I dalis čia, II dalis čia, III dalis čia, IV dalis čia, V dalis čia.
Ar ukrainiečių gyvybės yra mažiau svarbios nei izraelitų?
Kaip žinome iš žiniasklaidos pranešimų, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ne kartą užblokavo JAV siūlymą perduoti Ukrainai oro gynybos sistemą „Geležinis kupolas“ („Iron Dome“), pasinaudodamas sistemos bendros gamybos sutarties veto teise ir tokiu būdu atmesdamas JAV senatorių iniciatyvą, pasitelkiant realios kovos sąlygomis išbandytą veiksmingą sistemą, apsaugoti Ukrainos civilius. Pagal JAV ir Izraelio gamybos sutartis, Izraelis turi galutinį žodį dėl šių ginklų perdavimo trečiosioms šalims.
Dabar save drausminu, kad nepradėčiau moralizuoti, pamokslauti dėl šio įvykio, nes moralizavimas dažniausiai niekur neveda, galiausiai susirūpinimas egoistiniais tautos interesais nėra pati didžiausia nuodėmė. Tiesą sakant, dar kartą atkreipti dėmesį į šį įvykį mane paskatino tai, kad konjunktūrinė Lietuvos spauda ir konjunktūrinės terpės vadinamieji viešiesi intelektualai itin atkakliai nutylėjo šį Izraelio sprendimą, kas savaime yra iškalbinga. Kodėl mūsų valatkos ta proga tyli tarsi būtų prisisėmę vandens į užpakalį, kraupiausiu pavidalu pamiršę gyvybinius kovojančios Ukrainos interesus? Iškalbingas yra ir kitas atvejis, kai neseniai toks Gabrielius Landsbergis kaip savo genialia įžvalga, netikėtai jam šovusia į galvą, pasidalijo jau tūkstantį kartų nuo Ukrainos užpuolimo pradžios išsakyta idėja, kad NATO šalys savo pakeltais į orą lėktuvais privalėtų sukurti apsaugos ratą aplink Ukrainą nuo Rusijos raketų, – kas neabejotinai sukeltų pasaulinį karą – tačiau nutyli nepalyginti paprastesnį ir galimai ne mažiau efektyvų pasirinkimą, neabejotinai tik dėl to, kad antrojo atvejo aptarimas priverstų atsiremti į Izraelio gėdą (nors žadėjau nemoralizuoti). Taigi šiuo atveju matome Lietuvoje užneštos žiurkių blusų ir jau įsivyravusios konjunktūrinės mąstysenos prieštaringumą, kaip ir tada, kai tie patys konjunktūros „intelektualai“ teigė, kad ukrainiečiai kovoja už savo tautos išlikimą, o, apsisukę aplink savo ašį, įrodinėjo, jog savo ruožtu lietuviškos tautinės tapatybės puoselėjimas yra pažangos stabdis.
Neturiu teisės kalbėti visų ukrainiečių vardu, tačiau, kaip atrodo man, laimėjusi ir tapusi didele Europos galybe Ukraina, kažin ar sugebės išsaugoti proizraelietišką nusiteikimą, jeigu prisimindama Izraelio išdavystę, netaps savo esme antisemitine šalimi, nepaisant to, kad jos legendinis, į pergalę atvedęs prezidentas buvo žydų tautybės asmuo.
Neįtikina manęs naivokai atrodantis pasakojimas apie ukrainiečių gyvybių gelbėjimo iniciatyvos užblokavimą tuo pretekstu, kad Ukrainoje pradėta naudoti slapta karinė technologija gali patekti į Irano rankas, o vėliau būti panaudota ir prieš patį Izraelį. Labiau įtikinama būtų taip pat kvestionuotina versija, kad sionistinės organizacijos nuo senų laikų su Putino režimu turėjo labai gerus, jeigu ne bičiuliškus santykius…
Ar sakote, kad už tokį, švelniai tariant, vis dėlto keliantį dideles abejones sprendimą atsako vienas žmogus, o būtent premjeras B. Netanyahu, kuris ir Izraelyje dažnai susilaukia piliečių kritikos. Tačiau tikrai negirdėjau, kad Izraelio gyventojai ir pasaulinė žydų populiacija būtų kritikavusi dabartinį premjerą būtent dėl jo pasirinkimo vetuoti JAV pasiūlymą perduoti Ukrainai gynybos sistemą „Geležinis kupolas“, nors pasaulinės žydų populiacijos viešieji intelektualai visame pasaulyje yra garsūs kovotojai už teisingumą, žmogiškumą, gėrį ir tiesą.
