Dabar, kai Venesuela akiratyje, prisiminiau a. a. ambasadoriaus Vytauto Antano Dambravos (1920–2016), daugelį metų praleidusio Venesueloje, žodžius apie tą šalį. Ten jis tarnavo kaip JAV diplomatas, vėliau – kaip Lietuvos.
Apie V. A. Dambravos tarnybą Amerikai ir Lietuvai esu parašęs knygą „Lietuvos byla – mano byla. Ambasadorius Vytautas Antanas Dambrava diplomatinėje tarnyboje“ (2016), tad pacituosiu kelias trumpas ištraukas.
1977 m. baigęs tarnybą Argentinoje, Vytautas Dambrava buvo paskirtas į Venesuelos sostinę, Karakaso miestą, kur buvo perkeltas eiti tokių pačių „Public Affairs“ – JAV viešosios diplomatijos krašto vicedirektoriaus – pareigų, kokias ėjo Buenos Airėse.
„Vašingtonui leidus, pasirinkau tikrai milžinišką kultūros ir švietimo programą, drauge mažiausiai pusę laiko eidamas ir krašto direktoriaus pareigas. Paskyrimas buvo perkrautas darbu, bet šiaip malonus ir lengvas“, – vertino pats V. Dambrava.
Šiauriausia Pietų Amerikos valstybė Venesuela, geografiniais kontūrais iš tolo primenanti Lietuvą, yra viena turtingiausių ir ūkiškai labiausiai išsivysčiusių Lotynų Amerikos šalių. Šiltas klimatas, pasakiški turtai, penkiolika kartų Lietuvos plotą viršijanti Venesuelos teritorija (vien Karibų jūroje jai priklausančių 72 salų plotas sudaro daugiau kaip pusę – 38 000 kv. km – Lietuvos teritorijos) vis dėlto negali laiduoti savo 20 milijonų gyventojų šiuolaikinės civilizacijos reikalavimus atitinkančio pragyvenimo.
Šalis kupina kontrastų: nors naftos gavyba duoda didžiulius pelnus, bet daugelis žmonių glaudžiasi lūšnynuose. Didžioji dalis venesueliečių gyvena miestuose, tačiau krašto gilumos gentys beveik nepaliestos šiuolaikinės civilizacijos.
Dauguma gyventojų (60 proc.) yra metisai (indėnų ir europiečių mišinys), tačiau ūkiškai, politiškai ir kultūriškai vyraująs tautinis elementas yra ispanai, sudarantys keliolika procentų. Kelis procentus venesueliečių sudaro juodaodžiai žmonės.
Venesuelos gyvenimui suprasti, vienas krašte labai gerbiamas septyniasdešimtmetis akademikas patarė Vytautui Dambravai įsidėmėti penkias taisykles:
„Pirma taisyklė – venesueliečiai nori pinigo.
Antra – venesueliečiai nori daug pinigo.
Trečia – venesueliečiai nori daug pinigo greitai.
Ketvirta – venesueliečiai nori greitai daug pinigo, su pastangomis ar be jų.
Penkta – venesueliečiai nori greitai daug pinigo, su pastangomis ar be pastangų, legaliai ar…“
Naujasis Viešųjų reikalų direktorius netruko pastebėti, kad vietiniai žmonės darbo nemėgsta, darbą laiko Dievo rykšte.
Vienu metu Venesuelos vyriausybė turėjo net paskelbti dekretą, jog darbas… žmogaus nežemina ir neatriboja nuo geresnio gyvenimo. Pasak V. Dambravos, tai „nelemtoji ispanų aristokratijos įtaka, nes šie laikė darbą negarbės ir nekilmingumo ženklu.“
Štai kodėl darbštūs lietuviai, drauge su kitais imigrantais užsieniečiais, Venesueloje gavo „musių“ vardą, kuriuo paženklinamas užsienietis. „Jo pareiga kurti kraštą, kad dauguma venesueliečių (žinoma, ne visi) ir toliau galėtų „kombinuodami“ nerūpestingai gyventi.“
Pasak V. Dambravos, daugiausia dėl šios visuomeninės ydos Venesuela yra priėjusi „liepto galą ir prasiskolinusi iki ausų“, nepaisant 15 milijardų dolerių metinių pajamų vien už eksportuojamą naftą.
