Alina Laučienė kartu su bendražygiais titaniškomis pastangomis teisme apgynė lietuvių teisę reikalauti, kad Lietuvoje nuolat gyvenantys nelietuviai bendrautų lietuvių kalba, o agresyviems rusams ir kitiems kitataučiams būtų galima priminti, jog Lietuvos šeimininkai yra lietuvių Tauta.
Išsamiau apie šią kovą portalo pozicija.org tekste.
Šis mūšis buvo svarbus ne tik lietuvių kalbos ir tuo pačiu Lietuvos valstybės apgynimui. Jo dėka sužinojome, kas yra kas, ypač kalbant apie tuos, kurie politikuoja ar aktyviai reiškiasi viešojoje erdvėje.
Visiems viskas aišku dėl Aliną įskundusių privačios detektyvų kontoros vadovo Olego Rimano ir buvusio Vilniaus miesto tarybos nario Marko Adamo Haroldo bei juos palaikiusių. Vykdant jų pageidavimus Lietuva neišvengiamai taptų tautų katilo teritorija be titulinės lietuvių tautos ir valstybinės lietuvių kalbos. Tokios teritorijos likimas aiškus – būti suvirškintai kurio nors galingo kaimyno.
Nekyla abejonių ir dėl tų, kurie karštai rėmė Alinos kovą – palaikė ją viešai, aukojo lėšas jos gynybai ir galiausiai patys lankėsi teismo posėdžiuose, kurių buvo net 9. Šie žmonės yra tikrieji Lietuvos patriotai, kurie pačiu tikriausiu būdu – savo darbais – patvirtino troškimą išsaugoti Lietuvą.
Patriotais besivadinantys politikai neparėmė Alinos jos kovoje
Bet daugiausia yra tokių, kurie, nors žinojo, kas vyksta, tylėjo ir niekaip neparėmė Alinos jos kovoje. Tai yra beveik visi politikai, nuomonės formuotojai ir visuomenininkai. Gal ir jiems nerūpi lietuvių kalbos ir Lietuvos valstybės likimas? Tačiau perskaičius jų pasisakymus atrodo visai kitaip – beveik visi yra pasirengę draskyti marškinius ant krūtinės vardan tos Lietuvos. Tai kodėl jie neparodė jokio dėmesio Alinos bylai?
Patriotais besivadinantys politikai neparodė todėl, kad Alina jiems yra tik konkurentė – ji atstovauja Nacionalinio susivienijimo daliai, kuri palaiko profesorių Vytautą Radžvilą kovojant už partijos išsaugojimą sąjūdinio tipo Lietuvos išsivadavimo judėjimo avangardu. Taip pat Alina jiems yra nepatogi, nes drąsiai ir be kompromisų stojo prieš globalistinį Lietuvos naikinimo volą, kuris siekia sunaikinti nacionalines valstybes.
Tie politikai nieko negali prikišti Alinai ir profesoriui Vytautui Radžvilui dėl jų lojalumo Lietuvai, dėl geopolitinės orientacijos, todėl išreikštas palaikymas Alinai jų niekaip negali sukompromituoti. Tai kas jiems trukdė paremti Aliną? Atsakymas – smulkus merkantilinis išskaičiavimas ir baimė. Parašyti porą palaikančių frazių veidaknygėje arba kartą pasirodyti teisme, jeigu ten nufotografuos ar nufilmuos žiniasklaida ir laimėti populiarumo taškų kaip Alinos „rėmėjas“ – gal ir būtų galima. Bet palaikyti ne dėl piaro, lankytis teismo posėdžiuose – šitaip vargintis „patriotai“ nepratę ir nemėgsta. Asmeniškai iš solidarumo ateiti palaikyti Alinos kovos – ne jiems. Ne lygis – tegul eina kiti.
