Tikriausiai ne aš vienas, o daugelis įžvalgesnių lietuvių jau eilę metų išgyvename senųjų graikų mitinės Kasandros patirtį.
Gerai išstudijavęs Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų ištakas, raidą ir galop šimtus milijonų žmogiškųjų gyvybių sunaikinusią bei kelis žemynus nusiaubusią detonaciją, akivaizdžiai matai ir supranti, kurlink veda dabartinė visa ko militarizacija.
Visas gyvenimo sritis – nuo politikos, medijų iki kultūros ir sporto – persunkia karo ir neapykantos propaganda.
Nuolatinis viešas scenarijų įgarsinimas, kur piliečių svarstymui siūlomi tik vis augantys ginklų pirkimai, tik „pabėgimo krepšys“, tik „diena X“.
Jokių derybų variantų. Jokios diplomatijos. Jokio abipusių (pasaulinių) nuolaidų aptarimo. Jokių, bent teorinių, kompromisų pasiūlymų.
Tiktai karas.
Tu šauki, rėki, bandai parodyti, kad šitoje istorijos apvijoje mes, žmonija, jau daug sykių buvome. Ant šito grėblio jau daug kartų lipome. Ir žinome iš senelių bei tėvų patirties, kuo tai baigiasi.
Niekas (iš galinčių daryti įtaką ir priimti sprendimus) negirdi ir nesiklauso.
Net ir tavo bičiuliai, kuriems tarsi rūpėjo Lietuvos išlikimas – nesvarbu, ar jie būtų iš „kairės“, ar iš „dešinės“, iš valdžios ar iš opozicijos, – pučia karo trimitus. Susitikę nelabai nori žiūrėti į akis ir sveikintis, nes, pagal primityvųjį oficialų naratyvą, tu gal nepakankamai keiki Rusiją (nerašai mažąja raide ir su dviem „ss“), o gal siūlai Ukrainai kapituliaciją?!
Nepamąsto, kad naujam ugnies tornadui įsukus pasaulį Lietuvos gali ir nebelikti?..
Net ir Bažnyčia, kurios prigimtinė pareiga yra skelbti taiką ir gailestingumą, lyg pritilusi. Tik a. a. popiežius Pranciškus ir dabar Leonas griežčiau protestavo prieš atsiritančią naujo didelio karo beprotybę. Kaip ir reikėjo tikėtis, susilaukdami „šio pasaulio galingųjų“ patyčių ir pagrūmojimų.
Na, Bažnyčia sako, kad reikia melstis už taiką, ir meldžiasi. Melstis yra gerai. Bet jeigu Dievas davė mums protą ir laisvą valią, gal ir šiais įrankiais dera ką nors nuveikti? Kalbėti. Įspėti. Kryžiumi gulti prieš atriedantį mirtinos beprotybės traukinį. Bent jau nekurstyti jo pakuros.
Kasandrai dievų buvo suteikta pranašystės dovana – su sąlyga, kad jos įspėjimais apie miestui artėjančią pražūtį niekas netikės.
Taip ir buvo – niekas neėmė į galvą jos raudų ir įspėjimų, kol nelaimė nušlavė miestą ir sunaikino pačią Kasandrą.
„Ėjo tautos į naktį, į tamsią, į klaikią,
O jų dainiai dainavo į laimę einą.
Alkanų, kruvinų minių minios juos keikė –
Tai bepročių keliai, tai bepročių daina!“
(Bernardo Brazdžionio eilės, parašytos Antrojo pasaulinio karo išvakarėse.)
„Dainiai“ – tai žudynes heroizuojantys politikai, analitikai, neapykantą tiražuojanti žiniasklaida.
Ir tau belieka paskutinis disidento prieglobstis, Solženicyno užrodytas kelias – nedalyvauti mele.
Nedalyvauti beprotybėje.
