JAV prezidentas teigia, kad aštuonioms šalims bus taikomi 10 proc. muitai už nepritarimą JAV siekiui perimti pusiau autonominės Danijai priklausančios Grenlandijos kontrolę.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad kai kurioms Europos sąjungininkėms bus taikoma didėjanti muitų virtinė už pasipriešinimą Jungtinių Valstijų siekiui perimti Grenlandijos kontrolę.
Šeštadienį socialiniame tinkle Truth Social paskelbtame įraše D. Trumpas nurodė, kad nuo vasario 1 d. 10 proc. muitai bus taikomi Danijai, Suomijai, Prancūzijai, Vokietijai, Norvegijai, Švedijai, Nyderlandams ir Jungtinei Karalystei. Jis pridūrė, kad nuo birželio 1 d. šie tarifai bus padidinti iki 25 proc. ir galios tol, kol bus pasiektas susitarimas dėl Grenlandijos įsigijimo JAV naudai.
Europos šalys į šiuos pareiškimus iš karto nesureagavo
Ilgame įraše socialiniuose tinkluose D. Trumpas teigė, kad muitai įvedami keršijant už, jo teigimu, „keliones į Grenlandiją nežinomais tikslais“, ir apkaltino visas minėtas šalis žaidžiant „labai pavojingą žaidimą“, priešintis JAV teritorinės kontrolės siekiams.
JAV, pasak D. Trumpo, bandė įsigyti Grenlandiją „daugiau nei 150 metų“. Jis pridūrė, kad poreikis perimti šią teritoriją tapo dar svarbesnis planuojamam JAV priešraketinės gynybos skydui, vadinamam „Auksiniu kupolu“, kuris apimtų ir „galimą Kanados apsaugą“.
Reportaže iš Vašingtono Al Jazeera žurnalistas Mike’as Hanna šį žingsnį pavadino „precedento neturinčiu“. Pasak jo, akivaizdu, kad prezidentas D. Trumpas į šį klausimą žiūri itin rimtai, pirmą kartą įvesdamas muitus artimiausiems JAV sąjungininkams, kartu kartodamas perspėjimus apie „planetos saugumą, saugumą ir išlikimą“.
Protestai Danijoje ir Grenlandijoje
D. Trumpo pareiškimas buvo paskelbtas tuo metu, kai tūkstančiai žmonių susirinko Danijos miestuose protestuoti prieš respublikonų grasinimus perimti Grenlandijos kontrolę.
Sostinėje Kopenhagoje protestuotojai mojavo Danijos ir Grenlandijos vėliavomis ir skandavo „Kalaallit Nunaat“ – Grenlandijos pavadinimą grenlandų kalba.
Grenlandijos sostinėje Nuuke šimtai žmonių, nepaisydami beveik minusinės temperatūros, lietaus ir apledėjusių gatvių, žygiavo mitinge, palaikydami salos savivaldą.
„Al Jazeera“ žurnalistas Rory Challandsas, tiesiogiai pranešęs iš Nuuko, sakė, kad žinia apie planuojamą muitų didinimą protestų dalyviams sukėlė „didelį nerimą“.
„Jie supranta, kad iš esmės negalėtų nieko padaryti, jei Donaldas Trumpas iš tikrųjų nuspręstų pasiųsti karius“, – teigė jis. Pasak Challandso, Danija pastarosiomis savaitėmis bandė nuraminti JAV administraciją, pabrėždama pasirengimą rimtai žiūrėti į Arkties saugumą.
Protestai įvyko praėjus vos kelioms valandoms po to, kai dvišalė JAV Kongreso delegacija Kopenhagoje bandė patikinti Daniją ir Grenlandiją dėl Amerikos paramos.
„Tikiuosi, kad Danijos Karalystės žmonės nepraras pasitikėjimo Amerikos žmonėmis“, – sakė senatorius Chrisas Coonsas, pridurdamas, kad JAV gerbia Daniją ir NATO „už viską, ką padarėme kartu“.
NATO vidaus įtampa
Muitų grėsmė pakelia tai, ką Challandsas apibūdino kaip „vidinį NATO konfliktą“, į naują lygmenį. Tai žymi potencialiai pavojingą įtampos eskalavimą, galintį dar labiau apsunkinti 1949 m. įkurto aljanso veikimą ir bendro saugumo architektūrą Europoje bei Šiaurės Amerikoje.
