Sabine Beppler-Spahl
Nuo šio įstatymo įgyvendinimo kiekvienas, kuris atsisako pripažinti naują asmens vardą ar lytį, gali sulaukti didelių baudų.
Tai buvo vienas iš paskutinių išsekusios, visuomenės paniekintos vyriausybės veiksmų, likus vos kelioms dienoms iki galutinio žlugimo – 2024 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo vadinamasis Vokietijos radikalaus apsisprendimo aktas. Nuo to laiko žmonėms, įskaitant paauglius, buvo leista pakeisti savo lytį ir vardą paprasta deklaracija registro įstaigoje – procesu, kuris pakeitė ankstesnį teismo patvirtinimą, psichologinius vertinimus ir išsamius dokumentus.
Per įstatymo įsigaliojimo metines jis daugelio buvo sutiktas kaip „išlaisvinantis žingsnis“. Pagrindinės žiniasklaidos priemonės platino istorijas apie translyčius asmenis, pasakojančius, kaip pagerėjo jų gyvenimas, mechaniškai kartodamos translyčių lobistų nuo pat pradžių skleistą žinią – esą Vokietija tapo humaniškesne, atviresne ir liberalesne šalimi.
Niekas negali būti toliau nuo tiesos.
Statistikos realybė
Nuo įstatymo įsigaliojimo apie 22 000 žmonių pakeitė savo lytį. Kai kurie pranešimai teigė, kad didesnių piktnaudžiavimo atvejų, pavyzdžiui, vyrų bandymų patekti į moterų zonas, nebuvo.
Išskyrus, žinoma, tuos, kurie padarė būtent tai. Pavyzdžiui, Hilton J. atvejis: šių metų balandį jis buvo nuteistas 12 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme už netyčinę žmogžudystę. Pabėgėlis iš Pietų Afrikos kelis mėnesius buvo apgyvendintas moterų prieglaudose, kur ne kartą grasino ir smurtavo prieš moteris. Jis buvo suimtas po to, kai žiauriai subadė ir nužudė apsaugos darbuotoją, paskirtą saugoti vieną iš šių prieglaudų. Net ir po arešto pareigūnai leido jį uždaryti į moterų kalėjimą, kur jis toliau grasino kalinėms. Toks atvejis būtų beveik neįsivaizduojamas be teisinio neapibrėžtumo ir painiavos, kurią sukėlė Apsisprendimo įstatymas.
Tačiau šie tragiški atvejai – tik ledkalnio viršūnė. Dar labiau neramina tai, kad įstatymas prisideda prie vienos pavojingiausių mūsų laikų ideologijų plitimo ir įteisinimo. Jis remiasi iškreipta ir pavojinga idėja, jog žmonės gali gimti „netinkamame kūne“, kad vyrai, teigiantys esantys moterys, iš tiesų tokie ir yra, o vaikams bei paaugliams, turintiems lyties disforiją, geriausia padėti skatinant juos „pereiti“.
Orientacija į jaunąją kartą
Vokietijos savęs identifikavimo įstatymas tapo stipriu postūmiu pavojingu slidžiu šlaitu link vieno pagrindinių translyčių lobistų tikslų – paveikti jaunąją kartą savo ideologija.
Tėvai, kurių vaikai patenka į translyčių mados įtaką, šiandien turi daugiau priežasčių nei bet kada bijoti. Įstatymas leidžia jaunuoliams nuo 14 metų pakeisti lytį paprastu administraciniu aktu. Berniukas, kuris anksčiau buvo Tomas, gali pareikalauti, kad jį vadintų Linda ir kad jis dalyvautų mergaičių sporto pamokose. Nors nepilnamečiams reikalingas tėvų sutikimas, jei šie nesutinka, sprendimas perduodamas šeimos teismui.
Tačiau net ir šis plataus masto įstatymas, kuris menkina tėvų teises mokyti ir apsaugoti savo vaikus, lobistams atrodo nepakankamas. Kaip rašoma viename straipsnyje: „Įstatymas reiškia suaugusiųjų apsisprendimą. Tačiau tikras apsisprendimas turi būti taikomas ir vaikams bei jaunimui, nepriklausomai nuo tėvų ar teismo sprendimų.“
Tai rodo, kiek toli lobistai pasirengę eiti, jei jų niekas nesustabdo.
Medicininės pasekmės
Vienas iš sunkumų, su kuriais nuo pat pradžių susidūrė įstatymo priešininkai, buvo tas, kad daugelis paprastų piliečių iš esmės nežinojo nei jo turinio, nei reikšmės. Nedaugelis vokiečių suvokia, ką iš tikrųjų reglamentuoja šis teisės aktas. Tai nebuvo visuomenės pageidavimo rezultatas, o mažos, nuo realybės atitrūkusios viduriniosios klasės grupės projektas.
Pasekmės – baisios.
Nors tiesa, kad jaunų žmonių, kuriems atliktos žalojančios, skausmingos ir negrįžtamos operacijos, skaičius vis dar nėra labai didelis, vis dėlto pastebima nerimą kelianti tendencija. Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, nuo 2000-ųjų lyties keitimo operacijų skaičius išaugo eksponentiškai – nuo maždaug 400 atvejų 2007 m. iki daugiau nei 3 000 2023 m. Tai apima mastektomijas, krūtų didinimą ir lytinių organų transformacijas (vaginoplastiką, penoplastiką). Dauguma pacientų – 20–35 metų amžiaus.
