Galbūt kairiojo politinio sparno Švedijos Ministrė Pirmininkė nori pateikti prieštaringai vertinamas pastabas apie imigraciją po apklausos, rodančios, kad pagrindinė šalies kovojanti su imigracija partija artėjant rugsėjo 11 dienos rinkimams pakilo į antrąją vietą.
Paprastai atvirų sienų politikos besilaikanti Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Anderson (Magdalena Andersson) teigia, kad ji panaikins didelių miestų etninius getus, kurie yra organizuoto nusikalstamumo židiniai.
Kita vertus, migracijos ir integracijos ekspertams bei sociologams šis pasiūlymas nepatinka, tačiau atrodo, kad tai paskutinės bergždžios Anderson pastangos ardyti palaikymą prieš imigraciją pasisakančiai Švedijos Demokratų partijai, kuriai apklausos po rinkimų rugsėjo 11 d. prognozuoja antrąją vietą parlamente.
Anderson, priklausanti Švedijos Socialdemokratų partijai, dalyvavo interviu dienraščiui Dagens Nyheter ir sakė: „mes nenorime kinų miestelių Švedijoje, mes nenorime „somaliečių miestelių“ ar mažųjų Italijų,“ – su nuoroda į gerai žinomus daugiakultūrinius etninius anklavus Vakarų miestuose, ypač Jungtinėse Valstijose.
Švedijos Ministrė Pirmininkė anksčiau dirbo Švedijos vyriausybėje, pritarusioje 180 000 migrantų įsikūrimui 2015/2016 metų migrantų krizės metu. Vėliau ji tvirtino „apgailestaujanti“, kad vyriausybė pritarė tokio didelio skaičiaus žmonių atvykimui į šalį.
Anderson dabar renkasi panašią poziciją kaip šalies imigracijos ministras Andersas Ygemanas (Anders Ygeman), kuris anksčiau pareiškė, kad švedai nori riboti imigrantų kilmės žmonių koncentraciją kebliausiose miestų zonose, kas labai primena kaimyninės Danijos imigracijos politiką.
Tačiau ji pridūrė, kad tai nereiškia prievartinio žmonių perkėlimo, kaip nutiko Danijoje. Vietoj to bus imamasi kitų sprendimų, pavyzdžiui, patrauklių būsto kooperatyvų statybos, kas, pasak Vengrijos laikraščio Mandiner, skatintų kurtis mišrią populiaciją.
Anksčiau Ygemano pasiūlymą griežtai kritikavo įvairios partijos bei Švedijos migracijos ir integracijos ekspertai, pirmiausiai už ne Šiaurės šalių migracijos į Švedijos miestus ribojimą, o taip pat dėl to, kaip tvirtino Čarlzas Vestinas (Charles Westin), sociologas iš Stokholmo universiteto, kad tai yra „rasistinis metodas“.
Anderson teigė, kad minėtas sprendimas turėjo būti sukurtas seniai. Neseniai Anderson pripažino, kad Švedija nepajėgė integruoti imigrantų, atvykusių per paskutinius du dešimtmečius, ir tai vedė prie „paralelinių visuomenių bei grupinio smurto“ plėtros.
Štai kodėl vyriausybė nusprendė imtis efektyvesnių priemonių prieš organizuotą nusikalstamumą po to, kai Švedijos visuomenė buvo sukrėsta smurto bangos, pasiekusios aukščiausią tašką riaušėse šių metų balandžio viduryje, kai buvo sužeista virš 100 policijos pareigūnų.
Prieš imigraciją pasisakanti Švedijos Demokratų partija susiduria su numanomais sunkumais rugsėjo rinkimuose, nes dauguma partijų tvirtina, kad jos atsisakys sudarinėti su ja koaliciją. Tačiau tai gali keistis, jei jie surinktų penktadalį ar daugiau balsų, kas galėtų versti šalies didžiąsias konservatyvias partijas siekti koalicinio susitarimo.
Šaltinis: Remix News