Bijojo pakliūti į globalistų nemalonę
Net iš tolo niekada nesiveržusi į jokią valdžią Alina jiems – tik konkurentė. Kitaip suvokti ir vertinti jos kovą politiniai vertelgos neįstengia. Taip pat daugelis apie tautines ir krikščioniškas vertybes nepaliaujamai tauškiančių politikų tiesiog bijojo pakliūti į globalistų nemalonę, jeigu Alina būtų buvusi nuteista. Ir taip jie elgėsi nepaisant, kad Alinos byla buvo ypatingai svarbi pačios Lietuvos valstybingumo apgynimui. Todėl tie politikai tėra apgailėtini savanaudžiai, o daugelis ir bailiai. Jie gali išduoti Lietuvą, jeigu tik jiems valstybės gynimas kaip nors kirsis su jų savanaudiškais interesais. Alinos byla atskleidė žiaurią tiesą, kiek mažai „patriotinėje“ stovykloje yra politikų, pasiruošusių rimtai veikti ir nors kiek rizikuoti savo asmenine gerove ir komfortu dėl Lietuvos išlikimo, ir kiek daug prie valdžios lovio besiveržiančių plepių, kurie dėl Lietuvos nejudina nei piršto ir iš esmės yra naujieji kostai kubilinskai ir juozai markuliai.
Tą patį galima pasakyti ir apie visokius nuošalyje likusius įtakotukus ir visuomenininkus. Alinos byla parodė, kad jie tėra smulkūs politikieriai, besirūpinantys tik apgailėtinų patiktukų rinkimu ir glamūriniu populiarumu bei galimybėmis pakliūti į sisteminės žiniasklaidos akiratį. Lietuva jiems rūpi tik tiek, kiek netrukdo siekti savanaudiškų tikslų.
Skirtis tarp V. Radžvilo ir V. Sinicos Nacionalinio susivienijimo sparnų
Ši byla tapo dar viena skirtimi tarp V. Radžvilo ir V. Sinicos Nacionalinio susivienijimo sparnų. Kol partijoje nebuvo išryškėjęs skilimas, kai kurie V. Sinicos šalininkai bent jau žodžiais rodė didesnį ar mažesnį palankumą ir palaikymą Alinai. Viskas pradėjo keistis, kai p. Sinica, flirtuodamas su Algiu Ramanausku, kuris kažkada buvo Alinos mokinys, sugalvojo drauge apsilankyti eiliniame teismo posėdyje. Tai įvyko po to, kai p. Ramanauskas, dalyvaujant V. Sinicai, skandalingai prikalbėjo apie rusų kultūros vartotojus pasvarstydamas, ar pirma reikėtų juos šaudyti, ar atimti iš jų vaikus. Bet ar iš tikrųjų ėmė ir sugalvojo?
Juk p. Sinica nėra žalias politikos naujokas. Jis puikiai žinojo, kokio plataus atgarsio sulaukė ta skandalinga laida, po kurios LRT buvo priversta nutraukti bendradarbiavimą su A. Ramanausku, o konservatoriams teko pašalinti jį iš partijos. Todėl toks apsilankymas būtų buvęs ne parama Alinai, bet smūgis jai – pamėginkite įsivaizduoti, ką būtų turėjusi neapykantos kalba nepagrįstai kaltinta mokytoja atsakyti į gausiai susirinkusių žurnalistų klausimą, kaip ji vertina rusų kultūros vartotojus sumaniusio pašaudyti šoumeno palaikymą ir ar ji savo straipsnyje nebus išsakiusi tokio paties požiūrio. Sunku patikėti, kad p. Sinica galėjo nesuprasti Alinai iškilusios grėsmės būti sukompromituotai. Ta grėsmė buvo visiškai reali. Lyg tyčia tame teismo posėdyje apsilankė kaip reta daug žurnalistų. Suprato p. Sinica šią grėsmę ar ne, bet kuriuo atveju jis neįspėjo Alinos ir elgėsi kaip provokatorius. O štai atsitiktinai sužinojusi apie nekviestų palaikytojų planus Alina suprato, kad pakvipo pavojinga provokacija. Jos reakcija buvo vienareikšmiška – įspėjimas, kad jeigu p. Sinica ir p. Ramanauskas pasirodys teismo posėdyje, jų bus paprašyta išeiti.