Šie skaičiai verčia klausti, ką darome su jaunu žmonėmis, sergančiais lyties disforija, kai leidžiame jiems manyti, kad kelias į šias operacijas yra ne tik normalus, bet ir pageidautinas.
Netiesos ir prievartos tinklas
Viena iš blogiausių įstatymo pasekmių – melu ir baime grįsto tinklo plitimas. Vien jau įstatymo pavadinimas – „apsisprendimo“ – yra lingvistinė apgaulė, nes jis grasina griežtomis bausmėmis visiems, kurie atsisako jam nusilenkti.
Nuo jo įsigaliojimo mokytojai, tėvai, kaimynai ar bet kas kitas, nepripažįstantis naujo asmens vardo ar lyties, gali būti baudžiami. Tyčinis buvusio vardo ar lyties atskleidimas baudžiamas iki 10 000 eurų bauda, o pasikartojantis „neteisingas“ lyties vartojimas gali būti laikomas įžeidimu ir taip pat baudžiamas.
Koks tai „išlaisvinantis“ įstatymas, jei jis veikia grasinimų ir bausmių pagrindu?
Vokietijos tapatybės įstatymas verčia piliečius nuolat sekti savo žodžius ir elgesį bendraujant su translyčiais asmenimis. Moteriškais drabužiais apsirengęs vyras turi būti laikomas moterimi ir priimamas į tik moterims skirtas erdves – net jei vienintelis to pagrindas yra biurokratinis įrašas. Vos per metus užregistruota daugiau nei 20 000 naujų lyčių keitimų, ir šis melu paremtas tinklas tapo galingas, nes daugelis bijo pasipriešinti.
Moterys apgultos
Todėl gerai, kad atsirado pasipriešinimas. Ypač moterų grupės ėmėsi ginti savo teises. Viena jų – „Frauenheldinnen e.V.“, kuri surengė konferenciją „Heroica“ įstatymo metinių proga, subūrusią aktyvistes iš Vokietijos ir Anglijos, kur kova su translyčių ideologija jau davė rezultatų.
Grupė palaiko moteris, kurios dėl naujojo įstatymo atsidūrė teismuose. Vienas pavyzdys – Doris Lange, moterims skirtos sporto studijos savininkė iš Erlangeno. Jos bėdos prasidėjo, kai vyras, pasiskelbusis moterimi ir užsiregistravęs pagal naująjį įstatymą, pareikalavo priimti jį į studiją. Kai darbuotojai paaiškino, kad nėra persirengimo kambarių vyrams, jis pareiškė, kad „sutiktų“ duše dėvėti maudymosi kelnaites.
„Frauenheldinnen“ duomenimis, Lange jau išleido 28 000 eurų teisiniams mokesčiams ir bylinėjimosi išlaidoms. Teismas dabar turės nuspręsti, kas svarbiau – moterų teisė į saugią erdvę ar vyro, pasiskelbusio moterimi, teisė į prieigą prie jos. Beje, tas pats vyras jau žaidė moterų futbolo lygoje, o tai, matyt, dar labiau sustiprino jo „teisių“ jausmą.
Doris Lange byla paneigia teiginį, kad savęs identifikavimo įstatymas nekelia grėsmės moterims. Priešingai – tai išpuolis prieš jų teises ir saugumą, už kurį jos kovojo dešimtmečius.
Tikroji įstatymo prigimtis
Praėjus metams, Apsisprendimo įstatymas atskleidė savo esmę: jis pasitarnavo smurtiniams nusikaltėliams, pakenkė tėvų teisėms ir vaikų saugumui, o moterų erdvės tapo vis sunkiau apginti. Vokietijos visuomenė įstrigo sistemoje, grįstoje melu ir bausmių baime.
Šis įstatymas nėra skirtas apsaugoti nedidelę translyčių mažumą – jis skirtas primesti ideologinį paklusnumą ir paversti visuomenę vienalyte. Tai būdas dezorientuotam elitui vaizduoti save kaip progresyvų liberalumą, apsimetant mažumų gynėjais, nors iš tiesų jis tolsta nuo realių žmonių rūpesčių. Ši taktika nepadėjo ankstesnei vyriausybei – praėjus vos kelioms dienoms po įstatymo priėmimo, ji žlugo.
Kelias į priekį
Vienas didžiausių nusivylimų kanclerio Friedricho Merzo vyriausybe – kad ji taip ir nepanaikino šio įstatymo, nors būdama opozicijoje to žadėjo. Vietoje to koalicija pareiškė „įvertinsianti“ įstatymą iki 2026 m. liepos 31 d. Bet ką čia vertinti?
Niekas, kam rūpi visų piliečių laisvė, neturėtų laukti. Kadangi ir ši vyriausybė atrodo prislėgta vidinių kovų bei ekonominio nuosmukio, ji, kaip ir pirmtakė, greičiausiai vėl imsis simbolinės politikos ir moralinės pozos, prisidengdama mažumų gynimu.
Kova už šio įstatymo panaikinimą turi būti tęsiama.
Sabine Beppler-Spahl – Berlyne gyvenanti portalo EuropeanConservative.com autorė, Vokietijos liberalios idėjų kalvės „Freiblickinstitut“ pirmininkė ir žurnalo Spiked korespondentė Vokietijoje. Ji yra rašiusi daugeliui Vokietijos žurnalų ir laikraščių.
