
Laimės ekonomika yra nenaujas reiškinys. Ji pradėjo formuotis dar 1970 metais. Psichologijos mokslų daktaras, profesorius GEDIMINAS NAVAITIS vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo kalbėti šia tema.
Remdamasis Prancūzijos ekonomisto Thomo Piketty įžvalgomis prof. G. Navaitis atkreipia dėmesį, kad nuo praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio vidurinės klasės padėtis negerėja, o šiuolaikinė visuomenė panašėja į feodalinę, kurioje dominuoja naujoji aristokratija.
Kalbėdamas apie didelio atgarsio sulaukusį pinigų atsiėmimą iš II pakopos pensijų fondų, akademikas sako, kad tai neturės didelės įtakos Lietuvos ekonomikai: „Gal kokį pusmetį padaugės pirkimo. Su Kalėdomis dabar lyginamas laikotarpis po pusmečio ir pardavėjams bus nenaudingas.“
G. Navaitis mano, kad dėl tokios situacijos atsakomybę turėtų prisiimti politikai. Anot jo, pastarieji nepasiūlė kitų taupymo ar investavimo priemonių, o tai, kad viešojoje erdvėje garsiai kalbama apie gyventojus, perkančius šaldytuvus, televizorius ar kelionių bilietus, psichologo nuomone, rodo tik viena: žmonės neįvertina situacijos ilgalaikėje perspektyvoje.
„Automobilio ar buto pirkimas tėra siauros krypties planavimas“, – tęsia ne vienus metus laimės ekonomikos reiškinį nagrinėjantis specialistas.
Ar žmogus gali kontroliuoti savo laimės ekonomiką?
Paklaustas, kiek pats žmogus atsako už savo laimę, psichologas tvirtina, kad ji nesusijusi su individualumu, juk ne veltui šalia žodžio „laimė“ atsirado ir „ekonomika“.
„Kalbėdami apie laimės ekonomiką prisiminkime ir tai, kad ji nėra atskiro žmogaus apsisprendimas“, – pabrėžia G. Navaitis.
Profesorius primena šio tūkstantmečio pirmaisiais dešimtmečiais kilusias finansines krizes ir jų sprendimo būdus. 2009–2012 m. ekonominė krizė buvo sprendžiama ribojant išlaidas, o COVID-19 metu raginta daugiau investuoti į socialines ir ekonomines programas.
Nors pinigų atsiėmimas iš II pakopos pensijų fondų sulaukė daug kritikos, finansų ekspertai įžvelgia ir teigiamų dalykų, pavyzdžiui, žmonės pradėjo atidžiau žiūrėti į savo finansus. G. Navaitis sutinka, kad tinkamai sudėliotos santaupos per finansinę krizę, tarkim, net ir pusmetį nerandant darbo, gali tapti ramsčiu.
Kam Lietuvos jaunimas turi būti dėkingas už laimę?
Pastaraisiais metais pažymint, kad Lietuva išgyvena geriausią savo ekonominį laikotarpį, profesorius mano, jog tokios kalbos gali įvairiai veikti žmones.
„Galiu jums duoti įvairių patarimų, kaip, kur ir ką pirkti. Ar nuo to bus geriau? – retoriškai klausia psichologijos mokslų daktaras. – Žmonėms, kurie realiai nejaučia materialinės gerovės, tokios kalbos gali kelti nerimą, depresiją, nes nepritaikomas naudingumas skatina bejėgiškumą.“

Profesorius primena ir didelio atgarsio sulaukusio tyrimo rezultatus, kad Lietuvos jaunimas yra laimingiausias pasaulyje. G. Navaičio įsitikinimu, prie to prisidėjo vyresni žmonės, kurie „nuolat aiškino ir aiškina jaunimui, kad kadaise negalėjo kur nors išvažiuoti ar ko nors daryti, taigi tos kalbos buvo išgirstos“.






Jokio „prašaliečio” nėra ir nebuvo. Tai DI valdomas botas užprogramuotas keikti „Pozicijos” autorius.
Galite pabandyti įkelti į DI Navaičio tekstą ir duoti užduotį sukritikuoti. Gausit tokį pat kaip „prašaliečio” beprasmių žodžių kratinį.
Laimė, gerovė ne visai tinkami žodžiai šiai dienai ir vietai . Atsižvelgiant į ne visai tolimus įvykius Ukrainoje, o ir Rusijoje. Atidėkime gal aptarimus vėlesniam laikui.
Gal neatidėkime, nes taikstytis su oligarchija ir žlugdyti vidurinę klasę tai ir yra vanduo ant ruskių malūno
nesitaikstyk, bet apsieidama be nepritinkančių dabartiniam laikui kovos už gerovę ir laimę lozungų
Dalykus reikia vadinti jų tikrais vardais. Paskaitykit „Pasaulio laimės raportus”
kaimyno namas dega, o tavo namuose irgi ne viskas gerai, per mažai laimės ir gerovės, taip?
