Demokratinėse visuomenėse protestas yra teisėta ir svarbi politinės raiškos forma. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau matoma, kaip protestai transformuojasi į tyčinius trukdymus politinėms diskusijoms ir svarstymams.
Nemuno Aušra ir R. Žemaitaitis yra dažniausias jų taikinys. Ypač nerimą kelia atvejai, kai protestuotojai įsibrauna į politinių partijų ar jų lyderių organizuojamus susitikimus.
Demokratijos teorijoje egzistuoja aiški riba tarp protesto kaip išorinio politinio spaudimo instrumento ir jo kaip įrankio trukdyti politinėms diskusijoms. Lietuvos praktika rodo, kad ši riba vis labiau nyksta.
Demokratinių normų erozija
Lietuvoje vis dažniau stebima praktika, kai centro dešiniųjų jaunimo organizacijos (tiek liberalios, tiek konservatyvios) ateina į oponuojamų politinių partijų ar lyderių susitikimus ne kaip dalyviai, o kaip trukdytojai. Jų tikslas – ne konstruktyvi diskusija, o sutrikdymas, provokacija ir žiniasklaidos dėmesys. Šie veiksmai pasižymi pasikartojamumu, performansu ir taktine disciplina, o ne spontaniškumu.
Ypatingą vaidmenį čia atlieka „sisteminės“ žiniasklaidos priemonės. Jose toks trukdymas paprastai rodomas kaip „pilietinis aktyvumas“ ar „teisėtas protestas“, sąmoningai nematant skirtumo tarp protesto ir trukdymo teisėtam politikų bendravimui su savo šalininkais. Žiniasklaida tampa demokratinių svarstymų normų „plovimo“ mechanizmu: tai, kas anksčiau būtų laikyta nepriimtinu elgesiu, dabar pateikiama kaip normali demokratinė praktika.
Institucinė reakcija taip pat silpna. Politinių susitikimų organizatoriai dažnai neturi aiškių procedūrinių priemonių tokiam elgesiui riboti. Politiniai lyderiai vengia griežtesnių veiksmų, bijodami kaltinimų „demokratijos ribojimu“. Teisėsauga paprastai lieka selektyvi ir pasyvi, jei nėra akivaizdaus teisinio pažeidimo. Rezultatas – de facto suteikiamas leidimas didinti priešpriešą visuomenėje.
Politinės teorijos požiūriu tai reiškia neformalių demokratinių normų eroziją, perėjimą nuo diskusijų ir svarstymų politikos prie performansų ir konfliktų, bei paskatinimą tiems, kurie renkasi priešpriešą vietoje argumentų. Ilgalaikėje perspektyvoje tai griauna pačios demokratinės diskusijos prasmę ir demokratijos esmę.
Nors po Lietuvos saule visa tai, kas pasakyta nėra nauja. Tai tik dar aršesnėmis formomis pergyvenome 1991–1992 m. Tada tie patys iš centro dešinės pusės irgi „kovojo už demokratiją“ – kiaušinių ir pomidorų mėtymais, plakatais su kartuvių vaizdeliais, salių blokavimais provincijoje, oponentų stumdymu ir pjudymu.
Antai, signatarui ir ilgamečiam Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui per susitikimus sudaužė net kelis akinius. O Šiauliuose po scena, kur turėjo kalbėti A. Brazauskas ir kiti LDDP politikai, buvo pakišta „bombelė“.
Dabar, panašu, vėl atgal į 1990-uosius. Tik šių dienų protestuotojams yra kur „stengtis“. Nors jei ta priešpriešos banga nebus suvaldyta, tai naujas akinių daužymo proveržis gali pasirodyti tik pumpurėliai.
Kaip yra kitur?
Jungtinėje Karalystėje taikūs protestai už politinių renginių ribų yra gana įprasti. Ten su vienokiais ar kitokiais plakatais prie renginių vietos jie parodo savo oponuojančius požiūrius. Tačiau protestuotojai neina į partijų susitikimų erdves, o toks brovimasis vertinamas visuomenėje kaip netinkamas. Jei tokie incidentai kyla, tai jie greitai sprendžiami, o reakcija į juos viešojoje erdvėje paprastai yra itin neigiama.