„Dabar, kai Venesuela akiratyje”, prisimenantis „a.a. ambasadoriaus Vytauto Antano Dambravos (1920-2016), daugelį metų praleidusio Venesueloje, žodžius apie tą šalį…”, o taip pat – „labai gerbiamas septyniasdešimtmetis akademikas patarė Vytautui Dambravai įsidėmėti penkias taisykles:..”, pasakoja, kad „lietuviai, drauge su kitais imigrantais užsieniečiais, Venesueloje gavo „musių“ vardą,”.., ” Pasak V. Dambravos, daugiausia dėl šios visuomeninės ydos Venesuela yra priėjusi „liepto galą ir prasiskolinusi iki ausų“, nepaisant 15 milijardų dolerių metinių pajamų vien už eksportuojamą naftą…”
Belieka Valiušaičiui, „labai gerbiamam septyniasdešimtmečiui akademikui, kuris patarė Vytautui Dambravai įsidėmėti”.., kad „priėjusios liepto galą” Venesuelos naftą pumpavo JAV, palikdama Venesuelai trupinius.. Prieš gal 25 metus nacionalizavus Venesuelos naftos gavybą, JAV visaip trukdė Venesuelai savo naftą pardavinėti, „įšaldydavo”, neatiduodavo Venesuelai už pasaulyje parduodamą naftą gaunamų milijardų.. Ir po šiai dienai JAV bankuose yra nusavinta Venesuelos keliolika milijardų JAV dolerių, kuriais naudojasi JAV…
Prasiskolinusi „iki pakaušio” JAV (38 trilijonai JAV dolerių)Venesuelos ir kitų pasaulio valstybių sąskaita „liepto galo” visaip išvengia.. „Demokratijos, visokių politinių, tarptautinių teisių laikymosi pavyzdys”… JAV Trampas „nuoširdžiai” suvereniai, prieš 200 metų nepriklausomybę iš kolonijinio jungo išsikovojusiai Venesuelai skelbia, kad jos teritorijoje esanti nafta „priklauso” JAV…, ir JAV sekretorius Rubio vietoje Venesuelos prezidento Maduro bus atsakingas už Venesuelos naftos „grąžinimą JAV, Venesuelą „vairuos” reikiama kryptimi….
Kas yra daugiau nei ” paradoksas”, kad darbštūs lietuviai, Venesueloje „musės”, Lietuvoje „darbo bitės ir varmai” savo Lietuvoje dirbdami tesugeba pagal gyvenimo lygį ir po 30 metų darbo „sau” tebūti eurosojūzo „uodegoje”, dirbti už 2..3 kartus mažesnį atlyginimą nei Vakarai.. Ir su tokiu darbu, atlyginimais dar ir prasiskolinti tiek, kad, kaip pasakoja šiandieninė „sava” valdžia, nuo kitų metų paskolų procentų padengimui reiks 1,3 milijardo €, kas sudarys visą ekonomikos „augimą”, jei toks malonus stebuklas bus.. Kaip užgyvens lietuvaičiai JAV kariūnų „ginamoje savo” Lietuvoje, dirbdami „kaip bitės, musės ir uodai ” kartu paėmus, kaip bus su skolų grąžinimu, joks vietinis „guru” net neužsimena… Tiesa, Seimo narys „patriotas” Sysas į klausimą – kaip bus su nepakeliamų tik procentų už paskolas mokėjimais??-, vietos runkeliams su europietiška šypsena pasakė, kad ši problema bus ateinančios vyriausybės…
Kaip čia prisiprašius, kad neturinčios nei naftos, nei dujų…, o tik lietuviškas išsivaikščiojančias ir išmirštančias „darbščias muses su bitėmis” Lietuvos ateitų tiesiogiai, ne per vietinius saviveiklininkus vaidinančius „konservatorius, socialdemokratus…” „pavairuoti”, kartu su Venesuela…, Trampas ar jo paskirtas mažaraštis JAV negras, indėnas, išeivis iš Lotynų Amerikos… Šis Lietuvos „vairuotojas”, manau, pamažintų Lietuvos skolą užsienio finansinėms struktūroms, vietinėms darbščioms „musėms” sumažėtų skolos % mokėjimai, Lietuvoje gyvenančioms darbščioms „musėms” nors kiek palengvėtų gyvenimas, arba „musės” nors bent galėtų numirti „ramesne sąžine”, atsirastų viltis, kad Lietuvoje gyvenančiai darbščiai „musei” grabui pinigų pakaks… Matant, kad Lietuvoje gyvenančiom „darbščioms musėms” pavojingai greitai mažėja pramitimui būtinas „š..das”, jiskuo toliau, tuo sparčiau „garuoja už paskolų procentus” ir į JAV, ar JAV Trampas iš Argentinos indėnų atims paskutinius mokasinus ar ne, Lietuvos „darbščioms musėms” turėtų rūpėti mažiausiai…
Kam priklauso nafta ir kiti prieš 50 milijonų metų, dinozaurų laikais, ir anksčiau žemėje atsiradę ir susikaupę turtai – gana keblus klausimas prieš 1 milijoną metų tik pradėjusiam atsirasti žmogui . Ypač teisybės ieškančiam žmogui.
