Be masinių deportacijų ir sienų kontrolės nėra jokio sprendimo, – teigia EP narys Jorge Buxadé

„Briuselis savo silpnumą užsienio politikoje pavertė tuščiu čekiu Šiaurės Afrikos režimams.“

Mažai kalbama apie nelegalią imigraciją, atvykstančią į Kanarų salas, esančias visai netoli Maroko kontroliuojamos Vakarų Sacharos krantų ir priklausančias Ispanijai. Tūkstančiai laivų jau daugelį metų pasiekia salas, perkraudami vietines paslaugas.

Dabar socialistų vyriausybė, prisidengdama naktimis, slapta paskirsto šiuos nelegalius migrantus po visą šalį. Praėjusią savaitę centrinė vyriausybė susitarė su separatistinėmis partijomis atleisti Baskų kraštą ir Kataloniją nuo dalyvavimo šiame paskirstyme, dar labiau pakurstydama visuomenės pyktį.

Europos Parlamento narys Jorge Buxadé nedvejodamas smerkia Pedro Sánchezo vyriausybės „bendrininkavimą“ su Kanarų salose veikiančiomis nelegalios imigracijos mafijomis.

Remdamasis savo liudijimu po oficialios Europos Parlamento misijos El Hierro saloje gegužės pabaigoje, jis teigia, kad visa tai buvusi „puikiai suorganizuota slapta operacija“.

VOX delegacijos Briuselyje vadovas perspėja, kad migracijos krizė Kanarų salose tėra vienas iš bendro Europos migracijos politikos žlugimo simptomų. Šiame interviu portalui europeanconservative.com jis analizuoja ES migracijos pakto nesėkmes, kritikuoja ES silpnumą Maroko atžvilgiu ir siūlo griežtus sprendimus: uždaryti sienas, nutraukti paramą, pasirašyti grąžinimo susitarimus ir įgyvendinti remigracijos planą.

Ką radote parlamentinėje misijoje Kanarų salose?

Tai, ką pamatėme, buvo farsas. Nematyti nė vieno nelegalaus imigranto – nei uoste, nei laikinuose priėmimo centruose. Vyriausybė viską inscenizavo. Jie atsivežė valstybės sekretorių, kameras ir pakartojo scenarijų, kad viskas kontroliuojama. Tačiau tą pačią dieną, kai išvykome, El Hierro mieste išsilaipino laivas su daugiau nei 60 migrantų. Neturiu įrodymų, bet neabejoju: tai buvo suplanuota operacija, prie kurios prisidėjo Sánchezo vyriausybė.

Ar manote, kad tai buvo suorganizuota siekiant nuslėpti tikrovę?

Visiškai. Kad mūsų vizito metu nebūtų matyti migrantų, turėjo būti kelios dienos be naujų atvykėlių. Klasifikavimo procesas trunka mažiausiai 72 valandas. O tai, kad didžiulis laivas atplaukė tiksliai tą dieną, kai mes išvykome… tai tiesiog nėra įtikinama.

Be to, prie to prisidėjo ir regioninė valdžia. Liaudies partija (PP) ir „Coalición Canaria“ (Kanarų koalicija) mums sakė, kad viskas yra gerai, ir jiems tiesiog reikia daugiau pinigų iš Briuselio. Jie nenori spręsti problemos – jie nori iš to pasipelnyti.

Kas nutinka migrantams, kai jie atvyksta į Kanarų salas?

Jie yra išsklaidyti. Jie atvyksta į El Hierro, tada perkeliami į kitas salas, o netrukus po to įsodinami į lėktuvus į žemyną. Vos per šešias ar septynias dienas nelegalus migrantas gali vaikščioti Paryžiaus, Berlyno ar Romos gatvėmis, mums nežinant, kas jie tokie, iš kur atvyko ar kokie jų ketinimai. Tai sąmoningas procesas be kontrolės ar izoliacijos. Tai tiesioginis Sánchezo atvirų durų politikos rezultatas.