Prašalietis yra rusų botas
Jo jo,, Nausėdos „gerovės valstybėje” suklestėjusios „laimės ekonomikos laikais” prašalietis yra užsilikęs „ruso čebatas”.., o „pasaulio laimingiausio jaunimo” atstovas” „karolis” yra Navaičio „laimės formulės” dūmą užtraukęs dd laivo runkelis…
TIKRA TIESA (arba sąmoningas kenkėjas)
Šiandieninis „Psichologijos mokslų daktaras, profesorius..” GEDIMINAS NAVAITIS vietos runkeliams pasakoja apie eurosojūziniame dd laive atsiradusią „Lietuvos laimės ekonomiką”, Nausėda vietos populiacijai „trynė” apie vietos runkeliams „statomą švedišką gerovės valstybę”…
„Remdamasis Prancūzijos ekonomisto Thomo Piketty įžvalgomis prof. G. Navaitis atkreipia dėmesį”, kad kol kas dar „suduriantys galą su galu”, įperkantys šaldytuvus, televizorius ar kelionių bilietus, psichologo nuomone, rodo tik viena: „žmonės neįvertina situacijos ilgalaikėje perspektyvoje.”..
„Psichologijos mokslų daktaras” Navaitis „Gali jums (vietiniams runkeliams) duoti įvairių patarimų, kaip, kur ir ką pirkti. Ar nuo to bus (runkeliui) geriau?..” „Laimės formulių” kūrėjui Navaičiui „Automobilio ar buto pirkimas tėra siauros krypties planavimas“.. Daugiau kaip trečdaliui gyventojų šiuolaikinis kasdieninis „platus planavimas” yra kaip sudurti „galą su galu”, pasitelkus Navaičio „laimės ekonomikos galimybes” susiveikti savaitinį pasibaigusio galiojimo maisto produktų davinį, pašalpą elektros, šildymo.. išlaidoms apmokėti..
„Psichologijos mokslų daktaras, profesorius..” GEDIMINAS NAVAITIS savo straipsnelyje pastebi, kad ” Pastaraisiais metais Lietuva išgyvena geriausią savo ekonominį (laimės ekonomikos) laikotarpį”… „Lietuvos jaunimas yra laimingiausias pasaulyje”…, nes gali eurosojūziniame dd laive europietiškai „kaifuoti” užtraukdami marihuanos, pagal disponuojamus „finasus” pauostyti „kokso”, susileisdami „laimę” sukeliančios substancijos.., neturtingi vietiniai jaunieji „laimingieji” gali pauostyti acetono, klijų.., mėnesį neskalbtas savo kojines.., užtraukti kaime prisiskintos kanapės suktinę …
Tarybinės okupacijos laikais paprastiems žmonėms žinoma „laimės formulė” – „daug kartų kartok chalva chalva, pajausi burnoje saldumą-, negaliojo..
„Laimės formulių” kūrėjas psicho profesorius Navaitis nepavargsta išmirštantiems, nesulaukiantiems gydymo, besistumdantiems eilėse gauti savaitinį maisto davinį, pašalpą, medicininę „europinę paslaugą”.. vietos runkeliams kartoti, kokie jie eurosojūziniame dd laive visi „yra laimingi”. Pagal „laimės psicho specialistą” Navaitį pakanka nepavargti „kartoti chalva ir burnoje bus saldu”. Kiti dd laivo specialistai pasakojo „įvertinti ilgalaikes perspektyvas” ir dar vaikystėje pradėti savo vaikučiams „kaupti lėšas oriai pensijai”, kurias „oriai” tvarko „Balt Capų” stepukoniai.., naktinių mokesčių, ir pensijų tvarkytojai „kubiliai”…
Kategoriškai negebantiems pasijausti laimingais paminėtų priemonių pagalba, belieka vietiniams „laimės ieškotojams” pasiūlyti „paskutinį laimės pojūčio šiaudą”- didelis profesorius ir akademikas Grigas sakė, kad viskas pasaulyje ir pats žmogus tėra „kvantų virpesiai”. Jei nesudirbo Navaičio „laimės formulės”, straipsnelyje užfiksavimas, kad „Lietuvos jaunimas yra laimingiausias pasaulyje”, patikėkite pro. Grigo „mokslu”, pasijauskite „kvantiniais virpesiais”.. ir visos žemiškos problemos „taps neegzistuojančiomis”…
Belieka visiems dar neišmirusiems ir neišsivaikščiojusiems Lietuvos „laimingiesiems”, kartu su psicho profesoriumi Navaičiu.. pagaliau tapti prof. Grigo ” nežemiškos laimės kvantiniais virpesiais” ir baigti kitiems „kabinti ant ausų makaronus”…, palikti dar pasitaikantį „sveiką protą” ramybėje…
Buto pirkimas yra investicija, iš esmės geresnė nei ta pati II pakopa. Nelyginkit su vartojimu, pvz. atostogų kelionėmis ar automobiliu.
..labas,Kaziuk.Tai butus pirkakioji….
Vieną kitą… Tinkamais laikais ir tinkamose vietose!
…geriau jau grotum valsu…
Neturime karo, tada laimės ekonomiką įsivaizduotume kaip ukrainiečiai