Nuo tada p. Sinicos ir jo palaikytojų Nacionaliniame susivienijime parama Alinai pasibaigė. P. Sinicos rėmėjų antipatija Alinai dar labiau sustiprėjo, kai pradėjo ryškėti Sincos ir jo šalininkų siekis užvaldyti partiją, o Alina Laučienė bekompromisiškai stojo į profesoriaus Vytauto Radžvilo pusę. Prasidėjo menkinimai, kad bepigu Alinai būti tokiai drąsiai, kai ji yra pensijinio amžiaus ir jai negresia atleidimas iš darbo, pasipylė reikalavimai pasiaiškinti, kas leido partijos lėšomis remti Alinos teisinę gynybą ir t. t. Nors p. Sinica tiesiogiai prie tų išpuolių neprisidėjo, tačiau nepadarė nieko, kad jie liautųsi.
Todėl teismo posėdžiuose toliau lankėsi tik profesorių Vytautą Radžvilą remiantys partijos nariai ir kiti patriotiški piliečiai.
Pavėluota ir keista „pagalba“
Paskelbus teismo nuosprendį p. Sinica viešai lakoniškai pasidžiaugė Alinos pergale ir pasigyrė, jog būdamas Seimo nariu siūlys siaurinti Baudžiamojo Kodekso straipsnio formuluotes, kad ateityje mažėtų tokių bylų galimybė. Dar vienas pavėluotos „pagalbos“ atvejis, kai reikia atsižymėti neva prisidedant prie sunkios kovos už lietuvių kalbą. Jis puikiai supranta, kad tyla dėl šio reikalo jam nenaudinga, nes vyksta ne tik teisminis ginčas dėl to, kam priklausys ir koks bus Nacionalinis susivienijimas, bet ir kova dėl visuomenės ir partijos narių protų bei sielų. Bet neapsigaukime – reikia vertinti ne vien tai, kas padaryta paskutiniu momentu, kai skubama nugvelbti ir užsidėti svetimos pergalės laurus, bet ir kas nebuvo padaryta, kai bylos baigtis toli gražu nebuvo aiški. Bet tai dar ne viskas. Atskubanti p. Sinicos „pagalba“ yra ne tik pavėluota, bet atrodo keista.
Pasak jo, Aliną į teisiamosios suolą atvedęs BK straipsnis turėtų būti kiek įmanoma susiaurintas, kiek tą leistų ES teisė. Seimo nariui nekyla klausimas, ar yra ir ar įmanoma ką nors siaurinti. Jeigu jis būtų ne dėl „paukščiuko“ ir pigių populiarumo taškų, bet rimčiau rūpinęsis ir domėjęsis Alinos teismo aplinkybėmis, būtų žinojęs, kad policija net kelis kartus atsisakė inicijuoti baudžiamąją bylą, nes jos tyrėjai straipsnyje neįžvelgė jokio nusikaltimo. Bylą tiesiogine to žodžio prasme sukurpė prokuratūra, ja besidomėjusiems ir lankiusiems teismo posėdžius buvo akivaizdu, kad buvo užsakytas ir vykdomas politinis susidorojimas. Keista, kad p. Sinica šito nesupranta arba nenori pripažinti. Kitaip suprastų, kad nuo tokių susidorojimų neapsaugos jokios BK pataisos. Alinai padėjo reali jos stojusių ginti žmonių parama. Bet gal labiau nenori.
Daryti tai, kas būtina išlikti Lietuvai, ar daryti dėl Lietuvos tik tai, kas nesupykdys Briuselio?