Dabar galimai padaugės nuomonių, kad žydai nesugeba užjausti kitų žmonių arba, kaip skelbia nuo pasaulio pradžios kliše tapęs posakis, yra nepajėgūs suprasti kito žmogaus skausmo.
Tačiau net ir tai nepakeičia mano įsitikinimo, kad Izraelio teisė kovoti visomis išgalėmis prieš šalis ir teroristines organizacijas, kurios savo svarbiausiu tikslu laiko Izraelio sunaikinimą, yra šventa ir neginčytina…
Londonas,Rugpjūčio 5 d. (Reuters) – Buvęs neonacis, įkalintas už neapykantos nusikaltimus, trečiadienį pasitraukė iš Britanijos konservatorių partijos vietos rinkimų kandidato pareigų, teigdamas, kad jam reikia labiau įtikinti žydų bendruomenę dėl savo įsipareigojimo kovoti su antisemitizmu.
Joshua Bonehill-Paine 2015 m. buvo nuteistas už rasistinį priekabiavimą prie tuometinės Leiboristų partijos įstatymų leidėjos Lucianos Berger ir taip pat buvo įkalintas už neapykantos kurstymą prieš šiaurės Londono žydų bendruomenę.„Turiu parodyti žydų bendruomenei, kaip labai gailiuosi dėl savo ankstesnių veiksmų ir kaip sunkiai dirbsiu, kad padėčiau sunaikinti antisemitizmą ir atkurti pasitikėjimą“, – rašė jis X.
JK konservatorių partijos vadovė Badenoch sakė, kad jai „liūdna“, jog Bonehill-Paine nebebus konservatorių kandidatas, tačiau ji teigė, kad vis tiek dirbs su juo kovojant su radikalizacija.
Antisemitizmas Britanijoje auga jau daugelį metų ir daugelis partijų turėjo atsisakyti kandidatų arba pašalinti politikus iš savo gretų.
Velso parlamento kandidatas, atstovaujantis dešiniųjų partijai „Reform UK“, pasitraukė iš pareigų, kai buvo nufotografuotas darantis nacistinį pasveikinimo gestą, o Žaliųjų partija suspendavo kelis kandidatus, apkaltintus antisemitizmu, prieš Gegužės mėnesį vykusius vietos rinkimus.
Lygybės priežiūros institucija nustatė, kad valdančioji Leiboristų partija, būdama opozicijoje, nesugebėjo išnagrinėti skundų dėl antisemitizmo. Priežiūros institucija 2023 m. pareiškė, kad ėmėsi pakankamų veiksmų šiai problemai spręsti.
Former neo-Nazi withdraws as UK Conservative candidate after backlash
Ukrainos oligarchai kartu su Didžiuoju Trejetu veikė išvien – nusiginklavo ir nuginklavo. Ir dabar žūva paprasti, eiliniai ukrainiečiai, o elitiniai pramogauja Viduržemio jūroje savo jachtose ir rūmuose Côte d’Azur. Mūsų elitiniai irgi prisipirkę būstų ir vilų karo atvejui, jei Rusija pajudėtų.
Netanjahu elgesys tuomet išties buvo iškalbingas ir ukrainiečiai turėtų pagrįstai ir sąžiningai Izraelio atžvilgiu išvadas iš to pasidaryti. Tačiau Netanjahu veikė savo šalies interesais (kokie jie tuomet buvo atskiras dalykas), priešingai nei paprastai veikia mūsų valdžios unipartija, ir antra, tas Geležinis kupolas Ukrainos atveju nebūtų buvęs reikšmingas (jis kitokius taikinius naikina nei tie, kuriais Ukrainą rusai apšaudo). Todėl visa šita istorija labiau kaip simbolinis lakmuso popierėlis nei prarasta tikra galimybė padėti Ukrainai.
Tokį argumentą aš girdėjau ne kartą, tačiau kažkodėl nepatikėjau be išlygų. Galimai pernelyg nepatiklus esu. 🙂 Tačiau ir JAV senatorius Grahamas galvojo, kad tai nebūtų tik simbolisnis veiksma, saugant civilių gyvybes.
Žinoma, tereikia įsigilinti.