Vasario 16-oji: švęskime valstybingumą kartu!

Artėja Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Lietuva nepriklausoma jau daugiau nei trisdešimt metų. Visą šį laiką valstybinės šventės iškilmingai minimos, tačiau šie minėjimai vis labiau tolsta nuo tautos.

Atkūrus valstybę Vasario 16-oji buvo tikra Tautos ir Valstybės šventė, šių datų prasmė turėjo vietą lietuvių širdyse. Minėjimai buvo nuoširdžios meilės Tėvynei ir didžiavimosi ja jausmo nesuvaidintos išraiškos.

Tačiau netrukus šias šventes pradėjo temdyti į jas besiskverbiančio dvilypumo ir netikrumo šešėliai. Juos sukūrė vis gilėjusi valdžią ir visuomenę skirianti praraja ir pamažu kilusi nepasitikėjimo ir susvetimėjimo siena. Kartu ryškėjo takoskyra tarp oficialių, valdžios režisuojamų pompastiškų Vasario 16-osios minėjimų ir patriotiškos visuomenės dalies organizuojamų spontaniškų šventinių renginių.

Šitaip buvo prieita riba, kai valdžios ir piliečių atotrūkis tampa neperžengiamas, o susvetimėjimą keičia atviras priešiškumas. Šių metų Vasario 16-oji daugybės Lietuvos žmonių sąmonėje liovėsi buvusi Tautos vienybės ir susitelkimo švente. Žiniasklaidoje atvirai kalbama, kad ji taps skirtingų visuomenės dalių tarpusavio kovos lauku. Valdžiai neišmintingai eskaluojant visuomenės susipriešinimą, kartojasi iškalbingos Sąjūdžio laikų aplinkybės.




1988 m. Vasario 16-ąją LTSR okupacinė administracija, mėgindama užgniaužti prasidėjusį tautinį ir valstybinį Lietuvos atgimimą, persekiojo šią šventę mininčius šalies patriotus ir kartu organizavo jai pačiai skirtą palaikyti savo rėmėjų mitingą. Šio serviliško mitingo atitikmeniu ruošiamasi paversti Pilies gatvėje vyksiantį ir visuomenę neišvengiamai skaldysiantį renginį, kurio pagrindiniu akcentu turės tapti V. Landsbergio kalba iš Signatarų namų balkono. Kaip ir 1988 m. vasarį, dalyvauti šiame oficioziniame renginyje kviečiami dabartinės antilietuviškos valdžios šalininkai.

Matant visuomenėje susikaupusią ir valdžios didinamą įtampą, neatrodo įmanoma išsaugoti šio ir kitų oficialių renginių valstybinę ir pilietinę rimtį bei šventišką nuotaiką. Iškilmingai, oriai ir džiaugsmingai – išvengiant dirbtinės priešpriešos ir galimų provokacijų – atšvęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną leidžia tik atskiras ir tikrai patriotinės dvasios persmelktas šios dienos minėjimas.

Todėl kviečiame visus nepriklausomą Lietuvos valstybę mylinčius ir jos sukūrimu besididžiuojančius žmones aktyviai dalyvauti 18 val. prie J. Basanavičiaus paminklo prasidėsiančiose Liepsnų eitynėse arba 19:30 val. atvykti į Lukiškių aikštę, kurioje įvyks eiseną politiškai įprasminsiantis šventinis Vasario 16-osios minėjimas.

Valstybės atkūrimo dieną pasitikime drauge.

https://www.facebook.com/watch/?v=726118001703604

Į minėjimą kviečia:

Nacionalinis susivienijimas

Pro Patria

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga

NOKT

Lietuvos žmogaus teisių asociacija

Piliečių gynybos paramos fondas

Lietuvos Helsinkio grupė

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija

Lietuvos nacionalinės vartotojų federacija

Asociacija „Talka kalbai ir Tautai”

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Europos Parlamente – klausimai dėl 200 milijonų eurų paramos Baltarusijai. Ar tyrimo šešėlis kris ant europarlamentaro Dainiaus Žalimo?

Jonas Nedzveckas Briuselyje vėl iškilo nemalonūs klausimai dėl Europos Sąjungos milijonų, skirtų Baltarusijos demokratinei opozicijai ir pilietinei visuomenei remti....

Pasaulinio garso pianistas ir kompozitorius Fazilas Say sukūrė įspūdingą Koncertą akordeono žvaigždei Ksenijai Sidorovai, kuri netrukus jį atliks Vilniuje

Jau kitą savaitę Vilniuje nuskambės ypatingas kūrinys – pasaulio publikos simpatijas užkariavęs garsusis pianistas ir kompozitorius Fazilas Say...

Kol yra tokių žmonių, Lietuvos partizanų žygdarbiai nebus pamiršti

Artėjant spalio 27-ajai, kai minimos 78-osios vienos iš įspūdingiausių Lietuvos partizanų pergalių metinės,  Tautos forumo atstovų grupė apsilankė...

Prof. Jonas Grigas. Ką mokslas sako apie sielą?

Artėjančių Vėlinių proga prisiminkime vieną seniausių klausimų, persekiojančių žmones nuo pat mūsų egzistencijos aušros: „Kas mums nutinka po...