Mat užsimojęs tikslinti BK straipsnį jis pareiškia tai darysiantis tik tiek, kiek leistų ES teisė. Be klusnumo ES pareiškimo – niekaip neišeina. Kiek ir kaip galima ginti lietuvių kalbą, turi spręsti Briuselis. Be jo pritarimo ir palaiminimo – nei žingsnio. Na, bet gerai nors tai, kad rašo atvirai, o mintis – absoliučiai aiški. Alinos byla atskleidė ir šią NS suskaldžiusią takoskyrą. Daryti tai, kas būtina išlikti Lietuvai, ar daryti dėl Lietuvos tik tai, kas nesupykdys Briuselio? Iš tikrųjų šis svarbiausio prioriteto – Vilniaus ar Briuselio interesas? – klausimas suskaldė NS į dvi partijas. Viena – V. Radžvilo prolietuviška NS ant Vilniaus platformos (NS-Tautos Forumas). Kita – V. Sinicos NS ant Briuselio platformos (NS-PropPatria).
Štai taip Alinos byla perskėlė Lietuvą tarsi kalaviju. Todėl ateityje, kai kas nors pradės postringauti apie meilę ir rūpestį lietuvių kalba ir Lietuva, siūlau paklausti tokių saldžialiežuvių veidmainių ir dažnai bailių: kur jie buvo kai Alinos teismo posėdžių metu vyko žūtbūtinis mūšis už kalbą ir valstybę?
Be aiškaus supratimo bei pasirinkimo „…kas būtina išlikti Lietuvai, ar daryti dėl Lietuvos tik tai, kas nesupykdys Briuselio?” iš Lietuvių tautinės ir Lietuvos valstybinės pražūties liūno galime neišsikapstyti. Autorius labai tiksliai įvardina takoskyrą Lietuvoje.
Stankūnui pavydas bambą graužia, kad Sinicos žinomumas kyla, o jis vis dar niekam nežinomas žmogelis. :))) Radžvilas aplamai dingęs, kaip toks gali vadovauti partijai- pagiežingas, piktas ir niekuo nesiskiria nuo ts-lkd senelio. O Stankūnas iš viso nieko nenuveikęs Vilniaus miestui, veiklos nesimato, uždavus klausimą tik grasinti teismais sugeba arba visus blokuoti ( geras laisvo šalininkas !!! ) . Tik opozicijoj Nemunaitis dirba, o Stankūnas matyt nespėja. Apie tokį Gaudentą iš viso patyliu- žiūrėjau posėdį kadaise, tai žmogus nesusigaudo kur pateko, klausimų nesugeba užduoti, jokios komunikacijos.
Gražu žiūrėti kiek čia subėgo draugo Sinicos fanų ir koservatnykų botų….Smulkmena, bet maloni…akivaizdu, kad gerb.prof. Vytautas Radžvilas, daug kam trukdo, nes jis panšus į PUNTUKĄ……kurį patraukti iš kelio labai norisi…bet per didelis ir per sunkus…žiūrėkit tik nepatrūkit besistengdami…Triskart ura draugui Sinicai, pačiam pačiausiam Marijos žemės ir jos gyventojų kalbos nenuilstamam GYNĖJUI….Bet kaip sakoma, dar ne vakaras…pažiūrėsim ar Lietuvos teismai bus objektyvūs….kuom aš aišku abejoju, bet kartais kaip ne keista būna priimami teisingi sprendimai…Dėl Žemaitaičio, tai nereikia varyti…kad jis konservatorių projektas ir arkliui aišku…
Triskart ura vatnikams Radžvilui, Stankūnui, kurie yra prieš poligoną, prieš paramą Ukrainai. Junkitės su Žemaitaičiu arba su Tutkum.
Radžvilas panašus ne į PUNTUKĄ, o į PUTINĄ, kuris nori valdyti per amžius partiją, diktatūros būdu, daugumos neturi, bet šito nesupranta.
Visai Stankūnas suvatnikėjo :(((( groja ir šoka į vieną dūdą su antivalstybininkais.
