Sovietiniais laikais buvo taip vadinami draugiškieji teismai, kurie liaudies vardu morališkai pasmerkdavo tuos, kurie nukrypdavo nuo sovietinės ideologijos ar moralės ar ką nors netinkamo padarydavo.
Šiandien vadinamoji „cancel kultūra“ man kažkuo asocijuojasi su tais laikais.
„Cancel kultūra“ (angl. Cancel Culture, lietuviškai kartais verčiama kaip „atšaukimo kultūra“ arba „pašalinimo kultūra“) – tai kolektyvinis asmens, grupės, ar organizacijos viešas atstūmimas, boikotavimas ar smerkimas dėl jų pasakytų žodžių, veiksmų ar seniau padarytų nusižengimų, kurie laikomi nepriimtinais, įžeidžiančiais ar diskriminaciniais.
Šis reiškinys iš esmės kilo ir gajus tapo socialinėje žiniasklaidoje, kur bet kuris žmogus gali lengvai prisidėti prie visuotinio pasmerkimo.
Rezultatas: „Atšauktas“ asmuo ar organizacija gali patirti rimtų socialinių ir profesinių pasekmių, įskaitant reputacijos praradimą, darbo vietos netekimą, sutarčių nutraukimą ar boikotą.
„Cancel kultūra“ pasireiškia keliais etapais, dažniausiai prasidedančiais žiniasklaidoje ar internete:
1. Viešas apšaukimas (Call-out)
Pradžia. Viskas prasideda nuo to, kad asmuo (dažnai garsus žmogus, politikas, ar įmonė) paskelbia ar padaro tai, kas sukelia visuomenės pasipiktinimą (pvz., pasisakymas, rasistinis juokelis, įtarimai seksualiniu priekabiavimu ar pan). Na pavyzdžiui, netinkamai atsako į klausimą „Kam priklauso Krymas” arba netiki mokslu.
Plitimas. Socialinių tinklų vartotojai (ypač „Twitter“, „Facebook“ ir „Instagram“) pradeda aktyviai dalintis ir komentuoti šį įvykį, paversdami jį „trendine“ tema (angl. trending topic). Arba koks nors žinomas savo žinomimu žmogus pasako „fas”.
2. Smerkimas ir Boikotas (Cancellation)
Palaikymo atšaukimas. Pvz., nustojama sekti socialinėje žiniasklaidoje, ignoruojami darbai, reikalaujama pašalinti iš viešosios erdvės (pvz., atšaukti jo koncertus ar laidas). Prieš įmonę pvz., gali būti raginama boikotuoti produktus ar paslaugas, kol įmonė neatsiriboja nuo nusižengusio asmens arba nepakeičia politikos.
Pasekmės. Žiniasklaida greitai pasigriebia istoriją, padidindama spaudimą, o darbdaviai ar rėmėjai gali nutraukti sutartis, bijodami prarasti savo reputaciją (pvz., praradimas darbo vietos, nutrauktos reklamos sutartys).
3. Atsakomoji reakcija (Diskusijos)
Šis reiškinys dažnai sukelia aštrias diskusijas apie žodžio laisvę: Kritikai teigia, kad „cancel kultūra“ riboja žodžio laisvę ir neleidžia žmonėms kritikuoti tam tikrų jautrių temų.
Ar Jūs kada nors susidūrėte su šiuo mūsų laikų reiškiniu?
….sveikinu nelabai gerb.redakcija su nepaprastai gausejanciu skaitytoju ir komentuotoju buriu.Kazi,ka galvoja reklamdaviai….
Ostrakizmas senas ir seniai žinomas reiškinys. Mūsų laikais yra perdėm žiniasklaidos žinioje, kuri savo ruožtu bijo neįtikti visuomenės kontrolės aktyvistams ir aktyvistėms