gal jau užtenka rašinėt paklodes komentaruose pasitelkiant DI
Jokios derrybos su rusija negalimos, net teoriškai. Tai neturi nieko bendro su noru ar nenoru, su fobijomis ar psichozėmis, tai lemia objektyvi realybė. O realybė yra tokia, imperija gyva kol auga, kol grobia, kol plėšia, kitaip ji pradeda byrėt. Todėl rusija delenda est. Rusija ateis su karu ir klausimas ne ar, o kada, tai iš esmės istoriškai neišvengiama. Rusija visada šiek tiek atsitaiso savo finansus ir tada puola, paskui prašika ekonomika, valstybinį prestiža, vėl kaupia turta ir svorį tarptautiniuose santykiuose ir vėl puola kaimynus. Šis ciklas gyvybiškai svarbus šitai satrapijai kur vergai valdo vergus, o niekšiškas blogis yra ašis ant kurios sukasi ši mašina ir tai nepriklauso nuo kaimynų kuriuos puldinėja norų, požiūrio į rusija ar net diplomatijos pastangu. Tiems kaimynams yra pasirinkimas, gult po rusišku padu būt suėstiems ir ištrintiems iš istorijos, arba tapt spygliu ant kurio rusiškas meškinas pradurs letena ir vėl atsitrauks, laikinai, užsilaižyt žaizdas ir tada, vėl eit plėšt, žudyt ir grobt. Tai nėra kažkokia istorinė anomalija, tai istorinė NORMA nepriklausanti nuo to blogai tu galvoji apie visokius parašistanus ar ne. Tai buvo norma visais laikais ir tik šiuolaikinė vakarų civilizacija kuriam laikui, šik tiek pristabdė ši cikla. Dabar ta civilizacija bandoma išardyt, sugriaut, supūdyt iš vidaus, kad tokiems dariniams kaip rusija, kinija ir panašūs, neliktu jokių kliūčių gyvent „natūraliu” plėšino ir grobimo ciklu.
Aš tvirtas duris ir šaunyka perku ne todėl, kad noriu, kad mane užpultu, aš to kaip tik visiškai nenoriu, bet ruošiuosi tam, neprireiks ir ačių dievui, o jeigu prireiks, tai bent turėsiu kada man to labiausiai reikia. Vagys ir p;ėšikai vaikšto į svečius pas tuos kur stiklinės durys ir žino, kad namuose nėra šeimininko su šaunyku. Tas pats su atsargomis, visokiais krepšiais ir panašiai. Konservos spintelėje valgyt neprašo, o bėdos, nebūtinai karo atveju, tave dar ir maitins jeigu ka. tas pats ginklas, yra ir gerai, turi iki kada tau prireiks. Neprireiks ačių dievui, prireiks, ne laikas bus ieškot jeigu neturi pas save iš anksto.
Dėl politikų. Nė vienu iš jų netikiu, visi parodė, kad jie pigūs parsidaveliai, menkystos ir mėšlas, tačiau tai nereiškia, kad jeigu jie kalba apie tvirtas duris ir šaunyko pirkima, tai aš turėčiau jiems automatiškai prieštarauti vien todėl, kad jie yra mėšlas kuris jau užsilaikė ir prašosi mėžiamas iš seimo tvarto. Kyla klausimų dėl skaidrumo, švaistymo ir piktnaudžiamo, taip, čia būtina griežta priežiūra. Kyla klausimų dėl nacionalinių, valstybinių prioritetų, kada prioritetu laikoma suvereno atsisakymas, o Lietuvių valstybinė kalba vadinama „progreso stabdžiu”, čia kyla klausimų dėl tokio „progreso” ir kur mes einame. Tačiau nereikia suplakt visko į viena, reikia viska išnarstyt, prasijot, pelus išmest, grūdus palikt.
Jeigu tu šauksi ir skelbsi taika, nepamiršk pasitikrint ar tie kur aplink tave, irgi laikosi tokių principų. Neretai tokie pukuotukai gerai apsidaire, gali suvokt pateke į žmogėdrų burį. Bėda ta, kad suvokimas ateina jau tada kada tave ant iešmo kepa.
Gerbiu kunigą R. Grigą. Per 1991 m. sausio įvykius jis man, dabartinių III-ių Seimo rūmų gynejui, buvo ne tik dvasios tėvu, bet, jei įvykiai būtų kitaip pasisukę, maniau, kad būtų buvęs ir kariu. Tada aš, iš skurdžios sovietinės informacijos žinodamas apie įvykius Baku, Tbilysyje, dar anksčiau tarnavęs rekrutu sovietinėje kariuomenėje per įvykius Čekoslovakijoje, kai pulkas parengties būsenoje iš Pravdinsko poligono buvo permestas į tuometinę VDR ir stovėjo miške prie Chemnic (tada komunistų pervadinto į Karl Marks Stadt) miesto, vis vien netikėjau (sovietinė propaganda buvo padariusi savo), kad rusų kariuomenės rankos- kruvinos iki alkūnių, kad ta beveik visa tauta yra degradavusi. O dabar, kai ta tauta į kraujo jūrą yra įbridusi iki ausų, kai provaslavija Rusijoje- irgi degradavusi ir pasaulis degraduoja vis labiau ir labiau, kai pergalingai žvengia šėtonas, bendražygi Robertai, siūlote nesielgti taip kaip elgėsi apaštalai, kurie (išskyrus evangelistą Joną mirusi sava mirtimi), visi sutiko geriau mirti, negu pasiduoti netiesos pergalei? Jus toliau gerbdamas, nesutinku su tokiu kvietimu. Juk tas kelias, kuriuo eina Lietuva- ne grąsinimas kitus užpulti, bet- perspėjimas, kad mes ginkluojamės tik tam, kad potencialus priešas žinotų, jog ginsimės iki paskutiniųjų. Juk lenkų karių neskaitlinga įgūla, gindami Dancigo pusiasalį, žinojo, kad pralaimės, bet savo įsitikinimų neišdavė. Tik per šitokias aukas laimi ne šėtonas, bet teisybė. Tad aš, būdamas 78- tunerių amžiaus, man duotą Dievo gyvybę geriau atiduosiu ne šėtonui, bet teisybei.