Nuo sausio sugrįžęs į Baltuosius rūmus D. Trumpas ne kartą tvirtino, kad JAV turėtų kontroliuoti Grenlandiją. Anksčiau šią savaitę jis pareiškė, jog bet koks scenarijus, pagal kurį Arkties sala nebūtų JAV rankose, būtų „nepriimtinas“.
Remiantis praėjusių metų sausį paskelbta apklausa, 85 proc. Grenlandijos gyventojų nepritaria prisijungimui prie JAV, o tik 6 proc. pasisako už.
Nors Grenlandija ir Danija atmeta idėją, kad sala galėtų „priklausyti“ JAV, pastangos pakeisti Vašingtono poziciją kol kas atrodo bevaisės. Danijos ir Grenlandijos užsienio reikalų ministrai šią savaitę Vašingtone susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir pripažino, kad jiems „nepavyko pakeisti Amerikos pozicijos“.
aljazeera.com
Kai JAV nusispjovė į Tarptautinę teisę, konvencijas, ir Lietuvai eilinį kartą vėl gresia Jėgos teisės panaudojimas prieš ją, prieš mus, reiktų pradėti sakyti tiesą („Dites la vérité et vous humilierez le diable“), nesvarbu, kad ji kriminalizuota ir uždrausta, ir tokiu būdų gėdinti velnią, žodžiu, blogį ir nukariautojus. Agresyvius konspiratorius.
„JAV nori Grenlandijos. Ar dirbtinis intelektas yra priežastis? Didelių duomenų apimtys didėja, dirbtinis intelektas tampa protingesnis, o skaičiavimo galios paklausa sparčiai auga. Taigi, kur JAV įkurs didžiulius duomenų centrus, kurių dirbtinio intelekto įmonėms reikia, kad išliktų priekyje dirbtinio bendrojo intelekto lenktynėse?
Baltieji rūmai pastaruoju metu užsiminė apie susidomėjimą įsigyti Grenlandiją iš Danijos, tačiau daug nepasakė apie šio proceso priežastis. O kas, jei dirbtinis intelektas yra priežastis?
Kad ir kaip neįprastai tai skambėtų, Grenlandijos įsigijimas galėtų suteikti JAV galingą vietą naujos kartos dirbtinio intelekto infrastruktūrai kurti. Skamba beprotiškai? Pateikime argumentus.
Vėsus klimatas, modernios technologijos.
Duomenų centrai generuoja stulbinantį kiekį šilumos, o juos vėsinti nėra pigu. Tradiciniai aušinimo metodai sunaudoja beveik 40 % duomenų centro energijos biudžeto. Bet Grenlandija? Ji natūraliai šalta ištisus metus, o tai reiškia, kad dirbtinio intelekto įmonės galėtų pakeisti tas didžiules aušinimo sistemas grynu ir, svarbiausia, laisvu Arkties oru. Tai keičia žaidimo taisykles.
Technologijų gigantai, tokie kaip „Google“ ir „Microsoft“, jau eksperimentuoja su povandeniniais ir Šiaurės šalių regiono duomenų centrais būtent dėl šios priežasties. Grenlandija, pasižyminti minusine temperatūra, galėtų būti ideali vieta šalto klimato serverių ūkiams.
Grenlandijos atsinaujinančiosios energijos potencialas.
Net ir „DeepSeek“ parodžius, kad yra kūrybiškų būdų sumažinti didelių kalbų modelių skaičiavimo poreikius, dirbtinis intelektas yra ir toliau bus energijos vagis. Mokymo modeliams, tokiems kaip „ChatGPT“, reikia didžiulio energijos kiekio, o elektra turi būti gaunama iš kažkur. Grenlandija turi keletą neišnaudotų atsinaujinančiosios energijos šaltinių.