Jungtinėje Karalystėje yra aiški skirtis tarp viešosios erdvės, skirtos protestui, ir politinės erdvės, skirtos politinėms diskusijoms.
Daugumoje kontinentinės Europos šalių (Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Beniliukso valstybėse) protestų kultūra yra stipri ir kartais gerokai konfrontacinė. Vis dėlto įsiveržimas į politinių partijų vidinius susitikimus laikomas aiškiu demokratinių normų laužymu. Tokie veiksmai nėra pateisinami kaip „demokratijos raiška“.
Čia vyrauja supratimas, kad protestas ir politinės diskusijos yra lygiagretūs, bet ne tapatūs procesai, o politinės partijos ir jų lyderiai turi teisę į taisyklėmis apsaugotą erdvę diskusijoms su savo šalininkais.
Kur atėjome?
Lietuvos atvejis atskleidžia pavojingą protestų tendenciją, kai jiems nėra ribojančių stiprių neformalių normų ir nuoseklios institucinės reakcijos.
Jei tokios protestų tendencijos nebus kritiškai apsvarstytos ir pristabdytos, politiniai susitikimai taps nuolatine konfliktų ir performansų arena. Visuomenė ir politikos veikėjai toliau nesusišnekės.
Be to demokratijai reikalinga ne tik žodžio laisvė, o ir procedūrinė tvarka kaip ją užtikrinti – be jos demokratinė diskusija tampa neįmanoma.
Algis Krupavičius yra žinomas Lietuvos politologas, istorikas, Mykolo Romerio universiteto profesorius, humanitarinių mokslų daktaras.
,,… kur eina Lietuva?”
Ne tik kur, bet ir kodėl, ir aišku kaip tai vyksta?
(Kaip veikia sistema, kai į mitingą staiga susirenka TŪKSTANČIAI, o prie Škirpos… vienetai?)
Ir taip, apie esmę (bet buduliams to nesuprasti).
1. JAV rasinė segregacija buvo įaugusi baltiesiems į kūną ir kraują ilgus šimtmečius. Kol Pabaltijo tautos ‘griovė’ sovietiją, ir kol pasaulio dėmesys buvo prikaustytas prie Ž-TSRS žlugimo*, pačiose JAV NEPASTEBIMAI (!!!) dingo rasinė segregacija ! Apie tai VISUOTINĖ TYLA. Dar daugiau, neužilgu JAV baltieji balsavo už Obamą…
Kodėl niekas nekelia klausimo, kaip taip nutiko, kad baltieji taip staigiai ir radikaliai pakeitė (hmm?) savo pažiūras, a?!
Ar čia kažkaip užslėptas Overtono langas, ar panaudota kažinkokia psichotroninė priemonė?!
2. Frankfurto žydų mokykloje išgimdyta baltųjų naikinimo idėja, doktrina, koncepcija, indoktrinacija… ir tai akivaizdžiai veikia…
Ar čia kažkaip užslėptas Overtono langas, ar panaudota kažinkokia psichotroninė priemonė?!
3. Pasaulį seną išardysim…
Seno pasaulio išardymas pasireiškia per naujos visuomenės formavimą…
Nauja visuomenė formuojama nuo vaikų augančių ,,be namų”… be motinos… Bet tai labai sumaniai supakuota į ‘moters išlaisvinimą iš šeimos pančių’.
4. Moterų ir vyrų lygybė… … … bla bla bla…
Mergos kaip kumelės…
Moterystė trykšta per siūles…
… ir jos bijo vaikų… vežimėliuose vežioja šunis…
Ar tai ne frankfurtizmo vizija realybėje, a?
Ar čia kažkaip užslėptas Overtono langas, ar panaudota kažinkokia psichotroninė priemonė?!
6. Gydytojas paskiria vaistus… ir dar prisako, kad neužgerti mineraliniu ir gazuotu vandeniu..!
O ką daro tie visokie E*** maiste? Kaip jie veikia organizmą susimaišius su vaistais? Kaip tai veikia mūsų mąstymą, suvokimą, adekvačią ar prigimtinę reakciją į aplinkos faktorius?
LRT ***** užpildė visą aikštę… o kiek laisvės gynėjų susirinko prie prekybos centrų, eilinių parduotuvių ir įmonių gaminančių maistą su E***?
