Mes, europiečiai, savo galvose nešiojamės dvi prieštaringas istorijas: vieną, kurioje esame tvirtame aljanse su JAV, ir kitą, kurioje liekame vieni.
Entropijos veikiama sistema iš kietos būsenos pereina į skystą. Tai chaotiškas procesas – tvarka suyra, kol iš chaoso gimsta nauja tvarka. Perteklinė energija sistemoje gali nutraukti ryšius ir sugriauti struktūras.
Tvirtos tarptautinių institucijų, tarptautinės teisės ir Vakarų aljanso struktūros, susiformavusios po Antrojo pasaulinio karo, nebėra tokios, kokios buvo. Geopolitika įžengė į takią būseną, kurioje viskas gali dramatiškai pasikeisti bet kurią akimirką. Senasis pasaulis traukiasi, o naujoji tvarka dar tik formuojasi.
Donaldas Trumpas tapo šio lūžio simboliu, siekdamas kurti naują pasaulio tvarką pagal savo viziją. Tačiau JAV nėra vienintelė valstybė, purtanti nusistovėjusią sistemą ar naudojanti spaudimą ir grasinimus tikslams pasiekti. Kinija, Rusija, Izraelis ir Turkija taip pat aktyviai siekia savo interesų.
Koks Europos vaidmuo šiame permainingame pasaulyje? Ar ji taps uola, atspari pokyčių bangoms?
Vertybėmis grįsta Europos užsienio politika remiasi prielaida, kad ilgainiui nugali racionalumas. Tačiau šiandien vertybės nebeturi išskirtinės galios – šiame takiajame pasaulyje jų gausu ir jos konkuruoja tarpusavyje. Pasaulio dinamiką vis dažniau formuoja naratyvai, o ne normos. Europiečiai, regis, lieka antraplaniais veikėjais D. Trumpo politinėje strategijoje.
Mūsų sąmonė vis dar sunkiai suvokia pokyčio mastą. Tai primena Schrödingerio katės paradoksą: kol neatidarome dėžutės, katė yra ir gyva, ir negyva. Europoje vienu metu laikomės dviejų versijų – kad aljansas su JAV tvirtas ir kad jis nyksta. Kol jis formaliai egzistuoja, mes ir toliau tikime jo gyvybingumu.
Europoje juntamas nuosmukio jausmas kontrastuoja su D. Trumpo administracijos skleidžiamu JAV klestėjimo naratyvu. Vis sunkiau atskirti realybę nuo retorikos. Ar mūsų nerimas perdėtas? Ar jų optimizmas – iliuzinis? D. Trumpas tvirtina, kad JAV ekonomika klesti kaip niekada anksčiau, o europiečiams linki „elgtis gerai“, kartu užsimindamas apie jų tariamą silpnumą.
Jis grasina muitais toms Europos šalims, kurios nepritaria jo sprendimams. Buvo net užsiminta apie 200 proc. tarifą prancūziškiems vynams ir šampanui po Prancūzijos atsisakymo dalyvauti vienoje iš jo iniciatyvų. D. Trumpo pasaulyje būti sąjungininku kartais gali pasirodyti rizikingiau nei būti oponentu.
Jo taikos iniciatyvos dažnai pasižymi greitu ir efektingu pristatymu, tačiau stokoja struktūrinio pagrindo. Vienas stebėtojas palygino jo siūlomą „Taikos valdybą“ su mansarda, pastatyta dar neįrengus pamatų.
Europiečiai dešimtmečius kūrė taiką per institucijas ir teisinę valstybę. Ilgainiui ši sistema tapo sudėtinga ir daugiapakopė. Panašiai buvo sukurta ir Jungtinių Tautų Organizacija po Antrojo pasaulinio karo, JAV iniciatyva. Šiandien D. Trumpas ragina europiečius kurti naujas struktūras, tarsi atsisakant ankstesnių pamatų.
Kai kurie Europoje viliasi, kad vieną dieną politinė situacija JAV pasikeis ir bus galima grįžti prie ankstesnio modelio. Tačiau tai, kas sugriauta, retai atkuriama tokia pat forma. Galbūt bus sukurta kažkas naujo, bet tai nebebus tas pats.
Supervalstybės statusas reiškia ir ypatingą atsakomybę. D. Trumpo veiksmai kuria precedentus. Kalbėdamas apie Grenlandiją saugumo kontekste, jis netiesiogiai normalizuoja teritorinių pretenzijų logiką, kurią gali perimti kitos valstybės. Jo nefiltruoti pasisakymai platformoje „Truth Social“ taip pat turi pasekmių – politiniai pareiškimai gali paskatinti veiksmus, kurių pasekmės tampa realios ir skaudžios.
D. Trumpas deklaruoja siekį įvesti taiką Gazos ruože ir Ukrainoje. Ar tai drąsa, ar naivumas? Europa kadaise taip pat tikėjo, kad ekonominė integracija gali tapti ilgalaikės taikos pagrindu. Per dešimtmečius buvo sukurta bendroji rinka, laisvo judėjimo sistema, bendra valiuta, o Sąjunga išsiplėtė į Rytus. Institucinis pastatas tebestovi, tačiau jo prasmė ir pažadai šiame globalizuotame pasaulyje pasikeitė.
Krizė su JAV gali tapti pokyčių katalizatoriumi, jei Europa pripažins, kad pasaulis tampa vis chaotiškesnis ir mažiau prognozuojamas. Formuojasi nauji aljansai ir interesų sankirtos.