Koks vaidmuo šioje situacijoje tenka Marokui?

Marokas imigraciją naudoja kaip politinio spaudimo priemonę. Taip buvo Seutoje ir taip yra Kanarų salose. Kai Marokas ko nors nori iš Briuselio, jis atlaisvina pakrančių kontrolę ir leidžia laivams plaukti. Ir ES moka. Tas pats pasakytina apie Alžyrą, Libiją, Mauritaniją, Tunisą… Briuselis savo silpnumą užsienio politikoje pavertė tuščiu čekiu šiems režimams.

Ar matote kokių nors patobulinimų dėl naujojo ES migracijos pakto?

Jokio. Buvau dviejų galiojančių dokumentų – EURODAC ir Patikros reglamento – pranešėjas, tačiau visas paktas yra katastrofa. Jis remiasi dviem klaidingomis prielaidomis: pirma, kad Briuselis turėtų viską centralizuoti, nors sienų apsauga yra nacionalinė kompetencija; antra, kad jis įtvirtina privalomą migrantų perkėlimą prisidengiant solidarumu. Tai tik stiprina traukos veiksnį.

Ar yra sukčiavimo atvejų, susijusių su prieglobsčio prašymais?

Taip, masiškai. Daugelis teigia esantys pabėgėliai, bet iš tikrųjų yra ekonominiai migrantai. Kitus skatina islamo religiniai tinklai, kurie palaiko pakaitinę migraciją. Tai, kas dabar kuriama Europoje, nėra integracija ar daugiakultūriškumas – tai getai. Ir kuo stipresnis getas, tuo daugiau migrantų jis pritraukia. Ši dinamika toli gražu nėra sprendžiama – ji yra skatinama.

Ką VOX siūlo daryti, kad tai sustabdytų?

Pirmiausia – dislokuoti kariuomenę ir karinį jūrų laivyną prie mūsų jūrų sienų. Antra – pašalinti įsitvirtinimo efektą: negalima apdovanoti žmogaus teisiniais dokumentais vien už tai, kad jis dvejus ar trejus metus neteisėtai gyvena Ispanijoje. Trečia – nutraukti bet kokią paramą nelegaliai imigracijai bei automatines ir apgaulingas natūralizacijas. Ir, žinoma, pradėti remigracijos planą: tvarkingus, plataus masto išsiuntimus.

O jei kilmės šalys atsisako bendradarbiauti?

Diplomatinis ir ekonominis spaudimas. Jei jos nepasirašys grąžinimo susitarimų, mažinsime vystymosi paramą. Būtent tai Trumpas padarė su Meksika – ir tai suveikė. Norime, kad maliečiai gyventų ir dirbtų Malyje, kurtų ten verslus ir ateitį. Tačiau kad tai būtų įmanoma, negalime toliau finansuoti diktatorių, kurie verčia savo žmones emigruoti. Dar blogiau – Briuselis finansuoja tokius režimus kaip Pietų Afrikos, kuri atvirai rodo rasistinį priešiškumą baltųjų mažumai. Tai nepriimtina.

Ar manote, kad eksternalizacija, pavyzdžiui, Italijos susitarimas su Albanija, yra perspektyvi kryptis?

Taip, tai teisėtas sprendimas. Albanija yra saugi šalis. Problema yra progresyvūs teisėjai, kurie, užuot taikę įstatymą nacionaliniams interesams, interpretuoja jį ideologiškai. Tą matėme Italijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Ispanijoje. Mums reikia teisėjų, kurie suprastų, kad įstatymas turi tarnauti nacionalinei bendruomenei ir kultūrinei sanglaudai. Tai esminis dalykas, norint atkurti suverenitetą.

Javieras Villamoras yra ispanų žurnalistas ir analitikas. Įsikūręs Briuselyje, jis europeanconservative.com rūpinasi NATO ir ES reikalais. 

europeanconservative.com