakeisime nelietuviais ne tik kažkoks neosovieticus arba įslaptintasis baisėsis, bet ir visas internaciukų klanas Lietuvoje pasipiktins, kad už tokį įžūlumą sulauktume finansinių ES sankcijų – ubagyno plėtros.
Galime išdalinti lietuviškus pasus,ir bus mūsiškiai.
Taip, bet tai panašu į „Internazi Conspiracy and Aggression”, ne daugiau. Kažkas iš šios operos.
Ar tu čia dalyvauji kvailių komentarų konkurse, kas kvailiau parašys? Prizininku jau tapai, gali bent laikinai pasidžiaugti.