Vilius Kavaliauskas. Kodėl aš bijau žodžio „getas“?

Čia aš noriu atsakyti vilniečiui Arkadijui Kurliandčikui, kuris sako, kad atgaivindami Sporto rūmus, mes pažeidžiame teisę.

Gerbiamas Arkadijau, abu mano sūnūs registravo šeimas Vilniaus Santuokų rūmuose, kurie pastatyti ant buvusių reformatų kapinių.

Beje, palaikų iš tų kapinių niekas neiškėlė, jauni žmonės geria šventinį šampaną ir klauso Mendelsono (ar tik ne žydų kompozitoriaus) maršą tikra ta žodžio prasme ant kaulų. Manau, ir ne viena Vilniaus žydų šeima ten pradėjo savo gyvenimą.

Apačioje, netoli Lukiškių aikštės, užpiltos totorių kapinės. Kažkada ten mačiau lentelę, bet jos visai sunaikintos, nes ten planavo statyti „ministerijų miestelį”. Dabar kvartalas apskritai privatizuotas, tai net dingsta valstybės priežiūra.

Nelabai suprantu, kodėl žydų atstovai (ne visi) verkia dėl Sporto rūmų, po kuriais palaidojimų tikrai nėra – tą patvirtino ne viena rabinų ir žydų mokslininkų grupė, bet net nepypteli dėl Olandų gatvės senųjų kapinių (iš kur palaikai net neiškelti – ar matėte šiurpias kapinių naikinimo nuotraukas, darytas Rimanto Dichavičiaus?).

Dažnas protestuotojas kalba, kad lietuviai pažeidžia „žydų teisę“.

Mes neturim įteisinę tokios teisės, neturim ir musulmonų šariato (nors jie dėl savo kapinių ir nugriautos mečetės protestuoti turi didesnių teisių).

Mes esam pasaulietinė valstybė ir net katalikų bažnyčia yra atskirta nuo valstybės.

Mes turim Konstituciją, o ten parašyta, kad ne viena gyventojų grupė dėl kilmės, tautybės ar tikėjimo negali naudotis išimtimis.

Valstybėje tai visų sugyvenimo principas. Kitaip mes pasidalinsime Lietuvą ir Vilnių į nacionalinius getus. Tas pavadinimas vien dėl nacių laikų kelia šiurpą.

Kažkada mano bičiulis žydų menininkas Arbit Blatas padovanojo man bronzos bareljefą apie Holokaustą. Jau po menininko mirties nuvažiavau į Veneciją, kur Blato darbai kabo buvusio žydų geto aikštėje.

Viduramžių žydai tikėjo, kad nakčiai uždari geto vartai ir „žydų teisė“ gelbės juos.

Deja, juos galėjo išgelbėti tik visų solidarumas.