Manau, galimai įmanoma perimti dalį Valstiečių žaliųjų sąjungos ( I.Vėgėlė ir R.Jankūnas, matyt, ir toliau su ja ) , pirmininkaujamos A.Verygos, kuri, mano nuomone, visiškai nebesirūpina valstybinės lietuvių kalbos gynimu, ir kuri atvedė Tomaševskio partiją į valdančią koaliciją. Gal net ir Nemuno aušros, kuri taip pat , manau, abejinga valstybinės lietuvių kalbos statuso stiprinimui.Vardan tos Lietuvos vienybė težydi. užtenka tarpusavio nesutarimų. Kitu atveju gali laukti nesėkmė rinkimuose.
Rėmiau poniios Alinos teisinę kovą, bet į tuos stankūniečius žiūriu kaip į niekingus atskalūnus. Įdomu, ką tokiomis savo rašliavomis jie stengiasi pasiekti? Aš, nors ir neliktų Sinicos vadovaujamo NS, į jų (stankūniečių ir kt.) pusę net nežvilgtelėčiau.
Citata : „Mat užsimojęs tikslinti BK straipsnį jis pareiškia tai darysiantis tik tiek, kiek leistų ES teisė. Be klusnumo ES pareiškimo – niekaip neišeina.” 😀 😀 😀 😀
Tai Stankūnai pasakyk, kaip pakeisti įstatymą, jeigu jis prieštaraus ES teisei ir jo net neleis REGISTRUOTI Seime ir IŠBRAUKS iš darbotvarkės, kaip NEATITINKANTĮ ES TEISĖS REIKALAVIMAMS.
ŽIŪRIU STANKŪNAS TIK PLAKTI LIEŽUVIU SUGEBA, BET REALIAI NESUPRANTA KAIP YRA PRIIMINĖJAMI ĮSTATYMAI. VISIŠKAS NESUSIPRATĖLIS.
Stankūnas pamiršo paminėti, kad šv. Alinos advokatui buvo sumokėta partijos lėšomis, nors pinigai jos teisinei gynybai buvo renkami ir iš gyventojų ilgiau nei pusmetį. Jei, kaip aiškina Stankūnas ir co, gyventojai taip noriai aukoja Alinai, kam dar reikėjo tuštinti partijos kasą?
Metus laiko jau buvo rinktos įmokos iš gyventojų. Pati pernai sausio mėnesį pervedžiau ir nenoriu, kad dabar ši auka nueitų kažkokiai atskalūnei TF.
Taip, taip. Ir beveik metus rinko pinigus iš gyventojų, ir iš partijos lėšų pervedė keletą tūkstančių advokatui. O tie kaulijimai iš gyvrntojų labai suaktyvėjo, kai eadžvilas su stankūnu neteko prieigos prie partijos sąskaitos. Sutapimas?
Nacionalinis susivienijimas buvo vienintelė politinė jėga, kuri aiškiai suvokė dabartines Lietuvos ekonomines, socialines ir kultūrines (bei nekultūringumo) problemas ir išdėstė, kaip jas spręsti. Kalbėjo atvirai ir dalykiškai, kaip spręsti nežabotos migracijos, neprofesionialių švietimo ir teisėsaugos biurokratų sukeltą sumaištį. Visada pabrėžė, kad būtina saugoti valstybinę kalbą ir Konstitucijoje įtvirtintą valstybės nepriklausomybę. Buvo viltis, kad Vytautas Sinica, tapęs Seimo nariu, tikrai padidins Nacionalinio susivienijimo (kurį visada vadinau Tautos susivienijimu) žinomumą ir autoritetą. Tačiau tokio kivirčo, kuris net suskaldytų NS, net šiurpiausiame sapne nesitikėjau. Kam dabar nuo to, kad NS skilo, gerai? Kas dėl to džiūgauja? Ar dabar dr. Vytautas Sinica ir prof. Vytautas Radžvilas tikrai tapo priešais? Argi nesuvokiate, kad būtina tuojau pat nutraukti visus kivirčus ir dirbti kartu Lietuvos valstybės labui?
