Visai neseniai mane aplankė kažkas panašaus į netikėtą įžvalgą, kuria noriu dabar pasidalinti su skaitytojais.
Tiesą sakant, tai yra tokia paprasta mintis, kad paprastesnių nebūna, tačiau ji turėtų palaikyti deramą ūpą tiems paprastiems žmonėms, kuriems rūpi Tėvynės reikalai.
Jeigu Tau, žmogau, Lietuvos reikalai, jos kultūrinio savitumo išsaugojimas, lietuvybės gyvastingumo palaikymas nerūpi, tu esi atsitiktinis šioje žemėje, tarkime, per kažkokią dieviškosios mechanikos klaidą čia patekęs, galimai esi sėkla, nukritusi į nepalankią sau dirvą. Jeigu tu galėtumei rinktis, tikriausiai gyventum kitur ir, kaip žinome, atsivėrus sienoms, kai kurie tautiečiai vorele patraukė ieškoti jiems pažadėtosios žemės už horizonto. Tačiau štai aš visai neseniai supratau, kad gyventi Lietuvoje pasirinkau dar prieš „didįjį sprogimą“, todėl dabar jaučiuosi čia taip, tarsi būčiau laimėjęs nutūpimo iš viršaus į taikinį žemėje tikslumo pasaulio čempionatą.
Tai supratus, apima didelė palaima. Kiekvieną rytą dar ant trobos slenksčio įkvėpus oro gurkšnį, iš džiaugsmo kunkuliuoja plaučiai, tarsi būtum sugrįžęs į Tėvynę iš tremties. Kai kiti kažko dar ieško, aš jaučiuosi čia viską radęs. Tėvynėje viskas kvepia, ne juokais sakau, net mėšlas išvežamas pavasarį ant laukų.
Tačiau apie tai toliau, kaip atrodo, prasmingai galime kalbėti tik tada, jeigu sutramdysime sentimentalumą, kuris galimai sudrumstų tokio mūsų regėjimo skaidrumą, pažeistų integralumą arba net susprogdintų iš vidaus? Kaip atrodo, tokio pavojaus galima bus išvengti, jeigu pratęsime diskusiją vartodami biurokratinį žargoną ir techninius terminus.
Mes, paprastieji žmonės, kaip ir visi kiti, gyvename paviršiuje, buities seklume, ant žemės, o ne giliai po žeme, tačiau Tėvynės artumas daro mus gelmės žmonėmis, atsidūrusiais būties centre.
Būtent mes, paprastieji žmonės, esame įsišakniję būties centre, kurį vadiname Lietuva. Toks paprastas žmogus čia yra likimo paskirtas būti būties sargu, niekaip kitaip netinka to pavadinti. Tačiau politiškai čia dažnai dominuoja svetima būties autochtonijai žmonių padermė, todėl dar nėra aišku, kas čia galiausiai yra atsitiktiniai žmonės. Kartais čia paprastas žmogus jaučiasi ateiviu…
***
matai kad mūsų niekas čia nelaukė
nesitikėjo kad po šitiek laiko dar atkaksim
per amžius augalai jau klaikiai sulaukėjo
vien žolės vešlios medžių šakos dreskia išdidėjęs kaktusas
dykynėj namas ar kokia pražuvusi šventovė
kur siautėja į sienas įsigavęs varputis
apgriuvę laiptai po žole tačiau kolonos stovi
ir vėjas debesėlį retkarčiais vis atpučia
kada išvykome keliavom šitiek metų
grąžais į praeitį toliau nei matos
ir tik laukinės bitės vis dar neša medų
su dūzgesiu giliu kažkur už kolonados
žinai kad neįeisim: nesiveržkime labai
vis tiek jau neįleis brūzgynai paukščiai klykaus
pažemins darbščios skruzdėlės arba kitokie vabalai
mes niekados nebūsim šičia niekam lygūs
žolė praaugus mūsų galvas supasi ir ošia
o varputis į sienas graužias bitės neša medų
didžiam būties pasikeitimui viskas ruošias
kada išvykome keliavom šitiek metų
Čiuldė daug globalinių problemų nutylėjo, šiaip pasižarstė žodžiais, o jau eilės eilės… Geriau nustotų rašęs…
Tegul rašo,kam drausti
Labai tikėtina ir pastebėtina eilių autorius poezija ir išvaizda panašus į Puškiną,o tai didelis komplimentas.
Mūsų poeto kūryba pasižymi ypatingu melodingumu, kalbos lengvumas apima meilės lyriką, filosofinius apmąstymus ir paliečia giliausius jausmus,kuriuose atsispindi taurus liūdesys, dėkingumas ir gebėjimas paleisti viską vėjais be pykčio.
Matyt, inovatyvių vaistų (ne) nekompensavimas galimai nerūpi nei Lietuvos Seimui, nei Vyriausybei, Nei Lietuvos prezidentui: https://www.lrytas.lt/sveikata/medicinos-zinios/2026/07/29/news/kardiologai-kelia-raudona-veliava-del-vaistu-nuo-cholesterolio-lietuva-liko-paskutine-europoje-43306812
Sutinę sanariai,užsikimšusi širdis,prarasta atmintis.Tabletės išgelbės nuo visko .Gal prieš kišant bet ką į burną nuo prekybos centrų lentynų,vertėtų pagalvoti?
„Nuolatinis didelis cukraus kiekis kraujyje arba dažni, staigūs cukraus kiekio šuoliai pažeidžia kraujagysles. Šis gliukozės perteklius pažeidžia arterijų vidinį gleivinės sluoksnį , sukelia uždegimą ir oksidacinį stresą. Laikui bėgant, šis procesas sustingdo ir susiaurina kraujagysles, todėl lengviau kaupiasi apnašos ir cholesterolis.
Apie 20–25 % viso organizmo cholesterolio yra sukaupta smegenyse, kur jis padeda formuoti ir palaikyti nervinių ląstelių jungtis.
Statinai yra receptiniai vaistai, skirti mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, apsaugoti širdį bei išvengti kraujagyslių ligų.
Demencija – tai smegenų ligų sukeltas sindromas, kuriam būdingas atminties praradimas, mąstymo sutrikimai ir kalbos sunkumai.’
Gali būti,kad vaistais valant cukraus pažeistas,cholesteroliu aplipusias kraujagysles,išsivalys,sumažės ir galvos smegenys.
O kaip su tatuiruočių žala, ko neaprašei, o nutylėjai? Viršininkas ar koks tai oligarchas ar nukariautojai neleido?
Taip. Bet, deja, ateivių esama.