Lenkų chirurgas dr. Mateušas Wierdakas praktiškai plikomis rankomis sustabdė stiprų kraujavimą policininkui, kuris buvo patyręs tris šautines žaizdas, tačiau sugebėjo sutramdyti teroristą per masines šaudynes Krokuvoje.
Gydytojas atsitiktinai buvo netoli šaudymo vietos kartu su savo kolega, prof. Michału Pedziwiatru. Gydytojai neturėjo jokios specialios įrangos ar net apsauginių pirštinių.
Lapkričio 7 d. du Krokuvos universitetinės ligoninės chirurgai nusprendė papietauti su savo šeimomis restorane netoli Stradomska ir Dietla gatvių sankryžos.
Nepaisant įtempto darbo grafiko, draugai kartais susitinka ne tik ligoninėje. Tačiau tąsyk konkreti maitinimo įstaiga sustikimui buvo pasirinkta visiškai atsitiktinai. Kaip gydytojai pasakojo laidai „Dzień Dobry TVN“, jie ten niekada anksčiau nebuvo buvę.
Apie 15 val., kai pietūs baigėsi ir draugai ruošėsi išeiti, netoliese nuaidėjo šūviai.
„Staiga mano sūnus atbėgo ir sušuko: „Tėti, jie šaudo į žmones, jie krenta ant žemės“, – prisiminė Pedziwiatras.
Gydytojai ir jų šeimos pasislėpė netoliese esančioje vaistinėje. Pro langus jie stebėjo susišaudymą tarp policininkų ir užpuoliko, neseniai įvykdžiusio žudynes Krokuvos pagrindinėje turgaus aikštėje.
Kai šaudymas liovėsi, chirurgai nedelsdami išbėgo į lauką. Prieš juos atsivėrusį vaizdą Wierdakas vėliau palygino su scenomis iš filmo apie karą.
„Du policininkai ir vyras su antiteroristine apranga gulėjo ant žemės, ketvirtas vyras buvo sužeistas į veidą. Visur buvo kulkų tūtelės, du sudaužyti automobiliai, bėgo žmonės. Policija plūdo iš visų pusių, kaukdama sirenomis. Kaip veiksmo filme“, – prisiminė chirurgas.
Gydytojai ne iš karto suprato, kuris iš gulinčiųjų ant šaligatvio buvo nusikaltėlis, o kuris – auka. Kai kurie liudininkai teigė, kad užpuolikų galėjo būti keli. Tačiau nebuvo laiko tirti incidento aplinkybių.
Sunkiausiai sužeistas buvo vyresnysis policijos pareigūnas Jakubas Kulikas, kuris kartu su savo partneriu Arturu Moranskiu susišaudė su teroristu. Nors abu pareigūnai buvo sužeisti, bet toliau priešinosi.
Kulikui buvo padarytos trys šautinės žaizdos, viena iš jų – krūtinėje su pradurtu plaučiu. Nepaisant to, jam pavyko paleisti lemiamus šūvius, kurie sustabdė žudiką.
Vėliau pats policininkas krito ant žemės. Dr. Wierdakas pribėgo prie jo ir aptiko gilią, kraujuojančią krūtinės žaizdą. Gydytojas neturėjo jokių įrankių, neturėjo net apsauginių pirštinių.
„Paprastai tariant, jis sukišo visus tvarsčius į krūtinę ir įkišo rankas“, – interviu Lenkijos laikraščiui „Fakt“ sakė profesorius Pedziwiatras.
Pasak jo, be šios pagalbos, sunkiai sužeistas policininkas beveik neabejotinai būtų miręs nuo kraujo netekimo, kol atvyktų paramedikai.
Policininkas akivaizdžiai turėjo rimtą sužalojimą – kiaurą krūtinės žaizdą ir stiprų kraujavimą iš po neperšaunamos liemenės. Iš pradžių praeiviai davė gydytojui šaliką, kurį jis kimšo į žaizdą. Tada jis gavo pirmosios pagalbos vaistinėlę, o atvykę policijos pareigūnai padėjo jam nuimti šarvus.
Chirurgas iš policijos pirmosios pagalbos vaistinėlės jau buvo ištraukęs specialią taktinę marlę, kurią prikimšo į žaizdą, kad sustabdytų kraujavimą.
Chirurgas pradėjo sandariai užkimšti žaizdą tvarsčiu ir spausti rankomis, bandydamas sustabdyti didžiulį kraujavimą. Jam teko dirbti praktiškai aklai, be instrumentų ar tinkamų sąlygų teikti medicininę pagalbą.
„Jei Mateušas nebūtų spaudęs kraujuojančios žaizdos plikomis rankomis, be pirštinių, jei nebūtų įdėjęs visų tų marlės tamponų į krūtinės žaizdą, pacientas gyvas nebūtų sulaukęs greitosios pagalbos atvykimo. Tuo neabejoju“, – lapkričio 8 d. susitikime su žurnalistais sakė profesorius Pedziwiatras.
Kol Wierdakas gelbėjo policininką, Pedziwiatras rūpinosi likusiais nukentėjusiaisiais ir organizavo medicininę evakuaciją. Jis nustatė sužalojimų pobūdį ir koordinavo sužeistųjų transportavimą į ligonines, kur jie galėjo gauti specializuotą pagalbą.
Vėliau Wierdakas pabrėžė, kad jo kolegos veiksmai buvo ne mažiau svarbūs nei jo paties.
„Operacija yra komandinis darbas. Dėl Michalo, koordinuojančio kitų pacientų priežiūrą, galėjome tinkamai juos paruošti transportavimui, sušildyti ir, svarbiausia, organizuoti jų pristatymą į ligonines“, – aiškino gydytojas.
Padėtį dar labiau apsunkino tai, kad policijos pareigūnams reikėjo nuimti kūno šarvus ir drabužius, kad apžiūrėti žaizdas. Po to jie greitai prarado šilumą, o būtinų šildymo priemonių nebebuvo.
Tada Wierdakas nusivilko savo paltą ir apklojo juo auką.
„Paltas buvo visiškai aptaškytas krauju. Mano žmona jį išplovė, bet aš daugiau jo nedėvėsiu. Noriu jį pasilikti kaip šio įvykio atminimą“, – lapkričio 9 d. laidoje „Dzień Dobry TVN“ sakė chirurgas.
Vėliau profesorius Pedziwiatras dalyvavo aukų chirurginėse operacijose, o Krokuvos ligoninės skubiai mobilizavo papildomas medicinos personalo komandas. Kai kurie gydytojai ir slaugytojai, sužinoję apie incidentą, pranešė, kad dirbs savo laisvadienį.
Viena iš operacijų truko apie 11 valandų. Abu policininkai sveiksta.
