Valstybės sekretorius Marco Rubio nusprendė, kad Irano pareigūnai „per ilgai užsibuvo“, savaitgalio deryboms vėl įstrigus.
Valstybės sekretorius Marco Rubio nutraukė derybas ir nurodė Irano delegacijai išvykti iš JAV po to, kai derybos vėl įstrigo. Daugiau kaip septynis mėnesius trunkančiame konflikte aiškaus proveržio vis dar nematyti, „Fox News Digital“ patvirtino JAV pareigūnas.
Tuo metu prezidentas Donaldas Trumpas tiesiogiai perspėjo Iraną, kad po lapkričio vidurio kadencijos rinkimų „įmanomas“ intensyvesnis bombardavimas Artimuosiuose Rytuose. Jis taip pat pareiškė, kad JAV kariuomenė pastaraisiais mėnesiais gerokai papildė savo ginklų atsargas.
Naujausi Baltųjų rūmų ir Valstybės departamento pareiškimai rodo vis didėjančią diplomatinę įtampą. Kelias dienas trukusios derybos nesumažino Vašingtono ir Teherano nesutarimų dėl karo užbaigimo sąlygų.
Valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Jungtinės Valstijos tebėra pasirengusios derėtis su Iranu, tačiau perspėjo, kad Teheranui nevykdant įsipareigojimų „bus pasekmių“.
Interviu žurnalui „Time“ paklaustas, ar po vidurio kadencijos rinkimų „sustiprins bombardavimą“, Trumpas atsakė:
„Įmanoma.“
Paklaustas, ar tokia eskalacija iš tiesų svarstoma, prezidentas atsisakė kalbėti apie galimus taikinius, tačiau pabrėžė, kad JAV kelis mėnesius atkūrinėjo ir didino savo ginklų atsargas.
„Turime daug ginklų. Žinote, pastaruosius šešis mėnesius kaupėme atsargas“, – sakė Trumpas.
Žodį „įmanoma“ Trumpas pavartojo ir paklaustas, ar galėtų „sunaikinti Iraną“.
Po menkos pažangos savaitgalio susitikimuose, kuriuose dalyvavo Irano pareigūnai ir Kataro tarpininkai, Rubio pirmadienį pranešė Irano užsienio reikalų ministrui Abbasui Araghchi ir jo delegacijai, kad jie turi išvykti iš Niujorko. Tai „Fox News Digital“ patvirtino JAV pareigūnas po to, kai apie įvykį pirmasis pranešė „Axios“.
Rubio padarė išvadą, kad iraniečiai „per ilgai užsibuvo“, nes aukšto lygio susitikimai Jungtinėse Tautose jau buvo pasibaigę. Araghchi liko Niujorke netiesioginėms deryboms, kuriomis siekta nutraukti naftos ir laivybos blokadą Hormuzo sąsiauryje, užbaigti konfliktą ir atnaujinti derybas dėl Irano branduolinės programos.
Praėjusią savaitę Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Trumpas pareiškė ir toliau sieksiantis užtikrinti, kad Iranas negalėtų įsigyti branduolinio ginklo.
Araghchi ir jo delegacija išvyko ankstų antradienį. Tačiau Iranas ginčija JAV pateikiamą įvykių versiją. Teheranas tvirtina, kad delegacijos išvykimas pirmadienio vakarą buvo suplanuotas iš anksto ir apie jį JAV Valstybės departamentui buvo pranešta dar rugsėjo 17 dieną.
Nurodymas išvykti tapo neįprastai griežtu diplomatiniu signalu tuo metu, kai tarpininkai vis dar mėgina išlaikyti derybas gyvas.
Naujausiose derybose daugiausia dėmesio skiriama septynių dienų pasitikėjimo stiprinimo planui, kuriuo siekiama vėl atverti Hormuzo sąsiaurį ir atgaivinti birželį suderintą sistemą, trumpam sustabdžiusią kovas.
Kataras perduoda Vašingtono ir Teherano žinutes, tačiau šalys tebesiginčija dėl nuolaidų eiliškumo: kada Iranas turėtų atverti sąsiaurį, kokių veiksmų imtųsi dėl savo branduolinės programos ir kokias ekonomines lengvatas mainais suteiktų JAV.
Savaitgalį Trumpas atmetė naujausią Irano pasiūlymą. Vėliau jis pareiškė, kad Teherano siūlymas atverti sąsiaurį buvo „nepakankamai geras. Beveik“. Prezidentas taip pat paneigė pranešimus, esą mainais į Irano nuolaidas branduoliniu klausimu siūlė sušvelninti sankcijas arba atblokuoti įšaldytas Irano lėšas.
Nepaisant diplomatinės aklavietės, naftos srautai regione atsigauna. Didžiųjų bankų skelbiami vertinimai rodo, kad Artimųjų Rytų naftos eksportas priartėjo prie prieškarinio lygio. Tai sumažino dalį baimių dėl pasiūlos, kurios konflikto pradžioje smarkiai išaugino naftos kainas.
Tačiau susitarimo nebuvimas ir toliau spaudžia energetikos rinkas. „Brent“ naftos kaina trečiadienį pakilo virš 103 JAV dolerių už barelį, o JAV naftos kaina viršijo 90 dolerių. Rugsėjį nafta smarkiai brango, rinkoms vertinant įstrigusias JAV ir Irano derybas bei kartu atsigaunantį tiekimą regione.
Spaudimą jaučia ir Amerikos vartotojai. Trečiadienį vidutinė įprasto benzino kaina JAV siekė apie 4,43 dolerio už galoną, palyginti su maždaug 3,15 dolerio prieš metus. Dyzelinas kainavo daugiau kaip 6,40 dolerio už galoną.
Hormuzo sąsiauris išlieka vienu svarbiausių tiek derybų, tiek ekonominių interesų taškų. Prieš karą per šį vandens kelią buvo gabenama maždaug penktadalis pasaulio žalios naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų. Todėl net dalinis laivybos sutrikdymas čia gali turėti didelę įtaką pasaulinėms energijos kainoms.
foxnews.com
