JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę pradėti karinius smūgius Iranui – toks žingsnis, pasak ekspertų, galėtų dar kartą pademonstruoti Jungtinių Valstijų karinę galią ir atskleisti Rusijos bei Kinijos ribotas galimybes ginti savo sąjungininkus.
Nors Maskva ir Pekinas pastaraisiais metais aktyviai siekė įsitvirtinti Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, prisistatydami kaip infrastruktūros ir karinės technikos partneriai, nei Rusija, nei Kinija nesiėmė veiksmų ginti savo sąjungininkės Venesuelos, kai JAV sausio 3 dieną pradėjo operaciją, kurios metu buvo nuverstas diktatoriaus Nicolás Maduro režimas.
Ekspertų teigimu, galimi smūgiai Iranui, kartu su veiksmais Venesueloje, parodytų, kad JAV karinė galia išlieka neprilygstama, o net tokie geopolitiniai varžovai kaip Kinija negali su ja konkuruoti.
„Pekinas greičiausiai apsiribotų įprastais pasmerkimais ir raginimais laikytis santūrumo, tačiau gilesnė išvada būtų nepatogi: Kinijos partnerystė suteikia labai mažai apsaugos, kai Jungtinės Valstijos nusprendžia veikti“, – trečiadienį teigė Demokratijų gynimo fondo vyresnysis Kinijos politikos analitikas Craigas Singletonas.
Pasak jo, Venesuelos atvejis tai jau parodė regioniniu mastu, o smūgiai Iranui šią realybę išryškintų pasauliniu lygiu. Nors Kinijos pareigūnai viešai kaltintų Vašingtoną neapgalvotumu ar agresija, privačiai tai, anot Singletono, tik patvirtintų seniai egzistuojančią Pekino nuomonę, kad JAV yra vienintelė valstybė, galinti ir pasirengusi greitai projektuoti karinę jėgą keliuose regionuose vienu metu.
„Dvi sudėtingos karinės operacijos dviejuose skirtinguose regionuose, atskirtos vos kelių savaičių, sustiprintų pagrindinį Kinijos vertinimą: Amerikos karinė galia išlieka neprilygstama, o Vašingtonas yra pasirengęs ja pasinaudoti, kai rizika atrodo valdoma“, – sakė C. Singletonas.
Panašios nuomonės laikosi ir Strateginių bei tarptautinių studijų centro gynybos ir saugumo departamento vyresnysis patarėjas Markas Cancianas. Jis teigia, kad tokios šalys kaip Iranas ir Venesuela, pasirinkusios glaudesnius ryšius su Rusija ir Kinija, greičiausiai jau supranta šių aljansų ribotumą.
Pasak M. Canciano, Venesuela palaiko ilgalaikius ryšius su Rusija ir perka rusišką karinę techniką, tačiau Maskva nėra pajėgi ar pasirengusi apginti Karakaso nuo JAV smūgių ar užkirsti kelią režimo nuvertimui. Galimi kariniai veiksmai Irane, anot jo, dar labiau išryškintų Rusijos ir Kinijos galios ribas.
„Manau, kad daugelis šalių jau mato, jog Rusija ir Kinija negali jų apsaugoti, o tokie aljansai turi rimtų apribojimų“, – penktadienį „Fox News Digital“ sakė M. Cancianas. „Smūgiai Iranui tai tik dar kartą patvirtintų.“
Eksperto teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl Maskva ir Pekinas negali veiksmingai ginti savo partnerių, yra pasaulinio karinio buvimo stoka.
„Jungtinės Valstijos turi karines bazes visame pasaulyje ir pasauliniu mastu dislokuotą karinį jūrų laivyną. Kinija to neturi. Rusija to neturi“, – teigė M. Cancianas. „Nors abi šalys turi stiprias kariuomenes, jos neturi pajėgumų globaliai ginti sąjungininkus.“
Tuo metu D. Trumpas ir toliau svarsto galimus veiksmus Irano atžvilgiu. Sausio 11 dieną jis žurnalistams lėktuve „Air Force One“ sakė, kad administracija „svarsto kelis labai griežtus variantus“. Vėliau prezidentas paskelbė, jog visi susitikimai su Irano režimu yra atšaukti, kol nesiliaus „beprasmis protestuotojų žudymas“.
Trečiadienį D. Trumpas teigė, kad nors smurtas Irane esą sumažėjo, jis neatmeta karinių veiksmų galimybės ir kad JAV „stebės situaciją“. Penktadienį jis pridūrė, jog kol kas smūgiai sustabdyti, nes Iranas atšaukė daugiau nei 800 žmonių egzekucijas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad perspėjimai apie galimus JAV karinius smūgius Iranui yra „kategoriškai nepriimtini“ ir prilygsta „ardomajam išorės kišimuisi“. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning taip pat pareiškė, kad Pekinas nepritaria bet kokiam kišimuisi į kitų valstybių vidaus reikalus.
Primename, kad 2025 metų gruodį Irane kilo masiniai protestai dėl ekonominių sunkumų ir referendumo prieš teokratinį režimą. JAV įsikūrusios žmogaus teisių organizacijos duomenimis, per neramumus žuvo daugiau nei 2 tūkst. žmonių, tačiau kai kurie šaltiniai teigia, kad aukų skaičius gali siekti net kelias dešimtis tūkstančių.
Pastaraisiais mėnesiais D. Trumpas jau yra leidęs vykdyti kelias dideles karines operacijas – be veiksmų Venesueloje, gruodį buvo suduoti smūgiai Nigerijoje ir Sirijoje, nukreipti prieš su „Islamo valstybe“ siejamus taikinius. Birželį JAV taip pat atakavo Irano branduolinius objektus Fordo, Natanzo ir Isfahano miestuose.
Prie šio pranešimo prisidėjo „Associated Press“
foxnews.com