…gerbiu Jus,Gediminai,uz toki mastyma ir komentara.Sekmes.
Tamstos komentare nesuprantu vieno – kaip galima aklai pasitikėti tais, kurie yra susikompromitavę visokeriopai.
Kaip galima tikėti konservatorių karo propaganda kai žinome, kad tie patys konservatoriai bando naikinti savo šalį bandydami įteisinti stambulo konvenciją, legalizuoti narkotikus, demoralizuoti ir homoseksualizuoti jaunimą mokyklose, dangsto pedofilus, nusavina mums visiems priklausančius elektros tinklus bei kitas valstybines įmones, griauna švietimą, sveikatos apsaugą, smulkųjį verslą, viduriniąją klasę ir t.t.
Konservatorių retorika apie tai, kad rusai puola – tai tik dalis tiesos. Visa tiesa yra ta, kad jie patys savo veiksmais aktyviai prisideda prie karo eskalacijos. Konservatorių ir jų sustatytų karo vadų nuolatinai siūlymai tai blokuoti Kalinigadą, tai jį užimti, tai nusiųsti kuopą karių į Ukrainą, tai Lietuvoje patalpinti atominį ginklą gali būti vertinami tik vienprasmiškai – tai karo Lietuvoje provokavimas ir siekis, kad Lietuvoje kaip ir Ukrainoje sproginėtų bombos.
Nesuvokiu, kaip galima aklai tikėti geranoriškumu Lietuvos atžvilgiu tų Lietuvos išdavikų, kurie būdami europarlamente dalyvauja tose frakcijose, kuriose yra vystomi taip vadinami eurofederalizacijos procesai. Jei kas nežino kas tai yra tie eurofederalizacijos procesai ir kas tai yra federacija, tai pateiksiu federacijos pavyzdį – tai Rusijos federacija, kuri yra sudaryta iš daugelio mažesnių tautelių, tačiau kurios neturi nei savo kalbos, nei sienų, nei sostinės, visoje Rusijoje yra viena kalba – rusų ir viena sostinė – Maskva. Tą patį bandoma padaryti ir Europos sąjungoje naikinant nacionalines valstybes ir mūsų konservatoriai su socialdemokratais ir liberalais aktyviai dalyvauja bandant naikinti Europos valstybes, silpninant jų suverenitetą ir jį uzurpuojant centrui Briuselyje.
Priminsiu, kad praeitos kadencijos europarlamente mūsų taip vadinami europarlamentarai nubalsavo už tai, kad Lietuva atsisakytų teisės valdyti savo svarbiausias sritis ir perduotų jų valdymą Briuseliui. Išvardinsių pavardėmis šiuos manau Lietuvos išdavikus, kurie balsavo už tai, kad Lietuva atsisakytų savo laisvės ir suvereniteto:
Juknevičienė, Blinkevičiūtė, Olekas, Maldeikienė, Auštrevičius, Ropė. Suslikaikydami tyliu pritarimu pritarė Kubilius ir Mažylis.
..esate absoliuciai teisus….tik i ka Jus cia kreipiates,negi i Gedimina ar Griga..
Kreipiausi į gerb. Gediminą, mano komentaras yra po jo komentaru
Pagarba Kunigui iš didžiosios raidės Robertui Grigui už tiesos žodį.
Manau, kad šis neaukįtas ir kuklus Kunigas ne kalbomis ir ne savo retorika, bet visu gyvenimu įrodė savo tvirtumą.
Priminsiu, kad 1990-aisiais Kunigas Robertas Grigas buvo vienas iš aktyviausiai veikiančių, labiausiai manau rizikavusiu iš visų kunigų. tie kas budėjo tais metais prie seimo, prie televizijos, matė nuolat ten besidarbuojantį Kunigą Robertą Grigą, belaikantį mišias, beklausantį išpažinčių, laiminantį, stiprinantį žmones. Tuomet Kunigas Robertas praktiškai gyveno barikadose.