Homo sapiens, ar visgi homo ***** , a?
7. Yra toks cheminis elementas fluoras.
Jo deda į geriamą vandentiekio vandenį… dėl mikrobiologinio apvalymo… ir į dantų pastas…
Sakysite, kaip puiku.
O kodėl neklausiate kokia yra neigiama to fluoro pusė, juk kaip žinia, kiekviena lazda turi du galus…
Yra tokių duomenų (OFICIALIAI NESKELBIAMŲ !!!), kad fluoras slopina valią, ryžtą… radikaliai mąstyti, priešintis prigimtinių dalykų suvaržymui…
Ar kas bent pabandys apie tai prabilti?
8. LGBTQ+
Dar neseniai prie atatinkamų temų dominavo lezbietės… Kiek vėliau jas pakeitė transveikėjai… O dabar pradeda į pirmą vietą kelti, brukti gėjus…
Netgi keliautojas Orijus viename savo videokelionių pateikime negalėjo apeiti… kaip gėjai ozurpavo paplūdimius…
Tik jau neapsimeskite, kad tai nėra to paties frankfurtizmo išdava…
9. Špyga ir vidurinis pirštas.
Špyga, kaip žinia – trijų pirštų kombinacija, reiškia nepadorų vaizdiiiaalį…
Kas yra špyga? Tai moteriško lytinio organo vizualinė išraiška… didžiosios lytinės lūpos, mažosios lytinės lūpos ir per vidurį klitoris.
Tuoj skubėsite prieštarauti, kad nykštis špygoje nėra per vidurį… va čia ir yra esmė, kad špyga nėra taisyklingo, o yra netaisyklingo lytinio organo vaizdavimas… paniekinančiai…
Ypatingai bukiems nurodysiu paskaityti Brolių Grymų pasakas autentiškus variantus…
(Ir dar. Katalikų bažnyčiose prie altorių yra tvirtinami votai… didelė votų dalis širdelės – meilės simbolis. Širdelė reiškia moters seksualinės sueities pozą… Kilmė… iš tų viduramžiškų laikų, kai bažnyčiose ant altorių buvo sodinamos* nuogos ir pusnuogės moterys…
Apie tai yra užsiminusi Z Kelmickaitė LRT radio tiesioginėje laidoje.
Apie tai rašoma ,,Trumpa Bažnyčios istorija” išleista prieš karą.)
Nauji laikai, nauji papročiai. Špyga keičiama viduriniu pirštu…
10. …
(Bent vieną punktą parašykite ir jūs pozicininkai.)
———
Ką reiškia tokie virsmai, iš kur jie kylą, ir kokios viso to pasėkmės pozicijos.org proto bokštams neturėtų būti sunku suvokti…
Čia jums ne Bolonės tipo klausimynas… tad parodykite ką iš tikro išmanote apie Overtono langą, ir/ar psichotronines priemones, apie kurias į tv kamerą dar dabartinės laisvės apyaušriu minėjo toks graikiškos kilmės Lietuvos socialdemokratas…
Kai po 1992 metų Seimo rinkimų komunistai tautos daugumos valia sausi išplaukė iš balos, sunku pasitikėti tautos daugumos išmintimi, ką dažnai rodė ir vėlesni rinkimai. Pvz 2024 metų. O kada „bala” ne autoritetas, auga anarchinis įžūlumas
Prabusk. Tada komunistų jau nebuvo. Laimei.
Labai savotiška demokratijos rūšis Marijos žemėje….Senieji bolševikai ir jų palikuonys, naujieji leftistai-pasaulio piliečiai ir magnetas sutraukiantis visų nepatenkintų balsus Žemaitaitis…..Ir čia demokratija? Kas dėl protestų kitose šalyse matosi, plika akimi, kai tokių „demokratinių” šalių kaip Didžioji Britanija, Švedija, Prancūzija policija muša žmones nei kiek ne blogiau nei savo laiku Skvernelio smogikai aprengti policininkų uniformomis daužė ir spardė žmones Garliavoje….Čia tokia demokratija? A jo tiesa pamiršau…visi kurie nepatenkinti valdžios politika vatnikai ir Kremliaus agentai….