Vasario 13 d. Kaune, Romainių kapinėse prie Romo Kalantos kapo paminėjome VASARIO 16-osios svarbą, vertybes ir iššūkius. Sugiedojome Lietuvos himną. Sukalbėjome maldą ir ant kapo uždegėme žvakutes.
Renginyje dalyvavo Lietuvos skautų kapelionas, Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas, kun. teol. dr. Paulius Saulius Bytautas OFM, Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Saulius Juozaitis, politinis kalinys, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, ats. vrš. Romas Žemaitis, Karaliaučiaus Lietuvių bendruomenės vadovas Sigitas Šamborskis, Baltijos jūrų skautai vadovė Jurgita Paškevičienė, šaulys Julius Proškus, visuomenininkas dr. Raimundas Kaminskas ir kiti renginio dalyviai.
Seimas atsižvelgdamas, kad 2022 metais sukanka 50 metų nuo Romo Kalantos žūties, įvertindamas tai, kad Romo Kalantos pasiaukojimas sukėlė pasipriešinimą sovietinei santvarkai, pabrėždamas Romo Kalantos aukos prasmę Lietuvos išsilaisvinimui bei siekdamas paminėti Romo Kalantos protesto akcijos 50-metį, skatinti Lietuvos visuomenę domėtis istorine praeitimi, nutarė paskelbti 2022 metus Romo Kalantos metais.
Pastebėtina, kad Kauno visuomenininkai kreipėsi į valdžios institucijas dėl R. Kalantos metų paskelbimo.
Jame sakoma, kad vis mažiau lieka žmonių, tiesiogiai patyrusių tą spontanišką lietuvių tautiškumo ir pilietinio priešinimosi proveržį, kurį sovietai pavadino Kauno sukilimu ir nacionalistų maištu. Tarp daugelio Kauno miesto gyventojų sovietinės okupacijos laikotarpiu iš tiesų buvo labai stipri pasipriešinimo dvasia, juos vienijo tautinės laisvės ir valstybinės nepriklausomybės ilgesys.
Septintajame ir aštuntajame XX amžiaus dešimtmečiais mieste subrendo jauna gyventojų karta, įpratusi aklai netikėti tuo, ką jai oficialiai teigė sovietinė valdžia. Ši karta gerai žinojo apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą, laikinosios sostinės reikšmę formuojant tautinę lietuvių savimonę, brandinant laisvą asmenybę ir demokratiniais principais grindžiamą valstybės gyvenimą.
Šias žinias ir prisiminimus jai teikė tėvai ir seneliai, artimų giminių ir pažįstamų istorijos. Visa tai formavo patriotinį ir laisvės siekiais grįstą šios kartos pasaulėvaizdį, kurio aukščiausiu proveržiu ir egzistencine apraiška sovietinės okupacijos metais tapo kauniečio Romo Kalantos dvasinio ir fizinio pasipriešinimo aktas – susideginimas 1972 metų gegužės 14 dieną Muzikinio teatro sodelyje.
Lietuvos istorija išsaugojo atminimus apie pokario partizanus, apie Helsinkio grupę, apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidėjus bei platintojus, pogrindinės antisovietinės spaudos kūrėjus. Akivaizdu, jog iki šiol trūksta autentiškų prisiminimų apie legendinę kauniečių kartą – Romo Kalantos amžininkę ir bendražygę, patyrusią brutalų smurtą ir represijas, juolab priderančio dėmesio šiai iškiliai antisovietinio Lietuvos judėjimo asmenybei, kurios drastiškas poelgis sustiprino patriotines nuotaikas krašte, pademonstravo lietuvių tautos laisvės siekius. Šias viltis vėliau įgyvendino Lietuvos atgimimo sąjūdis.
Visą kreipimosi tekstą skaitykite: http://www.voruta.lt/del-2022-metu-paskelbimo-lietuvos-laisves-sauklio-romo-kalantos-metais/?fbclid=IwAR1RuWGL7GGVQNZLyRoKg5sT4Sno0ascKO_5L8etwvgZpPUdYicWv-Skb6A
