Šiandien LR Seimas priėmimo stadijoje, balsavimą boikotavus opozicijai, pritarė (62 už, 5 susilaikė, 3 – prieš) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2343(3)).
Šio įstatymo projekto iniciatoriai, Centro „reformatoriai“ nesuvokia, kad LGGRTC buvo ko gero vienintelė biudžetinė valstybės įstaiga, kuri principingai ir kompetentingai gynė Lietuvos laisvės kovotojų atminimą.
Ne kartą laimėjusi teismus, inicijuotus buvusių stribų ir komunistų, įskaitant tarptautinius, dėl konkrečių partizanų ir sukilėlių garbės, taip pat tai institucija, kuri net ir neturėdama pakankamų finansinių išteklių aktyviai, pagal suteiktus resursus, ieškodavo ir atrasdavo nužudytų Lietuvos partizanų palaikus, vykdė valstybinę memorializacijos arba istorijos politiką.
Po šio įstatymo priėmimo Centro valdymo struktūra tampa decentralizuota, atsiranda du lygiaverčiai vadovavimo centrai (administracija ir taryba) – to Lietuvos biudžetinių įstaigų praktikoje dar nebūta.
Centras tampa priklausomu nuo išorinių veikėjų.
Belieka tik tikėtis, kad šio įstatymo projekto kūrėjai suvokę savo atsakomybę dėl centro ateities kažkada išties išdrįs reformuoti Centro veiklą.
Diskusija po šiuo FB įrašu:
