Atrodo, visose politinėse temose galima prisėsti ir dalykiškai išanalizuoti, rasti priežastis ir kaltuosius dėl problemų. Visgi su dabartine švietimo sistemos betvarke atsimušu į sieną. Tarpinių patikrinimų, o po to jų statuso kaitaliojimo eksperimentas nepasiduoda jokiai man suprantamai logikai. Negaliu nei pats paaiškinti, nei iš kokio pažįstamo eksperto išgirsti, kodėl švietimo politikos formuotojai iš tiesų visa tai darė. Mano sutrikimą beprasmybės akivaizdoje padeda ramiai priimti tai, kad matau, kad ir šviesiausi švietimo protai gūžčioja pečiais.
Vienas toks šviesiausias protas yra Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. Jo darbai kalba už jį ir yra įspūdingi. Dar įspūdingiau jie atrodo, kai pagalvoji, kokiame politiniame kontekste – tarp nuolatinių reformų ir banalaus trukdymo – jam pavyksta palaikyti mokyklos lygį. Nes, žinoma, bepigu dirbti, kai atsirenki geriausius mokinius, ką licėjus ir daro. Bet bet kokį gerą projektą galima lengvai nuvaryti žemyn, jeigu nesugebama jo sustyguoti ir išlaikyti aukštumose. Ir kuo jos aukštesnės, tuo lengviau neišlaikyti. Bet Jurkevičius buvo ir išlieka pavyzdžiu ir orientyru. Todėl jo tikrai verta paklausyti apie švietimo sistemos būklę.
Ir net negalint suvokti, kodėl buvo daromas šis tarpinių egzaminų eksperimentas, galima ir būtina padaryti išvadą ir pažadą sau, kad su švietimu negalima ir nereikia daryti jokių eksperimentų, jokių aklų užsienio kopijavimų ir ypatingai jokių ideologinių „naujų požiūrių“ perkėlinėjimų į mokyklas. Čia ne apie programas, o apie patį mokytojo, mokinio ir paties mokslo santykį. Kuris neišvengiamai privalo išlikti hierarchinis, kad švietimo sistema apskritai veiktų. Nes mokytojas žino geriausiai ir galiausiai į jį viskas atsiremia. O tą paneigus galiausiai kenčia ir mokiniai. Kiek matau, šitas suvokimas vis labiau pamestas. Juk ir tarpiniai atsiskaitymai, nors neatrodo tiesiogiai susiję su mokytojo autoritetu, yra labai susiję. Nes mokytojai labai aiškiai buvo prieš šį eksperimentą. Bet spėkite, ar jų kas klausė.
Jei nebenorime chaoso, beprasmių pokyčių ir eksperimentų, pradėkime mažais žingsneliais nuo to, kas kalendoriuje arčiausiai. Pasirašykite už Nacionalinio susivienijimo teisę dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose birželio 9 dieną. Nuo šių rinkimų rezultatų visiškai tiesiogiai priklausys ir Nacionalinio susivienijimo perspektyvos Seimo rinkimuose rudenį.
Politinė reklama.