Hidroenergija: tirpstantį ledynų vandenį galima panaudoti švariai, atsinaujinančiai elektrai gaminti. Vėjo energija: Grenlandija turi stiprius ir nuolatinius pakrančių vėjus, todėl ji yra puiki vieta vėjo jėgainių parkams. Potvynių ir atoslūgių energija: atsižvelgiant į Arkties geografiją, Grenlandija ateinančiais dešimtmečiais galėtų tapti potvynių ir atoslūgių energijos technologijų pradininke.
Užuot perkrovus JAV energetikos tinklą, dirbtinio intelekto veiklos perkėlimas į Grenlandiją suteiktų technologijų įmonėms galimybę panaudoti pigią, tvarią energiją, o tai taip pat atitiktų didėjantį anglies dioksido neutralumo siekį.
Strateginė Grenlandijos vieta yra patogioje vietoje tarp Šiaurės Amerikos ir Europos,tai tobulas centras dirbtinio intelekto įmonėms, todėl tai ideali vieta pasauliniam duomenų srautui. Transatlantiniai kabeliai galėtų eiti per Grenlandiją, taip sumažinant duomenų perdavimo atstumus ir laiką tarp JAV ir Europos dirbtinio intelekto klientų.
Nacionalinio saugumo požiūriu Grenlandija taip pat turi geopolitinį pranašumą. Atsivėrus Arkties prekybos keliams, Grenlandijos infrastruktūros kontrolė suteiktų JAV svarbią atramos vietą šioje besiformuojančioje ekonominėje zonoje. Dirbtinis intelektas skirtas ne tik pokalbių robotų išmanumui didinti – tai labai svarbus gynybos, žvalgybos ir ekonominės strategijos komponentas.
Vietos plėtrai Grenlandijoje nebūtų didelių nusiskundimų dėl DI.
Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduriama kuriant didelio masto duomenų centrus JAV, be energijos poreikio, yra erdvė ir bendruomenės pasipriešinimas. Vietos gyventojai dažnai priešinasi didžiuliams duomenų centrams, nurodydami triukšmą, energijos suvartojimą ir žemės naudojimo problemas.
Grenlandija? Joje gyvena vos 56 000 gyventojų, išsibarsčiusių po teritoriją, kuri tris kartus didesnė už Teksasą. Dirbtinio intelekto įmonėms atsiveria didžiulės erdvės statyti didžiulius dirbtinio intelekto megacentrus netrikdant rajonų. Be to, investicijos į Grenlandijos ekonomiką galėtų sukurti darbo vietų ir pagerinti infrastruktūrą vietos gyventojams.
DI yra ateitis – ir mums reikia daugiau galios,
DI ginklavimosi varžybos įsibėgėja, o skaičiavimo infrastruktūra yra mūšio laukas. Kinija sparčiai plečia savo DI pajėgumus, o Europa daug investuoja į didelio našumo skaičiavimus. JAV reikia pranašumo.
Šiuo metu Grenlandija yra Danijos teritorija su ribota infrastruktūra. Tačiau investavus ji galėtų tapti DI duomenų centrų Silicio slėniu – šaltuoju, atsinaujinančia energija varomu varikliu, kuris skatintų kitą technologinės pažangos bangą. Nesvarbu, ar tai būtų tiesioginis įsigijimas (kaip pastaruoju metu užsiminė JAV), ar strateginė partnerystė, Grenlandijos panaudojimas DI infrastruktūrai būtų drąsus, bet į ateitį orientuotas žingsnis.
Ar tai netradiciška? Be abejo. Tačiau toks pat buvo ir Luizianos pirkimas – ir tai baigėsi gana gerai.”
Ar čia tu rašau ar DI su perkaitusia galva? Gali kiek nori kartoti apie didžiules energijos sąnaudas DI aušinimui, bet kur skaičiai?
Ar čia tu rašai ar DI su perkaitusia galva? Gali kiek nori kartoti apie didžiules energijos sąnaudas DI aušinimui, bet kur skaičiai?
Šaunuolis, su Rusijos pagalba plėšia Europą. Jėgos teisė aukščiau visko. Niurnbergo farsas aukščiau visko. Ne ant ***** gi gyvename dezinformacijos amžiuje, tiesa? Ką mano apie tai rašybos tikrintojas, baigęs Kapsukę aukso medaliu ar kuo ten dar? Kas žinote, nagi pasakykite, gerai?