Vis dėlto nekritiškai perimti D. Trumpo žaidimo taisykles būtų klaida. Priimdami jas kaip neišvengiamą realybę, mes patys tampame šio žaidimo dalyviais ir padedame jam tęstis.
Europiečiai turėtų veikti kaip stabilizuojanti jėga – sušvelninti aštriausias tendencijas ir siūlyti realistiškas alternatyvas. Kai kurie lyderiai jau ieško kūrybiškų sprendimų, siekdami mažinti įtampą ir išvengti eskalacijos.
Galiausiai iškils nauja pasaulinė realybė – labiau fragmentuota, paremta persidengiančiomis interesų grupėmis, o ne vieningu blokiniu pasauliu. Norėdama joje rasti savo vietą, Europa turės tapti lankstesnė ir atsisakyti iliuzijos, kad galima sugrįžti į praeitį.
eurointelligence.com
Tik Susanne Mundschenk ir 76 lytis „turintys” gey*ropiečiai „sąmonėse vis dar sunkiai suvokia pokyčio mastą..savo galvose nešiojasi dvi prieštaringas istorijas..”, nes nuo „76 egzotinių sexų” jų galvose į smegenis iš kitų kūno vietų būna „pritrambuota” kitokių jų kūnų gaminamų „substancijų”… „Tradicinio sekso” pakraipos eilinis žmogus, kuriam pasaulyje yra tik dvi lytys, kurios nuo žmogaus atsiradimo ” traukia viena kitą”, jų galvos „nenešioja prieštaringų istorijų”, nes žino XXa. istoriją.. su buvusias trimis, 1917; 1945, 1991 „galingais” pasauliniais „pokyčiais”.. Todėl gey*ropiečiams „sunkiai suvokiamo masto pokyčiai.., kai dar ir JAV Trampas geyropiečiams „užgiedojo”, kad iš 76 lyčių vėl beliko tik dvi lytys…, normalių eilinių žmonių, kaip tai buvo ir XX amžiuje, visiškai nejaudina, nes jie žino, kad visuomet „ponas” gyvenimas anksčiau ar vėliau, bet pasaulyje viską sutvarko kaip reikia….
Šito nežinojo tik mokslo pirmūnai ir kiti zubrylos, ir linkę skųsti studentai. Už 35 metų deziuką turėtų tokie absolventai rimtai atsakyti – patraukti rimton atsakomybėn ir panaikinti jų diplomai bei moksliniai laipsniai. Visokie Lauriukai-Kakučiai-Mažeikučiai su aukštais moksliniais laipsniais galėtų istoriją dėstyt tik pradinukams kokiame Lietuvos užkampyje, pavyzdžiui, Sedoje ar Dautaruose. Diletantai ir mažaraščiai, būdami dar moksleiviais arba sovietų kariuomenės nelaimėliais-rekrutais ne savo valia, puikiai žinojo ir žino, kad NATO buvo skirta Vokietijos tramdymui, kad ši jau niekad daugiau nebetaptų konkurente Pasaulio Vyriausybei. Vyriausybei, žinoma, perkeltine prasme – Didžiajam Trejetui. Trumpas, matyt, rimtai ketina Vokietiją paleisti į laisvę, o ką manote jūs, jei ne vedeušnikai ir ne kapsukiečiai? Ne „stukačiai“ ir ne sąmokslų tyrinėtojų ir teoretikų gaudytojai Vilniaus gatvėse, kaip tos dezi LRT politinės plaštakės ir kiti drugeliai už geras Katrikes (babkes)?
Labai keistas straipsnis…sakyčiau labai tipinis europietiško „šiuolaikinio” mąstymo pavyzdys…Be abejo svarbu kaip elgiasi Trumpas ir kokia vykdoma jo politika, tačiau naiviai ar kvailai, nežinau kodėl visas dėmesys nukreipiamas už Atlanto…Ir nepastebint? Ar apsimetant, kad Europoje viskas gerai….Kad Europa spartuoliškais tempais užsispyrusiai žengia į savęs susinaikinimą…Niekas neišgirdo Vanc’o žodžių, kuris pasakė patys didžiausi Eurpos priešai ne Rusija, ne Kinija o jūs patys….Procesai įgauna pagreitį ir gali atsitikti taip, kad netolimoje ateityje Europa taps musulmoniška ir gyvens pagal šariato teisę….Kai kurie lygesni už kitus lietuviai labai”gudrūs” ir perka urmu nekilnojamąjį turtą Ispanijoje, naiviai galvodami, kad senatvę galės praleisti po palmėmis….Jau darbar Ispanijos vyriausybė skubos tvarka ruošiasi legalizuoti 500 000 valkatų iš Afrikos, Azijos ir iš dar bala žino kur atsigūdusių į Ispaniją, išduoti jiems pasus, suteikti pilietybę…kad jie galėtų balsuoti už tuos kurie jais taip rūpinasi…..Pažiūrėsim kuo tai baigsis…nereikia būti pranašu, kad suprastum jog baigsis ne kaip….Kita vertus Ispanijai tai ne pirmas kartas, kai ji užkariaujama musulmonų, bet šis kartas gali tapti paskutiniu ir negrįžtamu…
Tai dėl to kad niekas nesirūpina mažinti gimstamumą skurdo kraštuose. Priešngai, paskatina dauginimąsi papidomais maisto daviniais, kad stokojantys galvotų kad taip ir turi būti.
Vis dėl to verta palaukti ir pažiūrėti kokia bus Amerika po Trumpo ir Rusija po Putino. Didžiausia nepraeinanti bėda tai 8 milijardinę žmoniją apėmęs noras staigiai prasigyventi. Senoms galybėms sunku išlaikyti senas pozicijas