NIekas nesivienys, nes radžvilistai jau tiek purvo papylę yra ant Sinicos aplinkos, kad jau nėra kur daugiau. Nieko nepadarysi kai kas senatvėje lieka garbinti ir orūs, o kai kam smegenys ant tiek suminkštėja, kad niekas nepadės. Tik melais ir manipuliacijom sugeba užsiimti.
Stankūnas vėl vaistus užmiršo išgerti. Manau radžvilistams jau laikas eiti lauk iš partijos, nes tik kiršina visus. Tokie gali jungtis prie Žemaitaičio, tas labai mėgsta kiršinti visuomenę taip pat.
Kaip gaila, nebėra prie ko jungtis, nes Žemaitaitis yra konservatorių produktas, o Sinicos draugeliai su juo pačiu irgi įkritę į konservatorių puodą. Išeitų, jeigu eitume ten, susitiktume su dviem nemaloniom personom, tad nutarėme likti su viena ir pasižiūrėti, kaip jiems sekasi lieti prakaitą dėl Lietuvos ir gelbėti partiją. Erziname, ar ne? Ištversite, ponuliai, juk esate tikrai šaltų nervų.
Iš tūkstančio tik vienas tegali, būdamas išmestas iš partijos susirinkti kitus išmestus ir suspenduotus, pasivogti partiečių asmeninius duomenis, skambinti po visą Lietuvą partiečiams, kurie nežino nei bū, nei me apie susidariusią padėtį, sušaukti neteisėtą susibėgimą, pasiskelbti pirmininku, oi, atsiprašau, jį, atrodo, išrinko, ir tas išrinktasis dievukas rašo, kad gyvena pagal metų laikus: rudenį mane išmetė iš partijos, pavasarį grįžau į partiją. Bet visi skaitėme, kaip jo motinėlė rašė, kad negrįžo, o jos sūnelis išstūmė Radžvilą. Kaip galėjo išstumti, jeigu Pirmininko net nebuvo, kaip ir Jo sekėjų, tame susilėkime? Pakvietimų tai negavom, mums niekas neskambino todėl neskambinkit varpais, kad gyvename demokratinėje valstybėje. Kokia ten dar demokratija gali rūpėti užgrobikams? O dabar lakstykite po kraštą ir agituokite bet ką stoti į tą savo Propatrijinę partiją – ateis laikas ir jie suvarys jums peilį į nugarą, kaip patys padarėte. Nuo savo piktų darbų neįmanoma pabėgti, jų kojos greitesnės už jūsiškes. Kaip sakoma, sėkmės, propatrijiečiai, lankstantis prieš ES ir puolant į konservatorių glėbį. Tik nosies nesusimuškit ir sprando nenusisukit taip paknopstomis bebėgdami. Je je, jūsų idoluko kojos greitos įtikt tautos priešams.
Gal gerb. Stankūnas galėtų paklausti Seimo narių I.Vėgėlės, R.Jankūno, kodėl jie yra vienoje Seimo frakcijoje su Tomaševskio partijos atstovais,kurie buvo pateikę Seimui Tautinių mažumų įstatymo pataisas Nr. XIIP-2242 , kuriomis, mano nuomone, galimai būtų įteisinta dvikalbystė Lietuvoje, o galbūt ir faktinė Pietryčių Lietuvos autonomija? Gal gerb. Stankūnas galėtų prisiminti, kad būtent Seimo nario Vytauto Sinicos ryžto ir argumentų dėka šios pataisos buvo atmestos Seime ir galimos dvikalbystės Lietuvoje faktinio įteisinimo grėsmė nutolo ?
Ar minusuotojas galimai už dvikalbystę Lietuvoje?
O tu pats paklausk Vėgėlės ar Jankūno, ko siuntinėji kitą? Ar esi Stankūno viršila? Nesusireikšmink taip. Ir nepavydėk Stankūnui, nes žinai, kad jis aukščiau už tave stovi ir yra daug už tave protingesnis. Žinok, nustatyta… pagal tavo komentarą.