Greta Thunberg palaikė rezoliuciją „Sionizmas yra rasizmas“ ir neseniai dalyvavo protestuose Paryžiuje, kuriuos lydėjo riaušės ir vandalizmas.
Greta Thunberg neseniai atvyko į Prancūziją pareikšti paramos protestų judėjimui. Ryšėdama juodai baltą kefijos šaliką, siejamą su palestiniečių solidarumo judėjimu, ji pasirodė prie vidurinės mokyklos Paryžiaus priemiestyje ir savo žinomumu prisidėjo prie demonstracijų, kurias temdė riaušės, padegimai ir vandalizmas. Valdžios institucijų duomenimis, padaryta žala siekė mažiausiai 34 mln. JAV dolerių.
Thunberg buvo sutikta plojimais. O už padarytą žalą teko sumokėti mokesčių mokėtojams.
Jos pasirodymas atitinka platesnę vis radikalesnių politinių sąjungų ir paramos ekstremistinėms idėjoms tendenciją. Prieš išvykdama į Prancūziją, spalio 4 d. Thunberg pritarė Didžiosios Britanijos Žaliųjų partijos priimtai rezoliucijai, skelbiančiai, kad „sionizmas yra rasizmas“.
Radikalus Thunberg posūkis tęsiasi jau ne vienus metus. Tačiau progresyviuose sluoksniuose ji ir toliau laikoma savotiška aktyvistinės kairės Motina Terese – pasaulietine šventąja, kurios moralinis autoritetas suvokiamas kaip savaime suprantamas, o politinės pažiūros retai sulaukia kritiško vertinimo.
Būdamas švedas, stebėjau, kaip Thunberg prisijungė prie ABBA, „Volvo“ ir IKEA, tapdama vienu žinomiausių mano šalies vardų pasaulyje. Politiniai lyderiai ją sveikino. Tarptautinės institucijos suteikė jai tribūną. Didžioji dalis liberaliosios žiniasklaidos jos pasipiktinimą laikė įžvalgumu.
Ji kalbėjo parlamentuose, pelnė tarptautinius apdovanojimus ir netgi buvo nominuota Nobelio taikos premijai. Pasaulio elitas palankiai priėmė jos kritiką ir, regis, buvo patenkintas galėdamas viešai demonstruoti, kad jos klausosi.
Moksleivė tapo profesionalia aktyviste ir politinę įtaką turinčia asmenybe. Tačiau net ir pasikeitus jos veiklos pobūdžiui, ji iš esmės išsaugojo imunitetą kritikai.
Nuo klimato judėjimo ikonos iki naudingos idiotės
Kai Gazos klausimas tapo vienu svarbiausių progresyviojo politinio judėjimo darbotvarkės klausimų, pasaulinė klimato judėjimo ikona vis aktyviau įsitraukė į kampaniją prieš Izraelį.
Jos pritarimas teiginiui „Sionizmas yra rasizmas“ parodo, kaip toli pažengė šis posūkis. Kritikuoti Izraelio vyriausybės politiką yra viena. Neigti žydų tautos teisę į apsisprendimą – visai kas kita.
Tarptautinio Holokausto atminimo aljanso (IHRA) darbinėje antisemitizmo apibrėžtyje, kuriai pritaria Jungtinės Valstijos ir dar 42 šalys, tarp antisemitizmo pavyzdžių nurodomas žydų tautos teisės į apsisprendimą neigimas, įskaitant teiginius, kad Izraelio valstybės egzistavimas yra rasistinis projektas.
Jos pasirenkami sąjungininkai kelia papildomus klausimus. Stokholme Thunberg priėmė apdovanojimą iš Palestinos bendruomenių ir institucijų sąjungos Europoje – organizacijos, kuri pareiškė užuojautą „Hamas“ po šios organizacijos lyderio Ismailo Haniyeh nužudymo.
Apdovanojimą įteikę atstovai ryšėjo šalikus su Palestinos išlaisvinimo demokratinio fronto (DFLP) emblema. Tai marksistinė-lenininė teroristinė organizacija, kurios ginkluotasis sparnas dalyvavo spalio 7-osios išpuoliuose.
Šie klausimai lydėjo Thunberg ir jos jūrinių misijų metu. Ji dalyvavo dviejose į Gazos Ruožą vykusiose misijose, tačiau Izraelio pareigūnai ją sulaikė ir deportavo.
Izraelio valdžios institucijos apkaltino flotilės organizatorius ryšiais su „Hamas“. Thunberg šiuos kaltinimus atmetė.
Sekite pinigus
Stokholme įsikūrusio Gretos Thunberg fondo finansinės ataskaitos rodo, kad iki 2025 m. spalio mėnesio iš apdovanojimų, prizų ir aukų buvo sukaupta apie 1,3 mln. JAV dolerių.
Fondas teigia, kad Thunberg negauna atlyginimo, o aukos ir honorarai naudojami veiklos išlaidoms padengti. Tuo tarpu jos deklaruotos asmeninės apmokestinamosios pajamos už 2024 metus siekė vos apie 7 000 JAV dolerių.
Vien šis skaičius nepaaiškina, kaip finansuojama jos pasaulinio masto aktyvistinė veikla. Kas apmoka jos keliones, logistiką ir organizacinę veiklą? Kas finansuoja viešinimą ir kampanijų infrastruktūrą, užtikrinančią jos aktyvizmo matomumą?
Thunberg turėtų atsakyti į šiuos klausimus taip pat noriai, kaip pati reikalauja atsakymų iš vyriausybių ir korporacijų.
Garsenybės statusas nėra pasiteisinimas
Nuo Prancūzijos iki Gazos Thunberg vis labiau primena konfliktų nuomonės formuotoją, kuriam konfrontacija suteikia viešumo platformą, o pasipiktinimas kiekvienu nauju klausimu tampa asmeninio įvaizdžio dalimi.
Kad ir kokia būtų protesto priežastis, Greta Thunberg atsiduria dėmesio centre. Tai vis mažiau primena solidarumą ir vis labiau – narcisizmą, prisidengiantį politiniais įsitikinimais.
Konfliktais besinaudojančiam nuomonės formuotojui taika ir sugyvenimas nėra patrauklus turinys. Konfrontacija užtikrina, kad kameros nenustotų filmuoti, o Greta liktų kadro centre.
Kol ji neatsakys, kas finansuoja jos kampanijas, kam ji iš tikrųjų atstovauja, kokios politinės idėjos slypi už jos šūkių ir kodėl ji toleruoja sąsajas su ekstremistiniais judėjimais, kartu reikalaudama moralinės atsakomybės iš demokratinių valstybių, jos pretenzijos kalbėti sąžinės vardu skambės tuščiai.
Ji yra įspėjimas – mano šaliai ir visam pasauliui.
Daniel Schatz yra politologas, autorius ir tarptautinių santykių ekspertas. Turi politikos mokslų daktaro laipsnį, yra dirbęs vizituojančiu mokslininku Harvardo, Stanfordo, Kolumbijos ir Džordžtauno universitetuose.
Foxnews.com
Na ,rasizmas, kaip ir antisemitizmas, po karo tapo paralyžiuojančiomis sąvokomis Žydai aktyvistai prie to nemenkai prisidėjo. Tačiau sukūrus žydų valstybę, ž-ydai, dauguma jų , nori nenori iš intelektualinių konstrukcijų beorės erdvės nusileido į nuodėmingą žemę. Jei nori išsaugoti valstybę, nori išlikti kaip tauta, turi tapti ir antisemitu (arabai gi semitai) , o kažkiek ir rasistu.