Taip pat priminsiu, kiek teko skaityti ir klausytis laidų per Marijos radiją, tai Kunigas Robertas, tuomet kai dar nebuvo Kunigu, o buvo paprastu jaunuoliu, buvo paimtas į tarybinę armiją, tačiau atsisakė joje tarnauti, dėl ko vyresniųjų karių ir vadų buvo nuplaktas kareiviškomis metalinėmis diržų sagtimis dėl ko atsidūrė ligoninėje, iš kur jį pasiėmė ir į Lietuvą parsigabeno skubiai atvykęs ir su vadais sutaręs Kunigas Zdebskis, taip išgelbėjęs Robertą nuo garantuotos mirties.
Taip, kad kai paskaitau komentarus, kuriuose Kunigas Robertas tarsi bandomas įvardinti kaip esantis rusų pusėje ar jų tarsi bijantis, tai taip rašančiajam drąsuoliui galiu pasakyti viena – tu savo gyvenimu ir savo veiksmais pirma įrodyk savo narsą, kaip tai padarė Kunigas Robertas, tuomet galėsi su juo lygintis.
Esu tos nuomonės, kad Kunigas Robertas kviečia mus prie taikos ne todėl, kad jis būtų rusų pusėje (kaip visus nepalaikančius jų propagandos šmeižia konservatoriai) ar tarkime bijotų rusų (savo gyvenimu manau įrodė, kad jis nieko nebijo), bet todėl kad tokia yra tiesą – karo isterija yra keliama tų, kurie siekia karo, kurie norėtų, kad lokalus konfliktas taptų tarptautiniu ir vėliau pasauliniu.
Manau neatsitiktinumas ir nesutapimas yra tas faktas, kad tuo pačiu metu, kuomet kaitinama karo isterija, tuo pačiu metu diegiamas ir cbds ir cenzūra ir minčių kontrolė. Manau, kad biblijiniai apokaliptiniai raiteliai – karas, badas (krizės) ir maras (pandemijos) keliami su tuo tikslu, kad žmonės mažiau priešintųsi ir lengviau priimtų cbds, visuotinę kontrolę, kinietiško pavyzdžio taip vadinamą socialinio kredito sistemą ir pasaulinę tvarką be žmogaus teisių už kažkokią minimalią bazinę išmoką (kuri matomai būtų mokama laikinai).
Biblijoje yra aprašytas atvejis, kuomet berods vienas iš Abraomo sūnų už lėkštę sriubos pardavė savo pirmagimio teisę, po to verkė kruvinomis ašaromis, dabar manau žmonija stumiama į tokią pačią padėtį, į krizes, į kuo didesnę desperaciją su tuo tikslu, kad sutiktų už lėkštę sriubos (už kažkokias minimalias bazines išmokas) atiduoti savo Dievo vaikų laisves ir teises.
Aš nesutinku atiduoti Dievo suteiktų teisių ir laisvių ir nesiruošiu dalyvauti pasaulinių nusikaltėlių keliamose karo, bado ir maro intrigose ir kėlimo scenarijuose.
Manau kad pasauliniai nusikaltėliai keliantys karą badą ir marą uzurpavę valdžios struktūras, tiek vakaruose, tiek rytuose turi sulaukti teisingo teisingumo.
Apie skaitmeninį rublį.
https://youtu.be/25dXU4kD1pQ?si=tvgKDzzvZkSxWEnj
Vasyli Krupych žino, ką reiškia kovoti už Ukrainą.
Jis aprašo siaubingas scenas iš mūšių rytiniame Donbaso regione, kur kartais melsdamasis, kartais verkdamas kulkosvaidininkas kažkaip išgyveno Rusijos kariuomenės puolimą.
Tačiau praėjusį Gruodį, tuo metu tarnaudamas karo užnugaryje,kaip šauktinių verbuotojas Krupych buvo užpuoltas jo paties tautiečių,tuo metu kai ieškojo šauktinių bandančių išvengti froto linijų.
Jis sako, kad du vyrai nepaisė reikalavimų parodyti dokumentus ir bandė pabėgti. Kai karo patrulis bandančius pasprukti persekiojo, Krupych buvo smarkiai sumuštas laužtuvu. Jis šešias savaites praleido ligoninėje.
„Jie man sulaužė šonkaulius, aš gulėjau ir negalėjau kvėpuoti“, – neseniai duotame interviu prisiminė veteranas.
