Algimantas Rusteika. Kas sugalvojo ir prigamino baisių kandidatų kompiuterinių paveiksliukų?

Nedidelis patarimėlis dabar visur, ypač čia hiperaktyviai besireiškiantiems rinkiminių kampanijų dalyviams, kandidatų rėmėjams ir juos samdantiems pretendentams.

Agitacija niekada nebūna nukreipta į bendraminčius, kurie ir taip balsuos už tą, už kurį agituojat. Viskas turi būti adresuojama tiems, kurie dar neapsisprendę arba dabar dar yra apsisprendę kitaip.

Ir dirbdami su šiais žmonėmis, kurie vieninteliai ir yra jūsų tikslas ir agitavimo objektas, beveik visi iki vieno darote primityvias klaidas.

Ar jūs kur nors esate matę kad ir pačių gobšiausių prekybos tinklų tokio tipo reklamą: „Pirkite pas mus, idiotai, durniai jūs nelaimingi, nesuprantat, debilai, kad pas mus reikia pirkti, kas pas mus nepirks – tas glušas ir priešas!”?




Aš irgi nesu matęs. Tai kodėl elgiatės taip pat? Politinė reklama grindžiama tais pačiais psichologinės įtaigos dėsniais ir tokia „agitacija” duoda vien atstūmimą ir priešingą rezultatą.

Lygiai kaip ir begalinis oponentų asmeninių savybių, tikrų ir susigalvotų trūkumų trūkumėlių tampymas, patyčios, karikatūros ir savigyra. Komentarai – pionieriškos skanduotės – po postais, mirgėte mirgantys „Jonaitis yra geriausias!”, „Tik už Antaną ir Marytę!”, „Mes už tave!”, tarsi norint kandidatui asmeniškai įtikti ir tarsi jis skaitytų tas skanduotes.

O kas sugalvojo ir prigamino baisių kandidatų kompiuterinių paveiksliukų, kur jie patys kaip kokie ubagai ištiesę rankas elgetauja: „Pasirašykit už mane, pasirašykit už mane, paaukokit, paaukokit”.

Vien toks asmeninis išmaldos prašinėjimas atstumia, nes atrodo nesolidžiai – kodėl to negali daryti rėmėjai, žinomi kandidato aplinkos žmonės, turintys autoritetą visuomenėje, parodydami pavyzdį – aš pasirašiau, aš paaukojau?

Kodėl niekas nepasimoko iš kokių nors DORMEO-DURNEO, neparodo kokios simpatiškos senutės ar žvaigždutės, šeimos susėdusios už sekmadieninio stalo ar išeinančios iš Bažnyčios, kurie pasakytų: „Aš tai pasirašiau už Jonaitį, toks byškį fainas ir gal nepadariau nesąmonės”? Ir ką nors nepiktai pajuokautų…

Ar jums niekada nesinorėjo nuo durų spyriu į užpakalį nuvyti įkyrų prekeivį, kuris vis ateina ir ateina su savo siūlomu dulkių siurbliu ar papildais? Iš kur toks zyziančios musės atkaklumas?

Kartais atrodo, kad tie agitatoriai yra specialiai priešininkų nusamdyti tam, kad pakenktų jų kandidatams.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Jonas Nedzveckas. Prancūziją vėl drebina masiniai protestai, prasidėjo susirėmimai su policija

Šeštadienį (spalio 24 d.) Prancūziją vėl užliejo masinių protestų banga. Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, visoje šalyje į...

Prof. dr. Liudvika Meškauskaitė. Apie žodžio laisvės sampratą, dezinformaciją ir cenzūrą (I dalis)

Žodžio laisvės samprata istoriniame kontekste Žodžio laisvę neužtenka vien įrašyti į Konstituciją ar įstatymus, ją būtina užtikrinti kiekvieną dieną...

Artūras Račas. Beveik 10 mln. eurų mokesčių mokėtojų pinigų! Keistoka ekspertų atranka. Ar gali keršyti?

Beveik 10 mln. eurų mokesčių mokėtojų pinigų žiniasklaidai dalinančio Medijų rėmimo fondo (MRF) vadovas Ruslanas Iržikevičius šiandien driokstelėjo. Interviu...

Prof. Rasa Čepaitienė. Europos saulėlydis?

  Neseniai mirusio vokiečių sociologo ir ekonomisto Gunnaro Heinsohno 2003 m. išleistas fundamentalus veikalas „Sūnūs ir pasaulinė galia: teroras...