Lietuvos plėšikai. S. Skvernelis „Igničio“ privatizavime buvo vadinamas bosu

Alvydas Veberis

Ignas Vėgėlė ekonomikos magistro darbo tyrimo metu nustatė, kad dalinis (užslaptintas) „Ignitis“ privatizavimas 2022 m. iššaukė beprotišką elektros kainų kilimą.

Privatizavus „Ignitis“, valstybė nebegalėjo padėti vartotojams sumažinti kainų. Latvija ir Estija elektros kainas mažino, nes neleido privatizuoti valstybinių įmonių, o Lietuvos politikai, neatsiklausę Tautos, 2022 m. slapčia leido privatizuoti valstybinę energetikos įmonę.

Kadangi „Ignitis“ tapo pusiau privati įmonė, valstybė nebeteko teisių jos kontroliuoti. Tuo pačiu ESO tapo „Igničio“ grupės įmone su visa joje buvusia infrastruktūra (pastotės, skirstyklos, elektros linijos…).

Ši ESO infrastruktūra buvo sukurta visų Lietuvos gyventojų kartu, todėl šis Tautos strateginis turtas negalėjo būti perduotas privatiems „Igničio“ investuotojams. Čia yra vienas iš grubiausių įstatymų pažeidimų.

VERT`as 2023 m. leido „Igničiui“ investuoti į elektros tinklų remontą 160 mln. eurų. Tačiau „Ignitis“ iš vartotojų paimtų 160 mln. eurų neinvestavo, bet padalino akcininkams kaip dividendus.

Grubiai tariant, tie pinigai buvo pasisavinti. Paaiškėjus „Igničio“ aferai, buvo pažadėta per 15 metų juos vartotojams grąžinti. Įsikišus prokuratūrai, skolos vartotojams terminas sutrumpėjo iki kelerių metų, tačiau dalis skolos liko negrąžinta. „Ignitis“ 2016 m. panašiu principu iš vartotojų pasisavino apie 40 mln. eurų ir tų pinigų vartotojams negrąžino.

Ignas Vėgėlė perdavė „Ignitį“ į teismą, kad vartotojams grąžintų 160 mln. eurų, bet kontrolės tarnybos bei teismai nieko nedarė. Paaiškėjo ir dar viena valstybinė problema.

Kai „Ignitis“ tapo pusiau privatus, jis pradėjo valstybės investicijas iš Lietuvos nukreipti į Lenkiją, Vengriją, Austriją ir į kitas užsienio šalis, nes iš ten „Igničio“ privatūs investuotojai gauna didelius pelnus ir išsidalina didelius dividendus.

S. Skvernelis „Igničio“ privatizavime buvo vadinamas bosu. Tuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir dalis Lietuvos Respublikos Seimo (LRS) politikų teigė, kad parduodant „Igničio“ akcijas Lietuvos biudžetas pasipildys 5 mlrd. eurų, tačiau „Igničio“ akcijas pardavė 10 kartų pigiau – už 500 mln. eurų.

Štai dar viena įtartina detalė: „Igničio“ tarybą sudaro 6 užsienio verslo atstovai, o Lietuvos valstybei, nors turime 75 proc. akcijų, atstovauja tik 3 merginos!

Štai tie 6 užsienio kapitalo atstovai domisi tik savo nauda ir dividendais, o ESO įrangai, elektros tinklams, infrastruktūrai atnaujinti pinigų neskiria. Be viso šito, „Igničio“ akcininkai išsireikalavo įstatymo, pagal kurį jiems dividendai bus didinami kas metai po 3 proc.

„Ignitis Group“ yra stambiausias Lietuvos Respublikos verslas, kuris yra artimai prisišliejęs prie Lietuvos politikos. Nors valstybė turi 75 proc. „Igničio“ akcijų, tačiau jokios įtakos kažkodėl nedaro. Valstybė turi teisę skirti ar pakeisti vadovą, bet ir tą funkciją vengia atlikti, o prezidentas į energetikos ministrus skirdamas savo žmones galimai palaiko Tautos ir valstybės priešus?

I. Vėgėlė, atlikdamas energetikos veiklos tyrimą, kreipėsi į Latvijos ir Estijos energetikos vadovus ir interviu iš visų gavo, o „Igničio“ vadovai interviu nedavė visai. Su LRS nariais nekalba dėl to, kad investicijas iš Lietuvos yra nukreipę į užsienio įmones ir Lietuva jokios finansinės grąžos negauna.

Vėjo jėgainėms jūroje projektuoti „Ignitis“ išleido 10-is milijonų eurų. Dėl nerealaus jūros parko projekto sustabdymo Lietuva prarado apie 40 mln. eurų. Todėl Lietuvos vartotojai taip pat prarado 75 proc. pinigų. „

Igničio“ vadovai į LRS susitikimus neina. Teisėsauga dėl iššvaistytų 40 mln. eurų ir viešo intereso gynimo jokių veiksmų nesiima.

„Ignitis Group“, kaip stambiausia verslo grupė Lietuvoje, daro įtaką jos politikai. Įtaka politikams yra daroma per žiniasklaidą, nukreipiant ten didelius pinigų srautus užsakomajai reklamai. Taip manipuliuodami papirkimais, jie nurodo, kokius įstatymus reikia priimti, o kokių ne.

I. Vėgėlei paprašius surengti neeilinę LRS sesiją dėl „Igničio“ ir ESO problemų, po audros atstatant elektros tiekimą, socdemai su konservatoriais pasiūlymą atmetė.

„Ignitis Group“ yra įsipareigojęs kas metai didinti dividendų išmokėjimą privatiems „Igničio“ investuotojams, o dėl lėšų investavimo į susenusią infrastruktūrą net nekalba. Pvz., Latvijoje ir Estijoje audra buvo stipresnė, tačiau elektros energijos tiekimą vartotojams atstatė dvigubai greičiau nei ESO. Tai todėl, kad „Ignitis Group“ taupydama pinigus dividendams, ženkliai sumažino personalo skaičių.

Lietuvos ESO dirba iš viso apie 600 dirbančiųjų, todėl regionuose liko vos 6–8 montuotojai, t. y. po porą ekipažų.

Akivaizdu, kad „Igničio“ privatiems ir užslaptintiems akcininkams svarbiausia gauti kuo didesnius dividendus, o į ESO susenusius elektros tinklus, pastotes, infrastruktūrą nusispjauti. Ar tai ne valstybės vagys, ar ne sukčiai?

Ar tai ne grėsmė nacionaliniam saugumui?

Ir dabar dar Lietuvos gyventojai po audros neturi elektros. Po audros ilgam elektros neteko geležinkeliai, gamyklos, iš dalies oro uostai, poligonai… O kas būtų, jei elektros neliktų Lietuvos Respublikos teritorijos diversijos ar priešo įsiveržimo metu?

OP TV nuomone, tokia „Igničio Group“ veikla yra nusikaltimas ir galimai jie yra Tautos ir valstybės priešai bei grėsmė nacionaliniam saugumui.

Susidaro nuomonė, kad Lietuva palikta likimo valiai ir kas nori, tas ją ir apiplėšinėja.