O kodėl lietuvai turi gauti tokį pat uždarbį kaip vakariečiai, jeigu vakariečiai 50 metų nestatė komunizmo, kaip lietuviai ir kiti buvę tarybiniai žmonės? Visi gudruoliai imtų pas save statyti komunizmą, jeigu po statybos bankroto imtų uždirbti kaip vakariečiai.
Tikrų tikriausi „vakariečiai” Amerikos indėnai ar Afrikos negrai… nieko net negirdėjo apie vokietuko Markso sugalvotą komunizmą, bet gyvena net gi prasčiau nei Lietuvos teritorijoje lietuviškos „darbščios musės”.. Tuo tarpu sugalvoję ir išplatinę pasaulyje komunizmą vokietukai, Hitlerio laikais Vokietijoje pastatę vokietukams komunizmą pavadintą nacionalsocializmu, užgyveno „vakarietiškai”.. Tuo tarpu Lietuvos „darbščios musės” savo teritorijoje uoliai šveitę nacionalsocialistinių vokietukų tankus „leopardus” 1941-1945, o Lietuvos pokario miškeliuose „patriotinis šveitimas „tęsėsi dar iki 1960…, nuo 1991 metų jau 35 metus „vakarietiškai” su daugiau kaip neblėstančiu komjaunuolišku įkarščiu lietuviškos „darbščios muselės” vėl kruopščiai šveičia savo teritorijoje besibazuojančius vokiečių, JAV… vakarietiškus tankelius, kaltina, net gi didina šveitimo laiką (vietoje 45 rašai 50 metų), laikotarpį, kai šveitė- statė komunizmą… ( 1945-1990), su daug mažesniu nei šiandiena komjaunuolišku įkarščiu, rusų komunistų tankelius..
„Istoriškai apžvelgus situaciją”, palyginus „komunizmus”.., tenka konstatuoti, kad tavo komentaro klausimas- „O kodėl lietuviai turi gauti tokį pat uždarbį(ir po 35 metų kapitalizmo statymo) kaip vakariečiai , jeigu vakariečiai 50 metų nestatė komunizmo, kaip lietuviai ir kiti buvę tarybiniai žmonės?”-, gavosi labai jau ne logiškas, ir labai jau (pše prašam) runkeliškas..
prašaliečiui galvoje negerai
Baly, jei pajėgiai „sumąstyti” į straipsnelio temą – „kodėl darbštūs lietuviai, drauge su kitais imigrantais Venesueloje gavo „musių“ vardą”-, tik – „prašaliečiui galvoje negerai”-, visiškai ir nedovanotinai „protiškai” diskredituoji Lietuvos teritorijoje kol kas gyvenančias lietuviškas „darbščias muses”…
Paciente, jūsų verbalinė diarėjo tapo nebevaldoma ir užtvindė šį nuostabų portalą. Apsikuopkite.
1972 Venesueloje gyveno arti 11 milijonų. Dabar tarp 28 ir 34. Dabartinis skaičius netikslus nes niekas nažino kiek pabėgėlių iš komunistinio Čaveso-Maduro rojaus.