Įdomus Tomo Venclovos interviu.
Labiausiai patiko dvi tezės:
1) „Jei žmogus pjudomas, tai kiekvieno civilizuoto žmogaus pareiga atsistoti pjudomojo, o ne pjudytojo pusėje“.
Šiandien yra pjudomas Kazys Škirpa. Pasakyta tezė teikia vilties, kad rašytojas atsistos greta.
2) „Turime išgyvendinti iš savęs sovietmečio mentalitetą“.
Palaikant mero R.Šimašiaus iniciatyvą nukelti sovietinį mentalitetą įkūnijančio kolaboranto Petro Cvirkos stovylą, ribotis tuo nereikėtų. Tuo pačiu pradėjimu uždaryti ir Petro bendražygio Antano (Venclovos) memorialinį muziejų.
Praskolintam Vilniaus miesto biudžetui bent dalimi palengvėtų. Arba atlikusias lėšas kur kas prasmingiau būtų paaukoti Betanijos valgyklai.
Teisus Valiusaitis ,100 proc. Yra tooks Gruto parkas , ten ir vieta dar neperlydytiems lietuva pardavusiuju paminklams .Visiems .O ptotbokscius venclovas ir etc. gydyt , skubiausiai.
Man tai atrodo, kad paminklų griovimas yra vienas iš ryškiausių sovietinio mentaliteto apraiškų. P. Cvirkai paminklas stovi už jo kūrybą, ir Cvirka šiandien yra žinomas pirmiausia kaip rašytojas (kaip, beje, ir A. Venclova), o ne kaip koks nors veikėjas. Tiesa, „urapatriotams” atrodo kitaip – matyt, todėl, kad vienintelė jų skaityta lektūra buvo suvažiavimų medžiagos.