„Už ką mes kovojome, jei dabar kareiviai gali būti sumušti davo tautiečių?“
Ukrainos karo ombudsmeno teigimu, tokie smurto protrūkių išpuoliai dabar „reguliarūs“ ir yra „didelė problema“, nes šalis stengiasi mobilizuoti vyrus kovai penktaisiais, sekinančiais Rusijos plataus masto invazijos metais.
Žmonės čia nenori daug diskutuoti šia tema, nes vengia maitinti Rusijos propaganda.
Tačiau naujausioje Nacionalinės policijos tarnybos ataskaitoje užfiksuota daugiau nei 600 išpuolių prieš verbavimo pareigūnus ir įspėjama, kad agresija tampa „vis grėsmingesnė“.
Pirmasis didelis perspėjimas buvo paskelbtas Balandžio mėnesį, kai keli verbuotojai buvo subadyti, vienas iš jų – mirtinai. Šį mėnesį Lvove apie 200 protestuotojų apsupo pareigūnus, bandančius sulaikyti įtariamą vengėją,šauktinį į kariuomenę,žmonės sudaužė ir apvertė pareigūno automobilį.
Priežastys, regis, įvairios nuo paprastos fronto linijos baimės, dabar visi pažįsta ką nors sužeistą ar žuvusį – iki nenoro stoti į karą, kuriam nematyti pabaigos.
Nuo pradinio Rusijos puolimo vienintelis entuziazmo antplūdis į frontą buvo 2023 metų pabaigoje, kai Ukraina pradėjo kontrpuolimą, siekdama atkovoti teritoriją pietryčiuose.
Tai truko neilgai.
Pasak opozicijos parlamento nario Oleksandr Honcharenko, tada prasidėjo „žiaurios mobilizacijos“ etapas.
„Šie pareigūnai gatvėse ieško žmonių ir kartais naudoja gana smurtinius metodus“, – sako parlamento narys.
„Smurtas veda prie smurto. Tai didžiulė problema, ir ji tik blogės.“
‘Everyone’s afraid to die’: Struggle to recruit soldiers in Ukraine turns violent’ BBC news
Karų priežastis,- saiko stoka. Agresoriams vis mažai: žemių, resursų ir t.t.
Tik Lietuvos užkampio padangėje ir žiniasklaidoje putiniškai ukrainietiška psichozė jau eilę metų.Vakarų medijos gan santūriai karts nuo karto apie Zelenskio karą kalba,nes žmonėms ten savi rūpesčiai,jaunimas užsiėmęs sava pop kultūra,ir šiaip vakarietiškai visuomenei greit viskas atsibosta ir reikia kitų naujienų.Be to žinomi faktai jei tv kažką negatyvaus transliuoja,tai paveikia žiūrinčiųjų elgseną,ir psichinę sveikatą.Štai kodėl nuolant rašant pvz,kad ir apie savižudžius tuoj padaugėja savižudybių.
…derybos su rassieja yr joukun darbs,ponas kunigas ta turet zinot.Rasyt didziaja barbaru sali – ne mazesnis jouks.Penktus metus vykstantis karas – pacifizmo antonimas.Gerbiu si kuniga,bet cia nesutinku.Antro zando nieks neatsukines.
..apie Irana net nekalbu…
Tai,kas bliūdą,blūdą laiko?Pirmyn į frontą išpūstais žandais.Pakariauk už 5th Avenue ,gal iki Maskvos su šakėmis nueisi:)),O vargeli,vargeli.Nereikia stebėtis jog Lietuva sparčiai nyksta,beje kaip ir Ukrainos blūdai,kurie,tūkstančiais nusiėmė herojų bliūdus nuo galvų ir pabėgo į vakarus.
…tavo tautologija yra sukrecianti,nabageli.Prasiblaivytum,ar ka…….vis siokia tokia ivairove.
Karų priežastis, apskritai bet kokias rimtas priežastis, Didysis Trejetas draudžia be leidimo tyrinėti ir skaudžiai baudžia, jei pabandai. Iškart lengvai gali atsidurti belangėje su sunulinta sąskaita banke. O kartais, išdrįsę patirinėti, sąžiningesni istorikai ir mėgėjai net greit nužudomi. Tokių aukų gana daug Europoje ir ne tik joje. Tik susibūrę į Kapsukės Išgalvotos istorijos fakultetą antilietuvininkai gali laisvai ir nebaudžiamai deziuką mūsų studenčiokams vietoje tiesos varinėti jiems aplink pakaušį, kad vėliau, gavę diplomą, mums akis draskytų ir teismais gasdintų.