Prof. dr. Vytautas Radžvilas
Antroji straipsnio apie žudomą Tautos sukilimo atmintį dalis.
Iš tikrųjų tai tekstas apie Lietuvoje taikomą šiuolaikišką ir todėl itin efektyvų visuomenės valdysenos modelį. Jo efektyvumo paslaptis – leftistinei politikai įgyvendinti sėkmingai pasitelkiamos save dešiniosiomis konservatyviomis vadinančios politinės jėgos ir joms Seime atstovaujantys politikai.
Jie yra įtraukiami arba savanoriškai įsitraukia į simuliuojamų kovų už dešiniąsias vertybes spektaklius. Naudojami du pagrindiniai būdai imituoti kovą už tokias vertybes.
Pirmasis – siūlomi politiškai ir teisiškai tušti, todėl grynai deklaratyvūs svarbių problemų sprendimai.
Antrasis – galinčios būti naudingos ir prasmingos, tačiau vien Seimo balsavimais, neturint ir neieškant aktyvių piliečių paramos iš principo neįgyvendinamos, todėl pasmerktos iš anksto žlugti iniciatyvos.
Tačiau politiškai mažiau išprususiems ir neįžvelgiantiems skirtumo tarp tikrų ir imituojamų kovų tradicinių vertybių išpažinėjams tokie spektakliai daro milžinišką įspūdį. Šiuos spektaklius jie priima už gryną pinigą ir būna pasiruošę rinkimuose balsuoti už tuos, kurie iš tikrųjų net neketina realiai ginti savo deklaruojamų vertybių.
Neverta kalbėti apie vadinamuosius konservatorius. Žmonių troškimas jaustis suprastiems ir atstovaujamiems Seime toks didžiulis ir nenumaldomas, kad nieko neišmokė net Drąsos kelio ir didžiulę „protautiškų“ parlamentarų grupę turėjusios, bet nieko nenuveikusios Lietuvai išsaugoti LVŽS pavyzdžiai.
Užtat seniai pasidarė išvadas Lietuvą pagal leftistinės ideologijos kurpalių pertvarkantys ir neatpažįstamai ją keičiantys „globalios Lietuvos“ kūrėjai. Jie supranta, kad slopinti pasipriešinimą globalistiniam Lietuvos leftistinio pertvarkymo projektui vien represuojant tradicinių vertybių gynėjus yra keblu ir praktiškai neįmanoma.
Todėl pasirinkta ne tų vertybių represyvaus gniaužimo, bet jų politinio neutralizavimo strategija. Jos esmė – šnekėk į valias apie viską, bet nekalbėk iš esmės.
O jeigu vis dėlto kalbėdamas prabilai apie esmę – nemėgink savo per drąsių žodžių paversti veiksmu keldamas ir telkdamas pasiryžusius juos įgyvendinti žmones.
Visi mėginimai atgaivinti ir pakartoti sąjūdinį veikimo būdą privalo būti užkardyti. O kas yra tas sąjūdinis veikimo būdas – suprasti lengva. Tereikia kai ką prisiminti. Tai ne kas kita, o sutelktas parlamente posėdžiaujančių politikų ir juos veiksmais (ne vien patiktukais!) palaikančių žmonių darbas.
Nejaugi kas nors, o ypač prisimenantieji anuos laikus, galėtų patikėti, kad absoliučiai komunistinė LSSR AT būtų išgirdusi tuo metu joje buvusių vos keleto sąjūdininkų teisingus žodžius ir priėmusi valstybinės lietuvių kalbos bei kitus Nepriklausomybei dirvą purenusius įstatymus, jeigu balsavimų dienomis žvelgdama pro langus nebūtų už jų mačiusi gausių tuos kelis sąjūdininkus palaikančių ir reikalaujančių to paties jų bendražygių?
Patriotiški „dešinieji konservatoriai“ pasitelkiami kaip šios strategijos įgyvendinimo įrankiai. Jų vaidmuo – tuščiomis rezoliucijomis ir iš anksto pasmerktomis žlugti iniciatyvomis imituoti kovą už tradicines vertybes ir kurti iliuziją, kad „kažkas daroma“ joms apginti.
Bet svarbiausias tikslas – paralyžiuoti visuomenės valią pačiai ginti tas vertybes ir imtis realiai veikti kurstant tuščias ir naivias viltis, kad tos vertybės gali būti apgintos tik Seimo salėje „dešiniesiems“ parlamentarams teisingai paspaudus balsavimo mygtuką.
Šitaip palaikoma iliuzija, kad absoliučiai Briuselio ideologiškai ir politiškai kontroliuojamus migracijos, istorinės atminties, šeimos sampratos ir kitus panašius klausimus įmanoma išspręsti vien Lietuvos gelbėtojų pastangoms, nedalyvaujant ir neįsitraukiant į šią kovą patriotiškiems piliečiams.
Na, ir pagrindinis šios iliuzijos elementas – kad leftistinės ideologijos ir griežtai kontroliuojamos procedūrinės demokratijos sąlygomis gali būti tiesiog išrinkta Seimo dauguma, kuri paprasčiausiu balsavimu patenkins tradicinių vertybių šalininkų lūkesčius.
Taigi – mes už tradicines vertybes, todėl balsuokite už mus! O apie tai, kad net jeigu tokia dauguma per stebuklą būtų išrinkta, ji spruks į krūmus po pirmo Briuselio pagrūmojimo apkarpyti Lietuvai skiriamas lėšas – neužsimenama net žodeliu.
Būtent todėl ši strategija tapo tokiu svarbiu Lietuvos leftistinės valdysenos modelio elementu. Vadinamoji konservatyvi dešinė, pirmiausia jai atstovaujantys Seimo nariai, buvo įtraukti į šį modelį ir tapo neatskiriama jo gyvendinimo dalimi kaip vertingi ir nepakeičiami imitacinių kovų už tradicines vertybes spektaklio veikiantys asmenys ir atlikėjai. Antroje straipsnio dalyje parodoma, kad spektaklio dalyvių – partijų ir politikų – gretos ne tik auga, bet ir plečiasi.
Deja, apgaulinga Seimo rezoliucija dėl Birželio sukilimo „pagerbimo“ – jau ne vienpartinis, bet pirmasis bendras TS-LKD ir Nacionalinio susivienijimo projektas.
Nėr nei leftistų, nei raitistų, nei kokio ten mistinio centro, o yra viena partija ir ji vadinasi – Banko partija. O leftistai, vadovaujami bankininkų, dar ir Antrąjį Pasaulinį karą laimėjo, už ką Trumpas asmeniškai dėkavoja. Negi neturite jėgų perskaityti E.Bernays’o – USA prezidentų patarėjo dezi propagandos reikalams palikimo, kaip reik maustyt runkeliokus ir mokslo pirmūnus, ypač mūsų „babuškas” su dviem aukštaisiais. Nesidomite ir Kenedžių palikimu. Ką jie pasakę ir parašę, už ką buvo nužudyti, bet jums kažin kodėl didžiausi autoritetai Kapsukės absolventai su ideologiniais pamišėliais prapiesoriais, kurie baigę pseudo ideologijų ir CK arba Oligarchijos dvaro išgalvotos istorijos studijas, melo propagandos studijas, kaip mus maustyt ir zombint- idiootizuotii.