Lenkijos nacionalistų aljansas po kitų rinkimų gali iškovoti daugumą parlamente, o D. Tusko sąjungininkų reitingai smunka

Kita Lenkijos vyriausybė gali būti suformuota iš trijų dešiniųjų partijų aljanso.

Tomas Brukas

Lenkijos nacionalistinės ir dešiniosios partijos po kitų rinkimų gali iškovoti daugumą parlamente, rodo nauja OGB apklausa. Nors premjero Donaldo Tusko Pilietinė koalicija (KO) išlieka pirmoje vietoje, ji tampa vis labiau izoliuota nuo potencialių koalicijos partnerių.

2026 m. balandžio 28 d.–gegužės 11 d. atlikta apklausa rodo, kad Pilietinė koalicija surinktų 36,9 proc. balsų – tai 0,7 procentinio punkto mažiau nei anksčiau. Partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) išlieka antroje vietoje su 26,6 proc., tačiau jos palaikymas sumažėjo 2,8 punkto.

Ryškiausias apklausos rezultatas – stiprėjantis dešiniųjų partijų blokas. „Konfederacija“ užima trečią vietą su 13,1 proc. balsų, o „Lenkijos karūnos konfederacija“ pakilo iki 11,2 proc., padidindama palaikymą 2,9 punkto.

Bendrai „Teisė ir teisingumas“, „Laisvės ir nepriklausomybės konfederacija“ bei „Lenkijos karūnos konfederacija“ apklausoje surinko 50,9 proc. palaikymo. Tai rodo, kad nacionalistinės ir konservatyviosios jėgos galėtų turėti realų kelią į daugumą parlamente, jei tokie rezultatai pasikartotų rinkimuose. Atsižvelgiant į tai, kad dalis partijų neperžengtų patekimo į parlamentą slenksčio, dešinieji galėtų gauti dar didesnę mandatų persvarą.

Toks scenarijus reikštų rimtą problemą D. Tuskui. Nors jo partija išlieka stipriausia pavienė politinė jėga, visa valdančioji stovykla atrodo gerokai susilpnėjusi. Vienintelė aiški kairiojo sparno ar liberali sąjungininkė, turinti galimybių patekti į parlamentą, yra Naujoji kairė, kuri surenka 6 proc. balsų – 1,4 punkto daugiau nei anksčiau.

Tuo metu kitų D. Tusko sąjungininkų padėtis atrodo sudėtinga. Centristinė Lenkijos valstiečių partija ir „Lenkija 2050“ apklausose surenka atitinkamai tik 2,1 proc. ir 1,2 proc. balsų, o kairioji partija „Kartu“ („Razem“) – 2,5 proc. Pagal tokius rezultatus visos trys partijos nepatektų į Seimą.

Tai kelia tikimybę, kad Pilietinė koalicija gali laimėti daugiausia balsų tarp pavienių partijų, tačiau vis tiek nesugebėti surinkti pakankamai mandatų valdančiajai daugumai sudaryti. Apklausos duomenys rodo, kad D. Tusko partija gali likti didele, tačiau izoliuota politine jėga, o dešinieji pasinaudotų platesniu ir rinkėjams patrauklesniu partijų spektru. Vis dėlto kol kas neaišku, ar trims dešiniosioms partijoms pavyktų susitarti dėl bendros koalicijos.

Toks rezultatas būtų itin skaudus politiniam modeliui, kuris sugrąžino D. Tuską į valdžią. Dabartinė jo dauguma priklauso ne tik nuo Pilietinės koalicijos stiprumo, bet ir nuo mažesnių centristinių bei kairiųjų partnerių išlikimo. Jei šios partijos neperžengtų rinkimų slenksčio, jų balsai būtų prarasti, o tai galėtų suteikti lemiamą mandatų pranašumą didesnėms partijoms ir blokams.

Pastebimai auga ir „Lenkijos karūnos konfederacijos“, vadovaujamos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų parlamentaro Grzegorzo Brauno, populiarumas. Partija surenka 11,2 proc. balsų ir tampa viena sparčiausiai augančių politinių jėgų apklausoje. Kartu abi su „Konfederacija“ susijusios jėgos iš viso turi 24,3 proc. palaikymą – beveik tiek pat, kiek PiS.

Galima būsima dešiniojo sparno dauguma vis dar priklausys nuo to, ar „Teisė ir teisingumas“ bei nacionalistinės partijos sugebės bendradarbiauti formuojant vyriausybę. Tačiau OGB apklausa rodo, kad parlamentinė matematika ima krypti jų naudai, o D. Tusko manevro laisvė mažėja.

Kiti Lenkijos parlamento rinkimai turi būti surengti iki 2027 m. lapkričio 11 d., nebent būtų paskelbti pirmalaikiai rinkimai. Remiantis dabartiniais skaičiais, pirmalaikiai rinkimai mažai tikėtini.

Nors D. Tusko Pilietinė koalicija rinkimus pradėtų kaip stipriausia pavienė partija, platesnis nacionalistinės dešinės blokas gali turėti daugiau galimybių suformuoti kitą vyriausybę.

rmx.news